Vanesa, jei verta laukti - tai tik šiek tiek. Aistra praeina. Bet kita vertus - nepraeina žmogaus potraukis į nuotykius. Anksčiau žmonės sakydavo: kai slepia neištikimybę - dar gerai, bet jei jau į akis drebia tiesą - blogai. Žinai, kartais atrodo, kad tiesios sakymas - tarsi kažkoks artumo ženklas. Tipo "nemeluoja". Bet jausmuose yra visiškai kitaip. Žmona - ne "draugas". Žmona yra žmona. Jausmuose tiesios sakymas - tarsi prilygsta cinizmui. Jei jau vaikeliui gimus vyro jausmus vis tik nustelbia kita - nežinia ko dar galima iš tokio ryšio tikėtis.
Manau, kad tu neklausysi nei vienos čia pasisakiusios, kuri kalbėjo priešingai, nei norėtum. Manau, kad parašei norėdama, jog tave kažkas palaikytų, sakytų, jog lauktum, jog tave jis myli, tik paklydo ir viskas praeis. Dažniausiai įžeista moteris nori tik to. Deja, realybė yra kita.
Paguodžiantis dalykas - VISKAS PRAEINA. Bet dabar tave sunkiai pasieks ir šie žodžiai, juk mes visi gyvename šia diena. Tavo situacijoj kai vyras taip anksti psichologiškai išnaudoja - reiktų bėgti. Jei jis atsikvošės - tai pamatysi. Jei ne - dar gyvenime turėsi ne vieną galimybę. Patikėk, daug daugiau, nei tada, kai turėsi jau ne vieną vaikelį ir visai nebematysi išeities...
Aš bėgčiau. Niekada nesileisčiau taip išnaudojama. Tai žinojau nuo mažų dienų. Tik kai moteris myli save - ją myli ir vyras. Kitaip tiesiog nebūna. Vergių vyrai nemyli... Rašyčiau daug, bet manau, kad tau padėti dabar beveik neįmanoma. Ypač žmonėms, kurie tavęs nepažysta...
Kaip butu gera turet toki protinga zmogu arciau saves...