[quote=vaivos juosta,2008 01 16, 12:59]
Ne, gimdžiau KMUK. Ir KMUK naujagimių reanimacijos darbuotojus gyriau
[/quote
Atsiprasau, bet siandien, kaip niekad gerai pamenu ir JOS gimimo diena ir netekimo diena, viskas vyko tose paciuose KMUK ir viaku reanimacijoje. Tai po siai dienai man nedingsta noras jas susprogdinti.Tureciau toki prietaisa, tikrai padeciau. Jau neduok Dieve tokiu darbuotojus, kaip juos dar zeme nesioja. Jei mamai pasako, kad jos vaikas jau vakar turejo mirti, ar kai atejus prie palatos tevams pasako -mes uzdegeme zvake, ka jus dabar darysite, ar kai mama be jokio supratimo klykia prie savo mirusio bet dar silto vaikelio kunelio ir KMUK vaiku reanimacijos vedejas pradeda aiskinti kad vyras ramintu savo zmona nes nieko jsi neaiskins kas cia atsitiko ir pradeda pasakoti kaip jo draugas neseniai, pries menesi mire ir i tave ziuri is auksto, kai ateina i darba daktare dirbanti vaiku reanimacijoje su priaugintais pusmetriniais nagais ir nenori tokio viako merdejancio su sitokia sirdies yda priimti i reanimacine ir tiesiog apziurineja greitosios automobilyje, dar saiposi kad nusivemusiam viakeliui daviau pagriausti duoniuka. Nes nieko kito nevalge ir dziaugiausi kad ji tai mego ir nors tiek pagriauze. Po viakelio netekties atima visas nuotraukas, kad neturetume jokiu irodymu jei kreipsimes i teisma, nors sako ka galejo ta padare. Dar testi mielosios mamytes? Tai nuostabus darbuotojai? Tai baisiau nei zmogzudziai, baisiau nei zverys, nes jie vaikus saugo ir gina. Neduok Dieve daugiau ten papulti ir linkiu kad kiekvienas ten dirbes ir tai dares ten patirtu nors laseli to ka mes patyreme per ju grubuma, nezmogiskuma, ziauruma, nesupratinguma, saltuma ir visiska abejinguma apsoliuciai viskam. Jei tau viskas vienodai, viadinasi negali dirbti to darbo, nes kiekvienam tas kiekvienas vaikelis yra savas ir brangiausias. Ir turi tureti kazkokia etika, taktika kaip viska pasakyti tevams. Nesvarbu kad tai yra tavo kasdieninis darbas, gal ir pabodes, nesvarbu.
Aciu uz isklausyma. Si tema, kas liecia KMUK viaku reanimacija, man yra be galo opi, tokia manau ir liks visa likusi gyvenima.
Siandien man be galo sunki diena, atejau pas jus, nes zinau kad suprasite, likimo drauges. Ji jau butu 4-iu metuku, ruostumemes siandien jos gimtadienio baliui, ji begiotu smagi po kambarius ir daug ciausketu. Susirinktu visi artimieji, gautu daug dovaneliu, kaip smagu butu ziureti kaip ji dziaugiasi jomis..... DEJA....
Kodel kazkas sugalvojo kad to neturi buti??? KODEL???
Kaip skaudu, niekada nebus atsakymu, niekada skausmas neatlegs, visa gyvenima skaiciuosi, dabar jai butu 6-pradetu eiti i mokykla, dabar jai butu 18-ka, baigtu mokykla, Dabar ja ibutu 22-baigtu universiteta, dabar jai butu 25-gal jau turetu seima ir as tureciau anukeliu..... kosmaras ne gyvenimas.... ir uz ka?
Blogai...
Atleiskite kad tiek daug prirasiau
Siandien 18h bus laikomos Sv.Misios kaolytes 4-ojo GImtadienio proga...
...Tos mintys man kilo kai musu angelelis reanimacijoj gulejo, ji fiziskai manes negirdejo, bet mintyse as jai pasakojau apie angeleliu namus ir kaip ten bus linksma zaisti su kitais angeleliais. ..ne ja tikriausiai, o save raminau...Nors pati tai dziaugiuosi, kai galiu issiverkti. Diena leki zmogus nesustodamas, kartais net nemastydamas, o paskui jauti kad nuo slopinamo nerimo ir skausmo galva kvadratine darosi, va tada gerai issiverkti, kad kitaip tie jausmai neislystu, kad didzioji kuo maziau mano nerimo jaustu, nors aisku ir jai teko visa tai savaip isgyventi-labai jau visi sesytes laukem, tai jai neatejus teko pasakoti apie angelelius danguje-iki siol mylymiausias zaisliukas angeleliu figureles. Kalbejausi net su vaiku psichiatre, kalusiau ar tai normalu, ar leisti jai tai daryti, tai nuramino, jog vaikai turi kaip ir suauge isgyventi netekti, tik savaip, vaikiskai. O kaip tavo vyresnioji reaguoja, ji uz manaja kiek jaunesne...
