Įkraunama...
Įkraunama...

Angelėlių mamyčių svetainė

QUOTE(beana @ 2008 01 11, 18:49)
Retai jau beparašau čia, bet iki šiol užeinu paskaityti. Praėjo jau du metai nuo netekties, auginu kitą vaikiuką, bet kiekvienąkart perskaičius apie dar vieną angelėlį, kartu su angelėlio mama išgyvenu tą skausmą. Laikas eina, o vistiek viskas atrodo taip šviežia.
Laikykis, su laiku turbūt visos susigyvenam su skausmu. Jis niekur nedingsta, bet mes išmokstam su tuo gyventi. Norėčiau kažką pasakyti, kad nors kiek palengvėtų, bet tokių žodžių nėra, galiu palinkėti tik stiprybės  ir tikėjimo, kad mes dar su savo angelėliais susitiksim.

labukas, as taippat manau , kad susitiksiu su savo ANGELELIU... gal skaudus klausymas,bet man idomu, del kokiu priezasciu praradai savo ANGELEli.as planuoju kita leliu ir labai bijau, bet mane palaiko tik mintis, kad grys MANO PUPULIUKAS tik sveikame kune...labai bijau , kad kas nebutu blogai.po kiek laiko ,nuo netekties, suplanavai leliuka?kaip jauteisi visa nestuma?ar viskas baigesi gerai?o kas liecia skausma -tai jis nepakeliamas, jei galeciau tai JI prikelciau ir stipriai stipriai apkabinciau...
Atsakyti
QUOTE(sandra24 @ 2008 01 11, 21:20)
labukas, as taippat manau , kad susitiksiu su savo ANGELELIU... gal skaudus klausymas,bet man idomu, del kokiu priezasciu praradai savo ANGELEli.as planuoju kita leliu ir labai bijau, bet mane palaiko tik mintis, kad grys MANO PUPULIUKAS tik sveikame kune...labai bijau , kad kas nebutu blogai.po kiek laiko ,nuo netekties, suplanavai leliuka?kaip jauteisi visa nestuma?ar viskas baigesi gerai?o kas liecia skausma -tai jis nepakeliamas, jei galeciau tai JI prikelciau ir stipriai stipriai apkabinciau...


