QUOTE(vfeja @ 2009 01 27, 19:53)
Vanesiuke, o kaip jis aiskina savo ejima? gal sake ko jam truko seimoje kad nuejo i sona...kaip pasake vienas pazistamas vyriskis - gyventi dviguba gyvenima taip pat labai sunku, visada jautiesi itampoje ir turi visa laika meluoti...
O ka jis gali paaiskinit, toks gyvenimo budas, na tiek laiko prabuvus kartu (7metus) naturalu, kad norisi kazko, bet norint galima gauti, ieskant galima rasti, nebutina paskui kieviena sijona lakstyti... Tiesiog manau tai lengviausias kelias susirasti kita, juk kita nebus tokia, kaip sita. Kiek bandziau klausti, ko truksta, kodel taip pasielgei, siuliau pas psichologa ir t.t. Jei vienas nori, ir stengiasi, o kitam dzin, tai seimos niekaip neissaugosi... Nepabuves tokioj situacijoj kitam nepatarsi...
QUOTE(vfeja @ 2009 01 27, 21:14)
Beveik visos tokios greitos patarti issiskirti...!aisku lengviau lauzyti nei statyti arba taisyti...sulauzyti gali labai greitai...meti viska ir iseini (jei turi kur)....taciau kad nebutu nuo vilko ant meskos....jei meile yra reikia ideti visas pastangas. kai zodziai nebepadeda, siulyciau nueiti pas psichologus. is pradziu vienai o po to ir vyra nusivesti su savim. aisku jei tik viena puse stengsis o kita nieko nedarys, o gal net stabdys...nemanau kad ateitis bendra ir laiminga imanoma . reikalingas abieju noras.visgi tai dvieju zmoniu sajunga!
Giedruze...manau jam taip gyventi patogu ir faina. jie susimasto ir patiki musu zodziais (apie galimas skyrybas ir pan)kada durys pries ju nosis uzsidaro. tada susiima ir rimtai i viska paziuri...o pries tai jiems atrodo kad tai tik zodziai. pareks, pavers, pasiraukys ir toliau viskas tekes sena vaga...nera baimes prarasti
Maniskis niekada rimtai neziurejo, nei kai pykau, nei kai verkiau... Tokie kurie palieka zmona, vaika... nubraukia kartu praleistus metus, kaip 0, tikrai nera verti musu asaru... Ar tu verksi, ar raudosi, tokiems vyrams sirdies nesuspaus... Jeigu man reikejo gimdyti, buvo paskutines dienos, islkeke pasiganyt, dar tada nezinojau, kad turi kita... Prasau, kad nevaziuotu, o jis sako, issikviesi greitaja, ar taxi... Kaip tik ta svgl ir prasidejo saremiai ir ka paskambinu, kad grystu... tai jam cia anoks ivykis, kad i pasauli ateina jo vaikas... Tai ar jie turi sirdi... Tik vaidina, kad turi... iki vestuviu ir nestumo, o tada, jau mano, kad gali daryti ka nori... Mano atvejas toks pats, po vedybu, jo nebeatpazystu, visai kitas zmogus... Ir kur tada dingi... vaikas pilve, bandai viska... Tai ar tokie turi sirdis, tikrai nemanau...
Aciu Dievui, kad mes nebe kartu, tikrai aciu Dievui, neisivaizduojat, kokia as dabar laiminga... neturiu del ko verkti, savo asaras lieti... Neturiu ko laukti, paryciais prasmirdusio svetimom bobom, neturiu del ko stresuoti, sau nervus gadinti... Jauciuosi laiminga, nepriklausoma nuo kazkokio zemes kirmino... Na as tokiu vyrais tikrai nelaikau, jei netikau buvau bloga lovoj, virtuvej, sveciuose... ir visur tai niekas gi neverte gyvent, reikejo eiti iseiti palikti, o nemulkinti... lekti, slapsytis, issiginti, kad nieko nera, apkvailinti, ka cia issigalvoji... ir t.t. ir pan. Ta gali tik nezmones. Jei suklysta ir gailisi suprantu, jei pripazysta, kad klydo irgi suprantu, bet jeigu viska neigia tai NE. Tai suvokus SIULAU, kuo greiciau nuo tokiu begti, nes jie kaip kraugeriai siurbia energija, nervus, jaunyste, brangu musu laika... KALBU is PATIRTIES, o patirtis tikrai nepavydetina... Dabar gyvenam su dukryte, be streso, triuksmo... mama rami, vaikas laimingas...
Sekmes visoms... pasaulis nesugrius del kazkokio palaiduno, gyvenkit savo gyvenima... bukit laimingos... As irgi mylejau, o ka uz tai gavau... Gerai, kad laiku istrukau is tu pinkliu, is pradziu maniau, kad przusiu, kaip gyvensiu, dabar esu laiminga...