Įkraunama...
Įkraunama...

panikos atakos

QUOTE(renatux23 @ 2008 03 18, 15:38)
na tai visdelto sveikos, gi nerasysi kad nesveikos, nepamenu kazkuri minejo kad panika gaili praeiti nestuke.gif besilaukiant, tai zinokit man visi smagumai ir prasidejo  nestuke.gif tada, ilga laika irgi gyvenau uk, o kai pastojau,sugryzom i lt, ir nzn ar nuo sedejimo namie, ar nuo sunkaus darbo ten, pradejo slysti stogas, pradzioj net nesupratau kas su manim darosi, nu buvo ziauriai blogai ,bet niekas ne neytare, ir kazkaip sugebejau issikapstyt, tai mazdaug du metus gyvenau ramiai tik kartais atsimindama kaip buvo, bet po to ir vel viskas nuo pradziu prasidejo si rudeni,as sakyciau man depresijos tikrai nera kabinuosi i gyvenima is visu jegu, bet ant kiek buvau stipri ir pasitikinti savim tai dabar viskas apsiverte, bet siaip as kazkokiu kompleksu neturiu ir tarp zmoniu jauciuos daug geriau nei viena budama, bet mane eda tas zinojimas  ir poziuris i va tokia musu liga,ir aisku tas nerimas,  beviltiskumas kai uzeina po priepuolio as nzn, taip logiskai mastant kazkuri rase kad neisprotesim, neuzdusim nemirsim ir tt, bet jei jau tiek stogas nuvaziavio kad saves suvaldyt neina, tai kas zino ar kokia paranoja ar sizofrenija nesusirgsim..va nuo tu minciu ir isgaravo visas gyvenimo dziaugsmas,ir lygiai taip pat aistra mylimam zmogui,nu bet nieko tikiu kad bus gerai kaipnos..

Sutinku su tavim,taip mes nemirsim,neisprotesim,bet gali atsitikti taip,kad nebesinores isvis gyventi ir dziaugtis tuo gyvenimu.Va vakar po to priepuolio siandien bijau is namu kelti koja,ir tai jau yra baisu,ka daryti net pati nezinau.Giliai sidyje tikiu,kad mes pasveiksim 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(renatux23 @ 2008 03 18, 15:38)
na tai visdelto sveikos, gi nerasysi kad nesveikos, nepamenu kazkuri minejo kad panika gaili praeiti nestuke.gif besilaukiant, tai zinokit man visi smagumai ir prasidejo  nestuke.gif tada, ilga laika irgi gyvenau uk, o kai pastojau,sugryzom i lt, ir nzn ar nuo sedejimo namie, ar nuo sunkaus darbo ten, pradejo slysti stogas, pradzioj net nesupratau kas su manim darosi, nu buvo ziauriai blogai ,bet niekas ne neytare, ir kazkaip sugebejau issikapstyt, tai mazdaug du metus gyvenau ramiai tik kartais atsimindama kaip buvo, bet po to ir vel viskas nuo pradziu prasidejo si rudeni,as sakyciau man depresijos tikrai nera kabinuosi i gyvenima is visu jegu, bet ant kiek buvau stipri ir pasitikinti savim tai dabar viskas apsiverte, bet siaip as kazkokiu kompleksu neturiu ir tarp zmoniu jauciuos daug geriau nei viena budama, bet mane eda tas zinojimas  ir poziuris i va tokia musu liga,ir aisku tas nerimas,  beviltiskumas kai uzeina po priepuolio as nzn, taip logiskai mastant kazkuri rase kad neisprotesim, neuzdusim nemirsim ir tt, bet jei jau tiek stogas nuvaziavio kad saves suvaldyt neina, tai kas zino ar kokia paranoja ar sizofrenija nesusirgsim..va nuo tu minciu ir isgaravo visas gyvenimo dziaugsmas,ir lygiai taip pat aistra mylimam zmogui,nu bet nieko tikiu kad bus gerai kaipnos..