Mano mergytė gimė su sunkia širdies yda. Iškentė vieną operaciją, per kurią vos nenumirė, o paskui gydytojai pasakė, kad neišsivysčiusios smegenėlės ir patarė susitaikyti su netektim. Iki paskutinės minutės tikėjau, kad įvyks stebuklas, juolab, kad artėjo Kalėdos. Net minties neprileidau, kad galim jos netekti. Deja, taip ir neteko jos laikyti rankose, nes vos gimus išnešė. Tada net nepagalvojau, kad jai gali kažkas būti negerai, kol neatėjo gydytojas ir nepasakė išvežam i Santariškes, blogai su širdute. Po dvylikos dienų mes jos netekom verysad.gif
Gydytojas leido planuoti po pusmečio, per tą laiką pasidariau tyrimus, nes įtarė, kad pirmoji dukrytė gimė su apsigimimais dėl kažkokios (o gal net kelių) infekcijos. Tik niekas taip ir nepasakė tiksliai kas kaip. Per visą nėštumą stengiausi negalvoti, kad laukiuosi, stengiausi gyventi savo gyvenimą ir tiek, klaikiai bijojau netekti dar ir šito kūdikio. Kiekvienas vizitas pas gydytoją būdavo laukiamas iki beprotybės, kad tik patvirtintų jog viskas gerai. Ir atėjus laikui pagimdžiau sveiką mergytę, kuri iki šiol nesirgo jokiom rimtesnėm ligom, tik turėjo nedidelę slogą.
Nesistenk galvoti, kad sugrįš tas pats kūdikis, daugelis mamų netekusios savo angeliukų taip bando save raminti. Bet kai pastojau antrą kartą daugiau nei džiaugsmo buvo baimės, ar sugebėsiu taip mylėti kaip savo pirmagimę, ar sugebėsiu mylėti, jei tai bus berniukas. Kiek įmanoma stengiausi galvoti, kad tai kitas kūdikis ir kad mano meilės užteks abiems, nors vieno ir negaliu priglausti prie krūtinės. Bet juk mamų širdis didelė ir meilės užteks visiems mūsų vaikučiams, net jei kažkurio negalim priglausti prie širdies.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo beana: 11 sausio 2008 - 22:30
QUOTE(beana @ 2008 01 11, 23:09)
Mano mergytė gimė su sunkia širdies yda. Iškentė vieną operaciją, per kurią vos nenumirė, o paskui gydytojai pasakė, kad neišsivysčiusios smegenėlės ir patarė susitaikyti su netektim. Iki paskutinės minutės tikėjau, kad įvyks stebuklas, juolab, kad artėjo Kalėdos. Net minties neprileidau, kad galim jos neteikti. Deja, taip ir neteko jos laikyti rankose, nes vos gimus išnešė. Tada net nepagalvojau, kad jai gali kažkas būti negerai, kol neatėjo gydytojas ir nepasakė išvežam i Santariškes, blogai su širdute. Po dvylikos dienų mes jos netekom  verysad.gif
Gydytojas leido planuoti po pusmečio, per tą laiką pasidariau tyrimus, nes įtarė, kad pirmoji dukrytė gimė su apsigimimais dėl kažkokios (o gal net kelių) infekcijos. Tik niekas taip ir nepasakė tiksliai kas kaip. Per visą nėštumą stengiausi negalvoti, kad laukiuosi, stengiausi gyventi savo gyvenimą ir tiek, klaikiai bijojau netekti dar ir šito kūdikio. Kiekvienas vizitas pas gydytoją` būdavo laukiamas iki beprotybės, kad tik patvirtintų jog viskas gerai. Ir atėjus laikui pagimdžiau sveiką mergytę, kuri iki šiol nesirgo jokiom rimtesnėm ligom, tik turėjo nedidelę slogą.
Nesistenk galvoti, kad sugrįš tas pats kūdikis, daugelis mamų netekusios savo angeliukų taip bando save raminti. Bet kai pastojau antrą kartą daugiau nei džiaugsmo buvo baimės, ar sugebėsiu taip mylėti kaip savo pirmagimę, ar sugebėsiu mylėti, jei tai bus berniukas. Kiek įmanoma stengiausi galvoti, kad tai kitas kūdikis ir kad mano meilės užteks abiems, nors vieno ir negaliu priglausti prie krūtinės. Bet juk mamų širdis didelė ir meilės užteks visiems mūsų vaikučiams, net jei kažkurio negalim  priglausti prie širdies.

