Migrena

ačiū merginos...

rsc- na žinok man ir pirmą syki toks buvo, žemesnis nei 50 niekada nebuvo tai ir sudrebėjo kinkos

Pas mane kaip tik spaudimas per aukstas buna!

Man ir kai skauda visada pakildavo būdavo skauda ir nežinau ar nuo spaudimo ar migrena
Na laikykimės! Neatiduokim migrenai savo gražių dienų

Sveikos, visas vargstančias labai užjaučiu ir linkiu daug stiprybės bei atvangos nuo skausmų.
Temoj radau sau daug naudingos info, ačiū pasidalinusioms. Tik vienas dalykas užkliuvo. Kai kurios mamos, kurias kamuoja labai stipri migrena, kažkodėl komentuoja, kad "jei tu negeri vaistų, tai tau ne migrena", arba, "jei tau užtenka paracetamolio tabletės, tai tau ne migrena". Paprieštarausiu, kad silpnesnė nei stipri migrena taip pat yra migrena, ir taip pat padaro žmogų išsekusį, nedarbingą, pasliką lovoje bei gatavą jei ne giljotinai, tai bent galvai tarpdury gerai prispausti. Mano migrenos stažas apie 15 metų, bet per tą laiką tik vieną kartą esu gėrusi 4 paracetamolio tabletes, dažniausiai 1, retai 2. Nerašysiu, kaip man tai pavyko, nes kai kurios mamos mane pasmerks už ne visai standartinės gyvensenos propagavimą.

Aciu uz info.Man 6 diena kaip migrena ir kiekviena diena po Imigrana....

Tai pasidalink , mums kaip tik idomu butu suzinoti!

matau kad aš dar esu pakankamai laiminga - nei man spaudimas smakriai krenta (nors žemokas), nei priepuoliai į lovą paguldo, pykino ir vėmiau tik 2 kartus... man dar nėra taip baisu, tik šokolado reikia saugotis

Na, nors norėjau nerašyti, bet trumpai esmę parašysiu, kad neatrodytų, jog branginuos. Tiesiog mano parašymas kai kam atrodys offtopicas, nors man ir neatrodo. Be to, turiu atsargiai formuluoti savo mintis, kad ko neįžeisčiau visai to nenorėdama.
Vienu žodžiu, esmė yra mano požiūris, visą savo sąmoningą gyvenimą (ne nuo vaikystės, aišku, o nuo brandos) stengiuos ugdyt būtent jį. Kiek leidžia mano jėgos, valia ir supratimas, stengiuosi nedaryti gyvenime klaidų, jei nepavyksta visų, tai bent didžiausių. O daryti "kaip visi", deja, dažniausiai reiškia daryti klaidas, kaip rodo mano patirtis. Konkretūs pavyzdžiai: nemažai žmonių mėgsta sakyti "ai, visi mes ne šventi", "visi šiais laikais geria vaistus", "visi vyrai kartais išgeria", "visi šiais laikais ima paskolas", ir t. t. Šiais pasakymais žmonės paprastai teisina savo klaidas (pvz., kad nevaldo emocijų, kad bijo prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir suimti save į rankas, kad pasirinko ne tą antrąją pusę ir kt.). Blogiausia, kad tie pasakymai rodo susitaikymą su esama padėtimi ir nenorą kažką keisti – taip, kaip "daro visi"... Va šito ir stengiuosi išvengti. Stengiuosi niekad nieko neįžeisti nei žodžiu, nei veiksmu, kad nepadauginčiau šioj Žemėj blogio, kur jo ir taip pakanka (ir kad mano išprovokuoti konfliktai man pačiai nekeltų migrenos ir visokių kitokių ligų...). Rinkaus vyrą tokį, kad mylėčiau visą gyvenimą, kad jis man niekad nepavirstų iš "brangiausiojo" "stuobriu", "debilu", "nesupratingu diedu" ir dar viena priežastimi migrenai. Atsisakiau puikios karjeros, nes supratau, kad svarbiau negu mano ambicijos yra užauginti vaikus apsuptus dėmesiu, kad jie patys nesusirgtų migrena nuo įtampos, kuri gali kilti šeimoje, jei darbas man taps per svarbus.
Dėl vaistų atskirai. Visą gyvenimą turiu tvirtą įsitikinimą, kad cheminiai vaistai kenkia organizmui, ir kad juos reikia gerti tik paskutiniu atveju, kai niekas kitas nebepadeda. Nes nuo cheminių vaistų patirtą žalą tenka gydyti kitais vaistais, ir taip pasaka be galo. Aplinkinių kalbos, kad "ko tu čia bijai vaistų, tu geriau bijok oro, jis labiau užterštas", "maiste esantys E daugiau žalos daro" ir panašios manęs neveikia – aš vengiu ir E, ir užteršto oro, ir tai visai nesunku, kai tampa įpročiu. Rašau tai todėl, kad, deja, kai kurių mamų postai rodo, jog jos netgi nėra perskaičiusios ne kartą nurodytų tinklapių migrena.lt ir skaudagalva.lt, taigi garantuoju, kad nėra išbandžiusios visų alternatyvių priemonių, o iškart ėjo prie vaistų. Ne pati mažiausia tikimybė pamatyti tas pačias mamas vėliau kitose liūdnose temose apie priaugtą svorį, drebančias rankas, gydymąsi nuo priklausomybės vaistams, ir taip toliau ir taip toliau iki pačių baisiausių dalykų, kurių nė minėt nesinori. Aš tų baisumų niekad nesužinosiu, nes, kaip jau minėjau, vaistus imu tik paskutiniu atveju, elgiuos su jais maksimaliai atsakingai, kiek tik sugebu. Man tokie pasakymai, kaip "saujomis ryju vaistą X" tolygūs "sąmoningai save žudau", nors pasakyti turbūt norėta "aš gydausi". Aš nerūkau, negeriu ir sportuoju, nes tai sveika. Iš prigimties esu silpnos sveikatos, todėl ir labai pavyzdingai gyvendama turiu krūvą sveikatos bėdų, bet bent jau žinau, kad darau viską, kad jų būtų kuo mažiau ar bent jau jos kuo mažiau trukdytų man gyventi. Stengiuosi ugdyti ir savo atsakomybę prieš kitus žmones. Pvz., suprantu, kad jei būsiu ligota (nesvarbu, ar nuo migrenos, ar nuo vaistų nuo migrenos, ar nuo vaistų nuo vaistų nuo migrenos), būsiu našta kitiems žmonėms, o aš našta būti nenoriu, todėl stengiuosi daryti viską, kad nebūčiau. Pabrėžiu, kad aš tik stengiuosi, o tai reiškia, kad man ne visada pavyksta. Daugybės bjaurių dalykų, kurių niekam nesinori pasakoti, man niekaip nepavyksta nugalėti, tai džiaugiuosi tuo, kas pavyksta. Turiu draugių, kurių genai daug geresni negu mano, bet sveikata, nesigiriant, ir išvaizda daug prastesnė, o ir gyvenimas sunkesnis negu mano, vien todėl, kad jos nesaugo to, ką turi. Jos rūko, geria, vartoja narkotikus, antidepresantus, iš paskutiniųjų laikosi įsikibusios nemėgstamų darbų, apgaudinėja savo vyrus, be saiko išlaidauja ir taip toliau... – oho kiek priežasčių migrenai, depresijai ir dar daugiau... Aš padėčiau, kiek sugebu, bet mano nuomonės niekas neklausia, o aš jos ir neperšu.
Čia man kažkoks ypatingas atvirumas užėjo, kad taip parašiau. Šiaip šitom temom diskutuoju išskirtinai su savo vyru, nes rizikuoju būti apšaukta šventuole ar kuo panašiu – žinau, kad paliečiau kai kam labai skaudžias temas, tikrai ar tariamai nepakeičiamas gyvenimo klaidas, ir tai, kas yra viso labo mano subjektyvi nuomonė, gali būti priimta kaip asmeninis įžeidimas. Bet tikiuosi, kad taip nenutiks...