Labas renatux23. Visiškai su tavim sutinku.Deprasija man prasidejo po pirmo vaikelio gimdymo,bet lengva forma.Vietoj to,kad kreiptis pas specialistus aš iškentiejau ir lyg viskas taip ir praejo ir ką tu manai?Veliau,kai jau pradejau dirbti prasidėjo panikos priepoliai,bet kaip ir visos jieškojau kitos ligos,galvojau,kad kažkas su širdim.O dabar antras nėštumas būvo toks sunkus,kad galvojau išprotėsiu,galėjau bet kada prarasti vaikelį.Po tokio sunkaus nėštumo panikos atakos ir depresija atsinaujino dar sunkėsnia formą.Tai va,nei nėštumas,nei kas kitas negali sustabditi šia bjiauria būsieną. schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(renatux23 @ 2008 03 18, 15:38)
na tai visdelto sveikos, gi nerasysi kad nesveikos, nepamenu kazkuri minejo kad panika gaili praeiti nestuke.gif besilaukiant, tai zinokit man visi smagumai ir prasidejo  nestuke.gif tada, ilga laika irgi gyvenau uk, o kai pastojau,sugryzom i lt, ir nzn ar nuo sedejimo namie, ar nuo sunkaus darbo ten, pradejo slysti stogas, pradzioj net nesupratau kas su manim darosi, nu buvo ziauriai blogai ,bet niekas ne neytare, ir kazkaip sugebejau issikapstyt, tai mazdaug du metus gyvenau ramiai tik kartais atsimindama kaip buvo, bet po to ir vel viskas nuo pradziu prasidejo si rudeni,as sakyciau man depresijos tikrai nera kabinuosi i gyvenima is visu jegu, bet ant kiek buvau stipri ir pasitikinti savim tai dabar viskas apsiverte, bet siaip as kazkokiu kompleksu neturiu ir tarp zmoniu jauciuos daug geriau nei viena budama, bet mane eda tas zinojimas  ir poziuris i va tokia musu liga,ir aisku tas nerimas,  beviltiskumas kai uzeina po priepuolio as nzn, taip logiskai mastant kazkuri rase kad neisprotesim, neuzdusim nemirsim ir tt, bet jei jau tiek stogas nuvaziavio kad saves suvaldyt neina, tai kas zino ar kokia paranoja ar sizofrenija nesusirgsim..va nuo tu minciu ir isgaravo visas gyvenimo dziaugsmas,ir lygiai taip pat aistra mylimam zmogui,nu bet nieko tikiu kad bus gerai kaipnos..


Tiesa sakai...Tokie pojuciai tikrai trukdo gyventi... verysad.gif Man yra kazkas sakes, kad va "tau reikia vaikelio, tada viskas susitvarkys, bus kuom rupinitis ir nebus laiko apie save galvoti ir nerimati" smile.gif Kazkam tas padejo, bet kaip matau kitiems atvirksciai buna... verysad.gif N

QUOTE(gotika27 @ 2008 03 18, 15:48)
Sutinku su tavim,taip mes nemirsim,neisprotesim,bet gali atsitikti taip,kad nebesinores isvis gyventi ir dziaugtis tuo gyvenimu.Va vakar po to priepuolio siandien bijau is namu kelti koja,ir tai jau yra baisu,ka daryti net pati nezinau.Giliai sidyje tikiu,kad mes pasveiksim  4u.gif