aciu tau uz gan issamius atsakymus.dabar as tau papasakosiu savo istorija.buvo 2007 10 30 as dar laukiausi, nuejau vizitui pas savo daktare, nors terminas gimdyti buvo dar po savaites.ji mane patikrino ultragarsu, ir pamate kad sviecia mano placenta, ji man paske, kad tuoj pat ruoskis operacijai, nes placenta rodo kazka negero, bet nezinojom ka.suplanavom cezari kitam rytui(2007 10 31), nes labai nenorejau,kad prasidetu gimdymas per velines.nuvaziavom su vyru ryte, paruose operacijai, labai bijojau nezinojau pati ko,bet buvo baisu."iseme"mano vaikeli ,pakele man ji ir parode, sako:-gime sveikas 3,440kg berniukas.ivertino 9balais, jei ne cezaris butu 10.kol mane siuvo, mano vyras stebejo kaip musu suneli prausia.jis man pasakoja ka mate, sako:-as matau, kad jis pradejo melti, issigandau,seselei sakau, kas jam?ji sudave jam per uzpakaliuka ir jis vel atkuto.po to atejo vaiku terapeutas ir suzinojes, is seseles , kad buvo pradejes melt,isgabeno mano ARNIUKA i inkubatoriu.laukiau palatoj kol atgabens mano mazyli pamaitinti, bet sulaukiau daktaro, kuris pasake, kad mano maziukui padidintas deguones poreikis ir dar igimta infekcija,del siu priezasciu as jo i palata pora dienu neatgabens.praejo dvi dienos ,o vis tas pats daktarai nieko naujo nepasako, kol trecia diena sulaukiau budincios vaiku daktares, kuri pasake, kad gabena mano maziuka i kauno klinikas.nemokeciau paaiskinti ka tuo momentu as jauciau,bet issigandusiu balsu paklausiau, kas nutiko.ji pasake, kad itariaARNIUKUI sirdies yda, nes jam buvo pradejusi stoti sirdis.as per asaras kelio nemaciau, nesuvokiau situacijos, bet ejau drebancia ranka pasirasyti popierius.ji renimavo, o kliniku renimatologe pasake, tai rimta, ir paskambinsim ir pasakysim ar kviestis kuniga ar dar galima ka padaryti.ta minute neverkiau, bet klykiau is sielvarto.ji isveze, mano vyras vaziavo kartu, nes as po cezario negalejau su siulais isvaziuoti.jis suzinojo diagnoze ir ziaures prognozes, bet teisybe paske ,kai netekau maziuko, jis bijojo , kad nepulciau i nevilti.kai sulaukiau jo skambucio ir suzinojau , kad ji gabena i santariskes, isiziebe viltis,apie isgirsta diagnoze nieko nenutuokiau, nes nebuvau niekad susidurus, o ji skambejo taip-ygimta sirdies yda, kaires sirdies hipoplazijos sindromas, umus sirdies nepakankamumas.kai iseme siulus nuvaziavau i santariskes, mane pasitiko Lebetkevicius, kuris taip papasakojo situacija, kad verkiau be perstojo, jog tai vaikas lietuviskai tariant" su puse sirdeles" jam reikalinga skubi operacija, bet tik1 procentas, kad ja atlaikys, jei viskas pavyks bus reikalingos dar 2, kad jis visa gyvenima bus priklausomas nuo vaistu, ir kad ir pavyks visos reikalingos opercijos, vistiek gresia sirdies transplantacija.jam buvo 7dienos kai ji operavo jis buvo be galo silpnas sveriantis 2,700kg.turejo stipria gelta ir dar daug ivairiu rimtu problemu.su vyru neturejom jokios vilties , kad operacija pavyks, bet po 8 val. operavimo jis sugryzo i renimacija.ta minute, maniau,kad as laimingiausias zmogus pasaulyje. gulejo po operacijos renimacijoj 1men.skambinau i diena po kelis kartus, buvo ir dziaugsmo akimirku, isgirdus jo bukle, buvo ir nusivylimo.beje pirma para po operacijos ji vos atgriebe, nes buvo pradejusi stoti sirdele.jam suejo 1men. ir ji atgabeno i skyriu, gulejom ligoninej, radom labai duag bendro likimo draugu, kol nemaciau kitu vaiku problemu, mano atrode pati didziausia.priauginejom svori, dziaugiausi, kai pirma kart turejau galimybes ji