Šiuo savo postu nenorėjau nieko įžeisti. Jei ko ir noriu, tai tik kam nors padėti, jei tai įmanoma. Tai, kas čia pasakyta, yra tik mano nuomonė, jos niekam neprimetu ir nemanau, kad kitaip manantys yra blogesni už mane. Dar kartą nuoširdžiai linkiu visoms pasveikti.

ner_ko - na man priimtina tavo nuomonė dėl sveiko gyvenimo būdo ir sveiko maisto, esant migrenai reikalingas rėžimas dienos ir taisyklinga mytiba, tačiau apie vaistų vartojimą pasisakysiu : na mano atvejiu yra taip - gali išgerti parecetamolio 2 tab. kai skausmas dar nėra didelis ( na pati pati pradžia), bet kai jau skausmas užeina tai, žinok, senovinės inkvizicijos kankinimai atrodo pakūtenimas tada galėtum galvą tarp durų suspausti, kad tik pagerėtų, ir nenorom, kad galėtum vėl normaliai gyventi priversta išgerti būtent tų specialių vaistų migrenai... ( čia tik mano asmeninė nuomonė! Galit prikalt mane )

Lute, aš tau šimtu procentų pritariu. Kalbu tik apie tuos atvejus, kai dar galima kažką pakeisti, ir gaila, kai žmonės ne vaistais baigia, o nuo jų pradeda. Ir dar man gaila, kai žmonės patys kuria sau priežastis ligoms, nes, kaip jau sakiau, nesirūpina savo sveikata (sutik, daug kas sau nesuka sau galvos dėl rūkymo, gėrimo ar nuolatinių nervų, bet jau kūnas tai tikrai už tai nepadėkos).
Bet niekad nesiginčysiu, kad yra situacijų, kai be vaistų neišsiversi. Aišku, kad ir pati imčiau stipresnius vaistus, jei po paracetamolio ar kavos vis vien vemčiau, alpčiau ar man į galvą daužytų kūjai.
Ne visai į temą, bet mano ir mano vyro svajonė yra išmokti gydyti energija - kad galėčiau pridėti žmogui šiuo atveju prie galvos rankas ir jam skausmas atslūgtų... Tai būtų tiesiog fantastika, ir visas kviesčiau nemokamai gydytis... Deja, mokytoją surasti tikrai sudėtinga, o išmokti kaupti energiją labai ilgai...

pritariu tau!
as irgi stengiuosi gyventi ramiai, darbas ramus, vyras geras, vaiku dar nera, bet visgi nuo kazko yra tie priepuoliai...