QUOTE(vaižgantė @ 2008 01 20, 17:22)
Aš šiomis dienomis pastebėjau savyje vieną dalyką ir jis man nepatinka: kuo toliau, tuo sunkiau man nusileisti iki kitų žmonių žinojimo lygio...Man darosi neįdomu kitiems aiškinti tai, kas man yra kaip abėcėlė ar skaitymas skiemenimis...Pvz.,-ką reiškia kuris nors Dievo įsakymas. Norisi padiktuoti klausiančiajam sąrašą knygų, kad jis pats ieškotų atdakymo, o ne klausinėtų ir stebėtųsi...Gal čia egoizmas nenorėti kitiems pateikti ant lėkštelės atsakymus, kurių ieškojau daugelį metų?
Praeis tai kaip ir visa kita.

Kai atsisuki/atsigrezi/susitelki pagaliau i save, tai pamatai kiek laiko ir jegu buvo sunaudota kazkam, kas ir taip vyko be musu pastangu ir isikisimo.Cia buvo kalbama apie pagalba.As pamenu kai vienas man labai artimas zmogutis bande padeti patarimais ir panasiai - as tik pazvelgiau i ji ir nesusimasciusi atsakiau - NORI PADETI? Tikrai nori? Tai tada pasitrauk ir netrukdyk.
O kad tai ,ka Vaizgante ivardino kad ir salyginai kaip egoizma, tai as tikiu, kad gerai buti egoistu.Bedos prasideda tada, kai nesugebam saves myleti.Tad galima per panevalia ideti zmogui maisto burnon, bet uz ji nuryti neimanoma...