paimti ant ranku, buvo sunku valge po nedaug, turejom problemu del plaucio, del temperaturos svyravimu,bet mes sustiprejom ir mus isleido namo. vaziavom kas savaite tikrintis. nuvaziavom po kaledu 27d Lankutis pasake, kad viskas tiesiog nuostabu, kol 31d. vakare jis nepradejo stipriai verkti, tada nesupratau kas jam yra, daviau nuo pilvuko putimo vaistu nepadeda, supu ir ant ranku, dedu i vezima pasupti, nieas nepadeda.po valandos verkimo, jis apstojo, kaip siandien atsimenu, ziuri i viena taska ir inkscia, man pradejo tai nepatikti, pakeliau ji, o jis visas suglebes, pradejau verkti panikuoti, paprasiau, kad drauge iskviestu greitaja, nes su kiekviena minute jis atrode vis prasciau,as ji prisiglaudziau ir pajutau, kad jo kunelis vesta nebegirdejau jo gilaus kvepavimo, aplink lupytes pradejo balti...isgabenom i kauno klinikas, kur padare visus tyrimus, ir veliau buvo trys sirdeles stojimai per para, ketvirto neatlaike...01 01 JIS isejo,kaip toliau buvo turbut nereikia nei pasakoti.atsiprasau, kad taip issipleciau!!!!
Atsakyti
Skaičiau tavo istoriją ir verkiau. Kai kurie dalykai tiesiog identiški. Tik kai mano dukrytę iškart išnešė, pasakė, kad gimė per maža, tad parą palaikys inkubatoriuj, o ryt man atneš. Deja, dar tą pačią dieną atėjo mano gydytojas ir pasakė, kritinis atvejis, inkubavom, įtariam širdies ydą, išvežam į Santariškes. Bet aš net nepagalvojau, kad viskas tiek blogai, net minties nebuvo, kad galiu jos netekti. Verkiau, pergyvenau, bet tikėjau, viskas susitvarkys, ir ateis laikas kai ji grįš namo. Lėkdavom su vyru į reanimaciją po du kartus per dieną (tiek kiek leido lankyt). Matydama ją visą apkaišytą vamzdeliais negalėdavau neverkti, glostčiau ir maldavau Dievo, kad padėtų jai išgyventi. Artėjo Kalėdos, tikėjau, kad tai geras ženklas, kad stebuklas įvyks. Deja, po 12 dienų padarė galvos echoskopiją (kadangi operacijos metu buvo sustojusi širdelė) ir paaiškėjo, kad smegenėlės neišsivysčiusios, vilties jokios nebėra. Net tada netikėjau, kad aš jos neteksiu. Aš net neatsisveikinau su ja žmoniškai, nes tikėjau, kad ryt mes dar susitiksim. Bet... tą patį vakarą paskambino gydytojas ir pasakė, kad mano dukrytė mirė. Iki šiol atsimenu tą siaubą, lyg tai būtų atsitikę šiandien. Tik man neteko savo dukrytės laikyti ant rankų, neteko priglausti prie krūtinės verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo beana: 11 sausio 2008 - 23:29
QUOTE(sandra24 @ 2008 01 12, 00:11)
aciu tau uz gan issamius atsakymus.dabar as tau papasakosiu savo istorija.buvo 2007 10 30 as dar laukiausi, nuejau vizitui pas savo daktare, nors terminas gimdyti buvo dar po savaites.ji mane patikrino ultragarsu, ir pamate kad sviecia mano placenta, ji man paske, kad tuoj pat ruoskis operacijai, nes placenta rodo kazka negero, bet nezinojom ka.suplanavom cezari kitam rytui(2007 10 31), nes labai nenorejau,kad prasidetu gimdymas per velines.nuvaziavom su vyru ryte, paruose operacijai, labai bijojau nezinojau pati ko,bet buvo baisu."iseme"mano vaikeli ,pakele man ji ir parode, sako:-gime sveikas 3,440kg berniukas.ivertino 9balais, jei ne cezaris butu 10.kol mane siuvo, mano vyras stebejo kaip musu suneli prausia.jis man pasakoja ka mate, sako:-as matau, kad jis pradejo melti, issigandau,seselei sakau, kas jam?ji sudave jam per uzpakaliuka ir jis vel atkuto.po to atejo vaiku terapeutas ir suzinojes, is seseles , kad buvo pradejes melt,isgabeno mano ARNIUKA i inkubatoriu.laukiau palatoj kol atgabens mano mazyli pamaitinti, bet