panikos atakos

#85
QUOTE(Aina @ 2007 12 07, 16:09)
as cia smile.gif

dziaugiuos normaliu gyvenimu. net pokalbyje del darbo buvau. siandien paskambino ir pasiule darbeli, eisiu pirmadieni tiksliau pasikalbet. esu laiminga, net asmeniniuose santykiuose pagerejo, vyras pralinksmejo pamates kaip pasikeiciau, kai nebekankina panika. ir rupesciu sumazejo, kazkaip savaime viskas keiciasi i gera, labai linkiu ir jums geros nuotaikos 4u.gif

Labai dziaugiosi uz tave thumbup.gif gal kada kavos susibegtume,pz.Studlente g.gif
Atsakyti
#86
QUOTE(Anelka @ 2007 12 06, 17:43)
Merginos,

Perskaičiau jūsų pasisakymus ir norėčiau taip pat pasipasakoti.
Man jau nuo šios vasaros - nerimo sutrikimas ir lengva depresija. Nuo spalio mėnesio pradėjau lankyti privačią psichoterapeutę (70lt už seansą), kartą savaitėje.
Visa panikos esmė - tai jūsų vidinis diskomfortas, jūsų pusiausvyros sutrikimas. Visada yra paaiškinama priežastis - tik reikia kreiptis pagalbos pas specialistą (jokiu būdu ne pas psichiatrą, nes šie tik vaistus išrašo, o ne konsultuoja).
Man panikos priepuoliai tik ir tebuvo vasarą, o visą rudenį jų nebuvo ir žinau, kad jei prasidės kas panašaus - bandysiu suvaldyti pati o ne vaistais. Negėriau ir nemanau, kad reikia juos gerti. Mano terapeutė sako, kad vaistai - tai nuslopinimas savo emocijų, jų ignoravimas, nenoras pripažinti sau kažkame...o vat kas tas "kažkas" kiekviena jūsų turi susirūpinti. Pačiai sudėtinga atrasti tikras priežastis ir pradėti su jomis kovoti. Aš tik neseniai atradau savo priežastis...ir be galo sunkiai su jom pradedu kovą.
Bet esmė jau padaryta - aš jas radau ir kovoju, o ne išstumiu tabletėmis.
Vat taip ir pasveikstama merginos. Linkiu jums susirasti pagalbininką - specialistą, jis tikrai paės.  mirksiukas.gif


Saunu, kad tau padejo psichoterapija nors lankai dar isties neilgai. Mano patirtis - 1,5 metu psichoterapijos karta i savaite, zinau kokie ivykiai itakojo dabartine mano busena, zinau kokios mano problemos, bet neiseina ju nugaleti. Atejus ziemai vel uzdepresavau ir nutariau keist psichoterapiaute, gal tiesiog ne tas zmogus g.gif
o kas del vaistu, tikra tiesa parasei. BET, esant sunkioms stadijoms vien psichoterapija nepades, reikia derinti abu metodus.
Atsakyti
#87
visos mergaites dingot kazkur? 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tuta: 10 gruodžio 2007 - 15:17
#88
QUOTE(Nicollette @ 2007 12 08, 02:14)
Saunu, kad tau padejo psichoterapija nors lankai dar isties neilgai. Mano patirtis - 1,5 metu psichoterapijos karta i savaite, zinau kokie ivykiai itakojo dabartine mano busena, zinau kokios mano problemos, bet neiseina ju nugaleti. Atejus ziemai vel uzdepresavau ir nutariau keist psichoterapiaute, gal tiesiog ne tas zmogus  g.gif
o kas del vaistu, tikra tiesa parasei. BET, esant sunkioms stadijoms vien psichoterapija nepades, reikia derinti abu metodus.



Norėjau paklausti, pas tave panikos priepuoliai ar nerimo sutrikimas ar + dar ir depresija?
Aš visiškai sutinku, nugalėti priežastis nėra lengva, bet patikėk, kai kurie metais ieško tų priežasčių ir vis negali jų surasti...vat tai yra daug blogiau.
verysad.gif gaila, kad neeina tau susidoroti su priežastimi, man irgi bus sunku...nes susieta su mano tėvais. doh.gif
O tu labai stengiesi tas priežastis pašalinti? O gal jos nebėra tos priežastys iš tikrųjų?
Atsakyti
#89
QUOTE(Anelka @ 2007 12 10, 18:29)
Norėjau paklausti, pas tave panikos priepuoliai ar nerimo sutrikimas ar + dar ir depresija?
Aš visiškai sutinku, nugalėti priežastis nėra lengva, bet patikėk, kai kurie metais ieško tų priežasčių ir vis negali jų surasti...vat tai yra daug blogiau.
verysad.gif  gaila, kad neeina tau susidoroti su priežastimi, man irgi bus sunku...nes susieta su mano tėvais.  doh.gif
O tu labai stengiesi tas priežastis pašalinti? O gal jos nebėra tos priežastys iš tikrųjų?


