panikos atakos

Sutinku su tavim,taip mes nemirsim,neisprotesim,bet gali atsitikti taip,kad nebesinores isvis gyventi ir dziaugtis tuo gyvenimu.Va vakar po to priepuolio siandien bijau is namu kelti koja,ir tai jau yra baisu,ka daryti net pati nezinau.Giliai sidyje tikiu,kad mes pasveiksim

Labas renatux23. Visiškai su tavim sutinku.Deprasija man prasidejo po pirmo vaikelio gimdymo,bet lengva forma.Vietoj to,kad kreiptis pas specialistus aš iškentiejau ir lyg viskas taip ir praejo ir ką tu manai?Veliau,kai jau pradejau dirbti prasidėjo panikos priepoliai,bet kaip ir visos jieškojau kitos ligos,galvojau,kad kažkas su širdim.O dabar antras nėštumas būvo toks sunkus,kad galvojau išprotėsiu,galėjau bet kada prarasti vaikelį.Po tokio sunkaus nėštumo panikos atakos ir depresija atsinaujino dar sunkėsnia formą.Tai va,nei nėštumas,nei kas kitas negali sustabditi šia bjiauria būsieną.

Tiesa sakai...Tokie pojuciai tikrai trukdo gyventi... Man yra kazkas sakes, kad va "tau reikia vaikelio, tada viskas susitvarkys, bus kuom rupinitis ir nebus laiko apie save galvoti ir nerimati" Kazkam tas padejo, bet kaip matau kitiems atvirksciai buna... N



As irgi tikiu Nors kartais tikrai viskas atrodo beviltiskai, bet mes turime suimti save ir kovoti!!!:saudau Siandien ir man sunki diena...kazko nerimas ima nors tu ka... Ejau per pietus papietauti i Europa, tai niekaip negalejau uzlipti i trecia auksta pavalgyti -bijojau nors tu ka, pati nezinau ko Jech... O kad butu galvoje toks mygtukas, kuris ijungtu normalu rezima Reikia kazkaip dziaugtis sia diena, nors ji ir ne kokia

sveikos na manes jau čia niekas nepažista turbut bet aš buvusioji šio skyrialio dalyvė (pasveikau ) tai va galiu pasakyt kad man asmeniškai neštgamumo metų viskas paumejo nes tada viskas perejo i baime dėl vaikelio kad jam ko neatsitiktu, dar nualpau šeštą menesi parduotuvei ir iki gimdymo sedejau namie išidavau tik i kiemą, nes bijojau vėl nualpt, kai pagimdžiau viskas dingo gana ilgam bet sugrižo vėliau vel paskui jau emiausi savęs kaip reikalas ir dabar jau pasveikau, tikiosi tą braurybė negriž daugiau niekada

Dziaugiuosi uz tave

Gal galetum papasakoti kaip pasveikai "emiausi saves kaip reikalas" ? Juk mums tas labai aktualu ir steikia vilties bei pasiryzimo

Sveikos, mamytes ir ne mamytes Noreciau ir as prisijungti prie panikuojanciu, jei tik leisit . Nuo vaikystes buvau jautrus vaikas, kartais uzeidavo mazi panikos priepuoliai: atrodydavo, kad dustu, skaudedavo skrandi, dar visokiu nesamoniu prisigalvodavau, bet is tiesu buvau visiskai sveikas vaikas. Paauglysteje kaip tik neturejau panikos priepuoliu, labai ramiai gyvenau. Dabar, kai paauglyste eina i pabaiga, atsirado sunkumu, didesnis kruvis, man vel prasidejo PA, tik jau kur kas stipresni. Vienas uzejo pries menesi. Tai ivyko "Akropolyje". Buvau pavargusi, valgiau, staiga pajutau, kaip ima kimstis ausys, paskui svaigti galva, prasidejo smarkus sirdies plakimas, krete drebulys, prakaitavo delnai, maniau sprogsiu is vidaus, ismuse karstis. Griebiau rankine ir begte i vaistine. Paprasiau validolo ir iskviesti greitaja. Mane apramino, greitosios vyrukai dave raminamuju ir isvaziavo. Spaudimas buvo labai aukstas. Puse nakties nemiegojau, nes bijojau, kad mirsiu. Mama medike, tas iskart suprato, kas man yra, nes jai taip budavo, kai buvo mano metu (man devyniolika). Manau mane labiausiai paveike pasikeitimai gyvenime. Siuo metu dirbau, tad labai pavargdavau, darbe vyravo itampa. Kadangi jau pradesiu mokytis, is darbo iseinu. Kiekviena diena tenais - kancia. Taciau dabar ir namie pradejau jaustis blogai, uzeina, kad viskas kaip pro ruka, samone aptemsta, bijau, kad isprotesiu. Net mieste pasidaro blogai. Bandau laikytis, eisiu pas gydytoja ir prasysiu siuntimo i kokia psichatrine Labiausiai nervina tas jausmas "pro ruka", nes sunku susikoncentruti, galvoj daug minciu, vaikstau kaip sapne, dingo apetitas, atsirado pesimistines mintys, norisi daug miegoti, kartais uzeina sirdies permusimai,. Jum taip buna? Tai tiek, bandysiu gydytis. Tiesa, vaistu nenoriu, kolkas geriu tik B grupes vitaminus, smegenis maitinancius vaistus su cinarizinu ir zolinius raminamuosius. Svajoju kuo greiciau istrukti is sios busenos...

