Seniai skaitineju si skyreli ir pamaniau, kad taip pat galiu parasyti savo istorija.
Taigi, kai istekejau, dar su vyru studijavom ir apie jokius vaikus nenorejom net pagalvot. Bet mokslai baigesi, ir mes cia taip tvarkingai pasitarem, kad gal jau ir butu nieko turet maza leliuka. Tada viskas ir prasidejo ;( Pirmas menuo - nulis, antras irgi nieko ir taip toliau. Po 4 menesiu as jau mindziau gydytoju kabinetus, bet jie visi sake sveika, viskas normalu, ateik po metu jei nepastosi. Po metu jie ir toliau sake ta pati. Bet tada man jau paciai apsisviete protelis, kad gal ne i tuos specialistus kreipiuosi. Taigi kreipemes i viena is vaisingumo kliniku. Po visu tyrimu buvom, svelniai pasakius, "apsale":
1. Nepakankams sp judrumas, agliutinacijos
2. Sunkiai praeinamas vienas kiausintakis, kitas isvis nepraeinamas
3. Per didelis prolaktino kiekis
4. Nevykstanti ovuliacija
5. Imuninis nesuderinamumas
6. Ir dar kazi kokios balterijos
Cia tai, ka atsimenu, gal buvo ir dar kas nors........
Nu sarasiukas ilgokas, ar ne ?..... Pasijautem, kaip paskutiniai zmones sioj zemej. Dar tada nezinojau sio internetinio puslapio ir atrode, kad taip atsitiko tik mums, o kitu zmoniu gyvenimai eina graziai, ir pas nieka daugiau tokiu problemu nera.
As labai pergyvenau, nes visada labai norejau tureti seima ir vaiku. Vyras mane ramino, sakydamas, kad gal ir gerai, kad tokie abu susiejom, nes siuo atveju, negaletumem vienas kito kaltinti. Tai va, kazkiek paverkus susiemiau, ir pradejom gydyma... Seke kelios IUI, bet aisku, del kiausintakiu jos praktiskai ir negalejo padeti, todel pasitere isbandem IVF'a. Tuos proceduru menesius gyvenom grikiu kose ir lietuviskom "sasyskom", nes labai reikejo taupyt pinigelius, bet viskas isejo i gera - "IVARTIS" is pirmo karto. Darbar lovelej zirzia du vyrukai azuoliukai.
Nors jau viskas praejo, bet dar daznokai narsau po si skyreli, ir labai dziaugiuosi uz kiekviena, kam pasiseka prisisaukt gandriukus