As irgi tikiu 4u.gif Nors kartais tikrai viskas atrodo beviltiskai, bet mes turime suimti save ir kovoti!!!:saudau bash.gif biggrin.gif Siandien ir man sunki diena...kazko nerimas ima nors tu ka... unsure.gif Ejau per pietus papietauti i Europa, tai niekaip negalejau uzlipti i trecia auksta pavalgyti -bijojau nors tu ka, pati nezinau ko unsure.gif Jech... doh.gif O kad butu galvoje toks mygtukas, kuris ijungtu normalu rezima biggrin.gif Reikia kazkaip dziaugtis sia diena, nors ji ir ne kokia 4u.gif
Atsakyti
sveikos na manes jau čia niekas nepažista turbut bet aš buvusioji šio skyrialio dalyvė biggrin.gif (pasveikau ) tai va galiu pasakyt kad man asmeniškai neštgamumo metų viskas paumejo nes tada viskas perejo i baime dėl vaikelio kad jam ko neatsitiktu, dar nualpau šeštą menesi parduotuvei ir iki gimdymo sedejau namie išidavau tik i kiemą, nes bijojau vėl nualpt, kai pagimdžiau viskas dingo gana ilgam bet sugrižo vėliau vel sad.gif paskui jau emiausi savęs kaip reikalas ir dabar jau pasveikau, tikiosi tą braurybė negriž daugiau niekada unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Lera @ 2008 03 18, 18:31)
sveikos na manes jau čia niekas nepažista turbut bet aš buvusioji šio skyrialio dalyvė biggrin.gif (pasveikau ) tai va galiu pasakyt kad man asmeniškai neštgamumo metų viskas paumejo nes tada viskas perejo i baime dėl vaikelio kad jam ko neatsitiktu, dar nualpau šeštą menesi parduotuvei ir iki gimdymo sedejau namie išidavau tik i kiemą, nes bijojau vėl nualpt, kai pagimdžiau viskas dingo gana ilgam bet sugrižo vėliau vel sad.gif  paskui jau emiausi savęs kaip reikalas ir dabar jau pasveikau, tikiosi tą braurybė negriž daugiau niekada unsure.gif


Dziaugiuosi uz tave 4u.gif

Gal galetum papasakoti kaip pasveikai "emiausi saves kaip reikalas" smile.gif ? Juk mums tas labai aktualu ir steikia vilties bei pasiryzimo 4u.gif
Atsakyti
Sveikos, mamytes ir ne mamytes smile.gif Noreciau ir as prisijungti prie panikuojanciu, jei tik leisit 4u.gif . Nuo vaikystes buvau jautrus vaikas, kartais uzeidavo mazi panikos priepuoliai: atrodydavo, kad dustu, skaudedavo skrandi, dar visokiu nesamoniu prisigalvodavau, bet is tiesu buvau visiskai sveikas vaikas. Paauglysteje kaip tik neturejau panikos priepuoliu, labai ramiai gyvenau. Dabar, kai paauglyste eina i pabaiga, atsirado sunkumu, didesnis kruvis, man vel prasidejo PA, tik jau kur kas stipresni. Vienas uzejo pries menesi. Tai ivyko "Akropolyje". Buvau pavargusi, valgiau, staiga pajutau, kaip ima kimstis ausys, paskui svaigti galva, prasidejo smarkus sirdies plakimas, krete drebulys, prakaitavo delnai, maniau sprogsiu is vidaus, ismuse karstis. Griebiau rankine ir begte i vaistine. Paprasiau validolo ir iskviesti greitaja. Mane apramino, greitosios vyrukai dave raminamuju ir isvaziavo. Spaudimas buvo labai aukstas. Puse nakties nemiegojau, nes bijojau, kad mirsiu. Mama medike, tas iskart suprato, kas man yra, nes jai taip budavo, kai buvo mano metu (man devyniolika). Manau mane labiausiai paveike pasikeitimai gyvenime. Siuo metu dirbau, tad labai pavargdavau, darbe vyravo itampa. Kadangi jau pradesiu mokytis, is darbo iseinu. Kiekviena diena tenais - kancia. Taciau dabar ir namie pradejau jaustis blogai, uzeina, kad viskas kaip pro ruka, samone aptemsta, bijau, kad isprotesiu. Net mieste pasidaro blogai. Bandau laikytis, eisiu pas gydytoja ir prasysiu siuntimo i kokia psichatrine lotuliukas.gif Labiausiai nervina tas jausmas "pro ruka", nes sunku susikoncentruti, galvoj daug minciu, vaikstau kaip sapne, dingo apetitas, atsirado pesimistines mintys, norisi daug miegoti, kartais uzeina sirdies permusimai,. Jum taip buna? Tai tiek, bandysiu gydytis. Tiesa, vaistu nenoriu, kolkas geriu tik B grupes vitaminus, smegenis maitinancius vaistus su cinarizinu ir zolinius raminamuosius. Svajoju kuo greiciau istrukti is sios busenos...
Atsakyti
Sveik parisijngusi Mirabelle 4u.gif