Sveik parisijngusi Mirabelle

Taip ir mums taip buna... Visgi stebiuosi kiek daug zmoniu ta panika serga

Mano mama tai pat medike, tai irgi is karto suprato kame cia reikalas su manimi, nes ir jai taip jaunysteje buvo Jai praejo kai as gimiau Ir visgi man ne vienas zmogus sake, kad su sia liga (proto) reikia kovoti susiimant save ir nugalint tas baimes kurios uzeina... Bet tai taip sunku...Nes atrodo negali prisiversti save zengti tiesiai baimei i akis, o stabdai ir lieki saugioje vietoje (namose, darbe ar pan...) Kaip mums reikia tos drasos prisiversti ngaleti!!!! Kur ja galime rasti?

Apie tai ir galvoju: KAIP NUGALETI BAIME ir isiteigti sau, kad esu SVEIKA, normali. Is tiesu nemazai zmoniu serga, bet kas neserga, tas tik pasijuokia, mano, kad issigalvojam, nes nezino, kaip tai yra baisu. As stengiuosi saviitaiga uzsiimti, sakau sau, kad viskas bus gerai, kad zinau, kur sios ligos priezastis, aisku tokie forumai daug padeda, ypac cia radau daug informacijos, be to, tikiuosi, kad cia rasiu su kuo pasikalbeti apie sia problema. Juk drauge zmones buna stipresni. Stai dabar isgeriau vaistu visokiu, dar kavos, kad nenoreciau miego, tai lyg ir prasviesejo galvoj. Bet kai pagalvoju, kad vakare i darba. Gerai, kad nuo penktadienio jau nebedirbu visai...

Taip, saviitaiga yra geraa budas, taciau sunkus - saunuole jai ta pavyksta

O kodel nebedirbi nuo penktadienio, iseini is darbelio? As tai darbe kazkaip gerai jauciuosi (saugi), namie irgi. Baisiausia uz darbo ir namu duru

Tiesa, visoms lengviau kovoti drauge, kai zinkai kad supranta, palaiko ir zinotos pojcius Tik labai noreciau, kad i si foruma uzsukto tos, krios pasveiko ir pasidalintu patirtimi. Nes mums labai svarbu yra tiketi, kad imanoma is to issikapstyti. Geri pavyzdziai visada veikia teigiamai

sveika prisijungusi i musu bureli, labai gerai tave suprantu,ir visada esi laukiama cia stengsimes padeti ir patarti...as irgi su panika kovoju,na dabar tiksliau jau panika kaip ir dingo,bet tas nerimas vis uzeina,tikiuosi praeis,bo jau atsibodo,jau ir antidepresantus geriu kokis pora menesiuku,bet nerimas vis uzeina ypac vakare ar nakti....labai sunku iveikti tuos panokos priepuolius ir ta nerima po ju.....bet si karta susigrebiau rimtai ir psichoterapiaute ir vaistai,ir mastysena bandau pakeist....tikiuosi pades galutinai pasveikt tikiuosi greitai visos pasveiksim...labai tikiuosi....ir to linkiu visoms... labai svarbu mums galvoti optimistiskai ir nenuleisti ranku.....

Gal pasikartosiu su savo klausimu , bet vat siandien vel nerimauju... ir vat nors diena dar jauciausi "padoriai", staiga taip susvaigo galva, eme viskas suktis, kojose jegu nera, jauciuosi silpna ir sunki...ar tai gali buti paniskas dalykas? nes jau atsibodo kreiptis i gydytojus ir vis isgirst, kad tokio gero kraujo reik pavydet ir apskritai esu sveika...bet kodel man taip silpna tai nezinau...ar kas nors turite man kokiu patarimu, komentaru? beje vis bijau nualpti, jauciuosi nesaugi mieste ir namie viena...ar galima nualpti tokioj busenoj? ar cia tik pojutis?....aciu labai

Na ten ilga istorija su tais mano darbeliais Tiesiog, noriu dar pasidziaugti studentisku gyvenimu kelerius metus, kol salygos leidzia nedirbti. As kaip tik per ta darba ir susirgau, visur kitur gerai jauciuosi, ypac su draugais, nes jie prablasko, jei sedeciau namie, tai visai blogai butu. Man gal dar nera tokia stipri panika, kaip tik saugiau atrodo tarp zmoniu. Siandien buvau darbe, buvo uzeje samones aptemimai, kai jautiesi lyg nesavam kune, galvoj kazkokie spygavimai vaidenas, taciau paskui apsiraminau.
Norint nesinervinti, manau reikia pradeti keisti gyvenimo buda, daryti tai, kas patinka, uzsiimti maloniais dalykais. Vaistai irgi gerai, bet tik tada, jei jau LABAI blogai, jei nebegalima saves valdyti. Na net nzn, ka cia dar pasakius...
Tiesa, nerimas ir man uzeina, protarpiais. Labai daznai keiciasi nuotaika, uzkniso jau Ypac dabar baisu del to klimato atsilimo, kai visi teigia, kad zmonija isnyks, va to dabar bijau ot kvaila... O jus del ko baiminates?