QUOTE(astra1 @ 2008 03 21, 14:08)
Sveikos, aš čia naujokė. Nežinojau kur rašyt, bet tiesiog noriu išliet jausmus. Sia savaite sužinojau, kad laukiuosi ir ištiko lengvas šokas, nes ant nosies bakalaurinis dabas, darbo dar neturiu, tėvai mirė ana pusmeti (tėtis spalio 3 d, o mama per Kūčias, brolių ar seserų neturiu. Turiu 10 metų vyresnį drauga, jis irgi pasimetęs. Vakar dar susipykom dėl mano kaltės ir dar šiandien jis nenori susitaikyt. Labai bijau, kad jis mane paliks arba nors ir nepaliks, bet bus šaltas ir abejingas viskam (tai labiau į jį panašu). O be jo aš daugiau nieko neturiu...
Sveika
Pirmiausiai klysti sakydama, kad nieko be jo neturi - turi pilve maza stebukla
Patikek, pazistu daug jaunesniu paneliu, kurios vaikelius pasigimde. Tikiu, kad labai baisu ir atrodo, kad gyvenimas tuom pasibaige, taciau tikrai taip nera. Draugui manau reikia tiesiog suvokti sia zinia ir artejancius pokycius ir viskas bus gerai. Matyt ir jis issigando, tokie tie vyrai

Duok gal jam laiko susitaikyti
Tai ne pasaulio pabaiga

Beto gal cia kaip tik tau siuncia likimas vaikeli, nes as tikiu, kad ne bereikialo jie keisciausiu metu nori ateiti i pasauli

Gal butent del to kad jautiesi vienisa - jis ir ateina

O bakalaurini juk spesi pabaigti laisvai!!! Tik del darbo kazka reikia sugalvoti, gal draugas dirba?

Viskas bus gerai!!!