sulaukiau daktaro, kuris pasake, kad mano maziukui padidintas deguones poreikis ir dar igimta infekcija,del siu priezasciu as jo i palata pora dienu neatgabens.praejo dvi dienos ,o vis tas pats daktarai nieko naujo nepasako, kol trecia diena sulaukiau budincios vaiku daktares, kuri pasake, kad gabena mano maziuka i kauno klinikas.nemokeciau paaiskinti ka tuo momentu as jauciau,bet issigandusiu balsu paklausiau, kas nutiko.ji pasake, kad itariaARNIUKUI sirdies yda, nes jam buvo pradejusi stoti sirdis.as per asaras kelio nemaciau, nesuvokiau situacijos, bet ejau drebancia ranka pasirasyti popierius.ji renimavo, o kliniku renimatologe pasake, tai rimta, ir paskambinsim ir pasakysim ar kviestis kuniga ar dar galima ka padaryti.ta minute neverkiau, bet klykiau is sielvarto.ji isveze, mano vyras vaziavo kartu, nes as po cezario negalejau su siulais isvaziuoti.jis suzinojo diagnoze ir ziaures prognozes, bet teisybe paske ,kai netekau maziuko, jis bijojo , kad nepulciau i nevilti.kai sulaukiau jo skambucio ir suzinojau , kad ji gabena i santariskes, isiziebe viltis,apie isgirsta diagnoze nieko nenutuokiau, nes nebuvau niekad susidurus, o ji skambejo taip-ygimta sirdies yda, kaires sirdies hipoplazijos sindromas, umus sirdies nepakankamumas.kai iseme siulus nuvaziavau i santariskes, mane pasitiko Lebetkevicius, kuris taip papasakojo situacija, kad verkiau be perstojo, jog tai vaikas  lietuviskai tariant" su puse sirdeles" jam reikalinga skubi operacija, bet tik1 procentas, kad ja atlaikys, jei viskas pavyks bus reikalingos dar 2, kad jis visa gyvenima bus priklausomas nuo vaistu, ir kad ir pavyks visos reikalingos opercijos, vistiek gresia sirdies transplantacija.jam buvo 7dienos kai ji operavo jis buvo be galo silpnas sveriantis 2,700kg.turejo stipria gelta ir dar daug ivairiu rimtu problemu.su vyru neturejom jokios vilties , kad operacija pavyks, bet po 8 val. operavimo jis sugryzo i renimacija.ta minute, maniau,kad as laimingiausias zmogus pasaulyje. gulejo po operacijos renimacijoj 1men.skambinau i diena po kelis kartus, buvo ir dziaugsmo akimirku, isgirdus jo bukle, buvo ir nusivylimo.beje pirma para po operacijos ji vos atgriebe, nes buvo pradejusi stoti sirdele.jam suejo 1men. ir ji atgabeno i skyriu, gulejom ligoninej, radom labai duag bendro likimo draugu, kol nemaciau kitu vaiku problemu, mano atrode pati didziausia.priauginejom svori, dziaugiausi, kai pirma kart turejau galimybes ji paimti ant ranku, buvo sunku valge po nedaug, turejom problemu del plaucio, del temperaturos svyravimu,bet mes sustiprejom ir mus isleido namo. vaziavom kas savaite tikrintis. nuvaziavom po kaledu 27d Lankutis pasake, kad viskas tiesiog nuostabu, kol 31d. vakare jis nepradejo stipriai verkti, tada nesupratau kas jam yra, daviau nuo pilvuko putimo vaistu nepadeda, supu ir ant ranku, dedu i vezima pasupti, nieas nepadeda.po valandos verkimo, jis apstojo, kaip siandien atsimenu, ziuri i viena taska ir inkscia, man pradejo tai nepatikti, pakeliau ji, o jis visas suglebes, pradejau verkti panikuoti, paprasiau, kad drauge iskviestu greitaja, nes su kiekviena minute jis atrode vis prasciau,as ji prisiglaudziau ir pajutau, kad jo kunelis vesta nebegirdejau jo gilaus kvepavimo, aplink lupytes pradejo balti...isgabenom i kauno klinikas, kur padare visus tyrimus, ir veliau buvo trys sirdeles stojimai per para, ketvirto neatlaike...01 01 JIS isejo,kaip toliau buvo turbut nereikia nei pasakoti.atsiprasau, kad taip issipleciau!!!!