Taip ir mums taip buna... doh.gif Visgi stebiuosi kiek daug zmoniu ta panika serga g.gif

Mano mama tai pat medike, tai irgi is karto suprato kame cia reikalas su manimi, nes ir jai taip jaunysteje buvo smile.gif Jai praejo kai as gimiau smile.gif Ir visgi man ne vienas zmogus sake, kad su sia liga (proto) reikia kovoti susiimant save ir nugalint tas baimes kurios uzeina... g.gif Bet tai taip sunku...Nes atrodo negali prisiversti save zengti tiesiai baimei i akis, o stabdai ir lieki saugioje vietoje (namose, darbe ar pan...) g.gif Kaip mums reikia tos drasos prisiversti ngaleti!!!! Kur ja galime rasti? biggrin.gif
Atsakyti
Apie tai ir galvoju: KAIP NUGALETI BAIME ir isiteigti sau, kad esu SVEIKA, normali. Is tiesu nemazai zmoniu serga, bet kas neserga, tas tik pasijuokia, mano, kad issigalvojam, nes nezino, kaip tai yra baisu. As stengiuosi saviitaiga uzsiimti, sakau sau, kad viskas bus gerai, kad zinau, kur sios ligos priezastis, aisku tokie forumai daug padeda, ypac cia radau daug informacijos, be to, tikiuosi, kad cia rasiu su kuo pasikalbeti apie sia problema. Juk drauge zmones buna stipresni. Stai dabar isgeriau vaistu visokiu, dar kavos, kad nenoreciau miego, tai lyg ir prasviesejo galvoj. Bet kai pagalvoju, kad vakare i darba. Gerai, kad nuo penktadienio jau nebedirbu visai...
Atsakyti
QUOTE(Mirabelle @ 2008 03 19, 13:10)
Apie tai ir galvoju: KAIP NUGALETI BAIME ir isiteigti sau, kad esu SVEIKA, normali. Is tiesu nemazai zmoniu serga, bet kas neserga, tas tik pasijuokia, mano, kad issigalvojam, nes nezino, kaip tai yra baisu. As stengiuosi saviitaiga uzsiimti, sakau sau, kad viskas bus gerai, kad zinau, kur sios ligos priezastis, aisku tokie forumai daug padeda, ypac cia radau daug informacijos, be to, tikiuosi, kad cia rasiu su kuo pasikalbeti apie sia problema. Juk drauge zmones buna stipresni. Stai dabar isgeriau vaistu visokiu, dar kavos, kad nenoreciau miego, tai lyg ir prasviesejo galvoj. Bet kai pagalvoju, kad vakare i darba. Gerai, kad nuo penktadienio jau nebedirbu visai...


Taip, saviitaiga yra geraa budas, taciau sunkus - saunuole jai ta pavyksta 4u.gif

O kodel nebedirbi nuo penktadienio, iseini is darbelio? smile.gif As tai darbe kazkaip gerai jauciuosi (saugi), namie irgi. Baisiausia uz darbo ir namu duru schmoll.gif

