Esu liudna. Gal šiek tiek ir pikta. Apturėjau neteisybę. Bet toks gyvenimas. Su tuo jau susitaikiau. Tad apie tai nesiplėsiu. Svarbu kad yra palaikančių mane žmonių, tad neteršiu eterio.
QUOTE(Gimusi_vasarą @ 2007 11 19, 23:20)
Ar tu pastebi, jog beveik kiekviename poste vartoji žodį NEGALIU.
Liaukis
Pritariu.
QUOTE(Dominyyka @ 2007 11 19, 23:25)
GV, žinau,kad aš blogai kalbu
Žodžiai. O kur veiksmai?
Priėjus išvados reikėtų imtis priemonių ar gi ne taip? Šiuo atveju, jei jau įvyko pripažinimas pačiai sau - gal laikas bandyti keistis?
Neužpyk, bet pagalvok ką rašai. Tavo rytojus sukurtas iš šiandienos minčių, o čia vien negatyvas.
Tikrai neužknisa manęs tavo postai, tikrai nenoriu primetinėti savo nuomonės, tik dėl savęs pačios linkiu susimąstyti. Ar ne laikas keisti požiūrį į viską? Juk pasaulis nepasikeis. Pasikeisti gali tik tu. Marsiečiai ir liks marsiečiais, bet tu gali pažvelgti į juos kitaip.
Čia tuo pačiu atsakymas ir DG.
Kai parašiau dieną, kad šiuo metu manęs nekankina nei vienas žmogus, tik kartais vakarais kankina ilgesys Meilei, ji parašė, kad to nesimato, nes vakarais tik tūsai vyksta čia Online.
Tai dabar pagalvojam. Ar aš robotas? Mistinė būtybė, kuri nežino kas yra liūdesys, ilgesys, skausmas, kančia, ašaros ir pan?
Juokas juokais, bet deja, kad ir kaip norėčiau būti nuolat besišypsantis žmogus - taip nėra. Esu lygiai tokia pati vieniša kaip ir visos čia mes. Ilgiuosi tos šilumos. Ilgiuosi Meilės. Ilgiuosi supratimo, palaikymo, užuojautos. Kartais visa tai pradeda lipti per viršų - būnu darbe irzli. Kartais nešneki. Kartais pikta. Būnu visokia kaip ir visi normalūs žmonės. Tačiau... Tai ką sakau arba tai ką rašau - darau nuo šiol pamąstydama apie tolimesnes pasekmes. Štai kur visa teigiamų emocijų paslaptis.
Kažkada kažkur perskaičiau (gal netgi ir mintys.lt), kad emocijų nereikia laikyti viduje, jas reikia išlieti. Jei nėra kam, puikus būdas yra rašyti. Tik yra vienas skirtumas nuo to ką darote jūs. Ten labai akcentavo, kad į dienoraštį, į laiškus - rašyti tik teigiamas mintis, kad vėliau galėtum ir pats perskaityti ir pats įsigyventum į tas geras emocijas, kad pats užsikrėstum tomis teigiamomis mintimis, kurias parašei vakar. O blogas mintis ten siūlė surašyti, bet sudeginti. Kad tas blogis išeitų. Kad jo neliktų niekur.
Aš tikrai nenoriu būti čia šiandien bjauri išsakydama savo požiūrį ir jį kišdama. Atsiprašau iš karto visų - kam tai kliūna. Tačiau linkiu paskaityti savo pačių savaitės laiko postus ir pamatyti savo pačios paveikslą. Patiks jis ar nepatiks - jūsų pačių išvada ir bus teisingiausia. Tačiau jei pasidarys savęs gaila, tai mielosios, tik jūs save tokią ir susikūrėte.
Todėl, kad ir kaip bebūtų dėl kažko liūdna, visada galima ateiti čia ir ne gvildenti tas pačias problemas, o ieškoti džiaugsmingų dalykų gyvenime. Problemų gvildenimas problemos neišspręs. Pasikartosiu, marsiečiai nepasikeis, pasaulis irgi, tik jūs galite pakeisti požiūrį į viską.
Aš irgi galėčiau dabar prisijungti pasibėdavoti. Tikrai turiu dėl ko. Bet kam nuo to bus geriau. Aš depresuosiu ir dar liesiu visą savo negatyvą krūvai žmonių. Žmonės tarkim atlaikys, bet aš pati taip tame š paskęsiu, kad paskui velnias žino kiek reikės laiko, kad vėl šypsotis. Todėl nutiko kažkas blogo, ieškokim aplink gėrio. Rasim gėrį, rasim ir pusiausvyrą.
O galiausiai, GV šiandien buvo įdėjusi puikų filmuką. Kas nežiūrėjo, gal vis tik pažiūrėkit...
QUOTE(Gimusi_vasarą @ 2007 11 19, 23:41)
Matau, jog mūsų šokėja grįžo

Abžoryte.. manei nepastebėsiu? Pastebėjau, tiksliau išgirdau, kad su klumpėm atkaukšėjai
Labas fainuole, jei ne tu, tai reiktų šiai temelei jau juodą kaspiną per kampą perrišti.
Viskas.
Išsisakiau.
Tikrai nenorėdama nieko blogo.
Linkiu tik gero.
Gal vieną dieną kuri nors pasidžiaugs, kad pagaliau pavyksta kasdien atrasti mažyčius stebūklus gyvenime ir jais tiesiog džiaugtis.
Galit mane smerkti. Tik prašau neįsižeisti ir nebėgti iš šitos temelės. Miela matyti čia jus visas ir nors vienai išėjus labai jos trūktų.
Daugiau pažadu šito neberašyti, net jei ir sklistų čia negatyvas per kraštus. Jūsų valia rinktis ir kurti savo gyvenimą tokį, kokį norite turėti.
Ačiū už dėmesį.