o kokia buvu jusu diagnoze?ar pati gimdei, cezari dare?
Atsakyti
QUOTE(sandra24 @ 2008 01 11, 23:33)
o kokia buvu jusu diagnoze?ar pati gimdei, cezari dare?


Gimdžiau pati. Gimė 2640 g. nors jau buvo apie 42 nėštumo savaitę. Pagrindinė diagnozė skilvelių ir prieširdžšių pertvarų defektas, koarktacija (t.y. aortos susiaurėjimas) ir galų gale smegenėlių neišsivystimas, plius begalė smulkesnių problemų, kurias visas sudėjus išgyventi beveik nebuvo galimybės.
Atsakyti
QUOTE(beana @ 2008 01 12, 00:38)
Gimdžiau pati. Gimė 2640 g. nors jau buvo apie 42 nėštumo savaitę. Pagrindinė diagnozė skilvelių ir prieširdžšių pertvarų defektas, koarktacija (t.y. aortos susiaurėjimas) ir galų gale smegenėlių neišsivystimas, plius begalė smulkesnių problemų, kurias visas sudėjus išgyventi beveik nebuvo galimybės.

ar bandei aiskintis, kodel issivyste tokia sirdeles yda?man tai pasake, todel, kad 8 nestumo savaite persirgau gripu.kadangi man buvo darytas cezaris, tai daktarai liepia laukti bent puse metu. as siandien kalbejau su vienu genetiku del mus istikusios nelaimes, tai jis pasake, kad tai lemia ne genai, o tiesiog papuoliau i ta labai maza procenta, kur buna, kad nutinka taip kaip nutikol man.ar darei kai pastojai antra kart genetinius tyrimus? unsure.gif
Atsakyti
skaitau cia jusu visu istorijas i bliaunu, matyt atejo laikas ir man issiverkti...toks jausmas , kad kiekvienos istorijoj po trupineli saves randu verysad.gif ,zinau, kad tas skausmas aprims, kad ateis diena, kai nebesinores kuo greiciau is sio pasaulio iskeliauti, kai meile isejusiam angeleliui suras savo kertele sirdyje ir nebeatrodys, kad visa sirdis su juo iskeliavo ir, kad as vel pasirysiu naujai gyvybei...As kaip ir vaivos juosta noriu dar vienos mergytes ax.gif ...gal rudeni kartu galesim dziaugtis naujomis gyvybemis pilvukuose. Visom angeleliu mamytem linkiu tikrai stebuklingu metu, sielos ramybes ir tikejimo. Tikiu, kad ir musu mazi angeleliai danguje neliudi, kas i angeleliu darzeli eina, kas jau mokykla lanko, o kai turi laisvo laiko mus stebi ,apie mus pasisneka ir mumis rupinasi...
Atsakyti
QUOTE(bicė @ 2008 01 12, 03:54)
...As kaip ir vaivos juosta noriu dar vienos mergytes ax.gif ...gal rudeni kartu galesim dziaugtis naujomis gyvybemis pilvukuose.



.. dar vienas angeliukas.....

Laikykis, mieloji, labai labai......
Atsakyti
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 01 12, 12:24)
.. dar vienas angeliukas.....

Laikykis, mieloji, labai labai......

LABUKAS, NOREJAU PAKLAUSTI,KAI KONSULTAVAISI PAS GINTAUTA, I KA JIS DAUGIAUSIA ATKREIPE DEMESI?AR JIS REKOMENDAVO DARYTIS TAU GENETINIUS TYRIMUS?
Atsakyti
Išleisdamas mane namo iš ligoninės ( po zc), is sakė, kad po poros mėn. būtų gerai, kad atvažiuočiau į KMUK pasirodyti ( peravo ne jis, o M.Kliučinskas). Kai atvažiavau, tai jie abu konsultavo, darė tyrimus ( echo, apžiūra, kraujas šlapimas....) dar pasikvietė vaikų neonatologę ir tą gydytją, kuri reanimavo Vaivutę. Labiausiai man akcentavo, kad pirmiausia turiu sustiprėt fiziškai ir nervus į vietą daugmaž grąžint. Taip pat sakė, kad gimdos sienelė dabar yra labai išplonėjusi ir bent metus palaukt tai tikrai reikia. Ir prieš planuojant vėl atvažiuot, darytis tyrimus ( apie genetinius neminėjo, tiesiog dėl kokios infekcijos). Nors pati turbūt į Genetikos c. važiuosiu.
Atsakyti
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 01 12, 12:24)
.. dar vienas angeliukas.....

Laikykis, mieloji, labai labai......


aciu uz siltus zodzius smile.gif ...
Atsakyti