Tiesa, visoms lengviau kovoti drauge, kai zinkai kad supranta, palaiko ir zinotos pojcius 4u.gif Tik labai noreciau, kad i si foruma uzsukto tos, krios pasveiko ir pasidalintu patirtimi. Nes mums labai svarbu yra tiketi, kad imanoma is to issikapstyti. Geri pavyzdziai visada veikia teigiamai smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Mirabelle @ 2008 03 19, 14:10)
Apie tai ir galvoju: KAIP NUGALETI BAIME ir isiteigti sau, kad esu SVEIKA, normali. Is tiesu nemazai zmoniu serga, bet kas neserga, tas tik pasijuokia, mano, kad issigalvojam, nes nezino, kaip tai yra baisu. As stengiuosi saviitaiga uzsiimti, sakau sau, kad viskas bus gerai, kad zinau, kur sios ligos priezastis, aisku tokie forumai daug padeda, ypac cia radau daug informacijos, be to, tikiuosi, kad cia rasiu su kuo pasikalbeti apie sia problema. Juk drauge zmones buna stipresni. Stai dabar isgeriau vaistu visokiu, dar kavos, kad nenoreciau miego, tai lyg ir prasviesejo galvoj. Bet kai pagalvoju, kad vakare i darba. Gerai, kad nuo penktadienio jau nebedirbu visai...

sveika prisijungusi i musu bureli, 4u.gif labai gerai tave suprantu,ir visada esi laukiama cia stengsimes padeti ir patarti...as irgi su panika kovoju,na dabar tiksliau jau panika kaip ir dingo,bet tas nerimas vis uzeina,tikiuosi praeis,bo jau atsibodo,jau ir antidepresantus geriu kokis pora menesiuku,bet nerimas vis uzeina ypac vakare ar nakti....labai sunku iveikti tuos panokos priepuolius ir ta nerima po ju.....bet si karta susigrebiau rimtai ir psichoterapiaute ir vaistai,ir mastysena bandau pakeist....tikiuosi pades galutinai pasveikt g.gif tikiuosi greitai visos pasveiksim...labai tikiuosi....ir to linkiu visoms... smile.gif labai svarbu mums galvoti optimistiskai ir nenuleisti ranku..... 4u.gif
Atsakyti
Gal pasikartosiu su savo klausimu 4u.gif , bet vat siandien vel nerimauju... unsure.gif ir vat nors diena dar jauciausi "padoriai", staiga taip susvaigo galva, eme viskas suktis, kojose jegu nera, jauciuosi silpna ir sunki...ar tai gali buti paniskas dalykas? nes jau atsibodo kreiptis i gydytojus ir vis isgirst, kad tokio gero kraujo reik pavydet ir apskritai esu sveika...bet kodel man taip silpna tai nezinau...ar kas nors turite man kokiu patarimu, komentaru? verysad.gif beje vis bijau nualpti, jauciuosi nesaugi mieste ir namie viena...ar galima nualpti tokioj busenoj? ar cia tik pojutis?....aciu labai 4u.gif
Atsakyti
Na ten ilga istorija su tais mano darbeliais biggrin.gif Tiesiog, noriu dar pasidziaugti studentisku gyvenimu kelerius metus, kol salygos leidzia nedirbti. As kaip tik per ta darba ir susirgau, visur kitur gerai jauciuosi, ypac su draugais, nes jie prablasko, jei sedeciau namie, tai visai blogai butu. Man gal dar nera tokia stipri panika, kaip tik saugiau atrodo tarp zmoniu. Siandien buvau darbe, buvo uzeje samones aptemimai, kai jautiesi lyg nesavam kune, galvoj kazkokie spygavimai vaidenas, taciau paskui apsiraminau.
Norint nesinervinti, manau reikia pradeti keisti gyvenimo buda, daryti tai, kas patinka, uzsiimti maloniais dalykais. Vaistai irgi gerai, bet tik tada, jei jau LABAI blogai, jei nebegalima saves valdyti. Na net nzn, ka cia dar pasakius...
Tiesa, nerimas ir man uzeina, protarpiais. Labai daznai keiciasi nuotaika, uzkniso jau blink.gif Ypac dabar baisu del to klimato atsilimo, kai visi teigia, kad zmonija isnyks, va to dabar bijau lotuliukas.gif ot kvaila... O jus del ko baiminates?
Atsakyti