Hm man labiau nerimo sutrikimai, pasitikejimo savimi stoka ir su tuo susijusios specifines bedos doh.gif
o priezasciu kaip ir nelabai iseina pasalinti, jei vaikystej augau kaip laukine ir niekas manim nesidomejo is dvasines puses, kad nera rysio su mama, kad ji man iskiepijo prakeikta maksimalizma ir vidini vertintoja, nuo kuriu niekaip negaliu pabegt verysad.gif
Na zodziu pakeisiu psichoterapiauta, gal kas pavyks, nes dabar matau kad stoviu vietoj ir nejudu is mirties tasko.
Atsakyti
#90
QUOTE(Nicollette @ 2007 12 11, 01:52)
Hm man labiau nerimo sutrikimai, pasitikejimo savimi stoka ir su tuo susijusios specifines bedos  doh.gif
o priezasciu kaip ir nelabai iseina pasalinti, jei vaikystej augau kaip laukine ir niekas manim nesidomejo is dvasines puses, kad nera rysio su mama, kad ji man iskiepijo prakeikta maksimalizma ir vidini vertintoja, nuo kuriu niekaip negaliu pabegt  verysad.gif
Na zodziu pakeisiu psichoterapiauta, gal kas pavyks, nes dabar matau kad stoviu vietoj ir nejudu is mirties tasko.



Matai, pas mane šiek tiek kitaip...pas mane buvo toks didžiulis dvasinis ryšys su motina - kas jis peraugo į priklausomybę nuo jos. Beveik viską darau tik mamos atsiklausus...baisu...nors, atrodo, man tai patinka. O jei ir nepakalusiu jos, tai butinai paskui paskambinu ir pranešu, ką dariau...lyg ji ir nereikalauja to, aš pati to siekiu.
Ji panaudoja idealų psichologinį spaudimą savo tiklams siekti...niekada jokių riksmų, viskas mielai, draugiškai. Iš to kylo dar viena problema - neturiu teisės supykti ir išsirėkti ant jos...niekada...išstumiu pykti visada...
Vat tas nerimas ir galėjo išsikišti vietoj slopinamo pykčio.

Beje, norėjau paklausti, tu jauti nerimą pastoviai, ar jis tik kartais užeina? Nes aš jį jaučiu jau 3 mėnesius kasdien...aišku, gyvent galima, bet vis tiek nemalonus jausmas.
Atsakyti
#91
QUOTE(Anelka @ 2007 12 11, 13:14)
Matai, pas mane šiek tiek kitaip...pas mane buvo toks didžiulis dvasinis ryšys su motina - kas jis peraugo į priklausomybę nuo jos. Beveik viską darau tik mamos atsiklausus...baisu...nors, atrodo, man tai patinka. O jei ir nepakalusiu jos, tai butinai paskui paskambinu ir pranešu, ką dariau...lyg ji ir nereikalauja to, aš pati to siekiu.
Ji panaudoja idealų psichologinį spaudimą savo tiklams siekti...niekada jokių riksmų, viskas mielai, draugiškai. Iš to kylo dar viena problema - neturiu teisės supykti ir išsirėkti ant jos...niekada...išstumiu pykti visada...
Vat tas nerimas ir galėjo išsikišti vietoj slopinamo pykčio.

Beje, norėjau paklausti, tu jauti nerimą pastoviai, ar jis tik kartais užeina? Nes aš jį jaučiu jau 3 mėnesius kasdien...aišku, gyvent galima, bet vis tiek nemalonus jausmas.



Gal vaikystej viska sprende uz tave, todel tu neismokai savarankiskumo?

Na nevisai, as nerimo istisai nejauciu, tik gal tam tikrose situacijose, kuriose paprastiem zmonem tiek emociju nekyla kiek man doh.gif
Atsakyti
#92
O dėl pakeitimo psichoterapeuto, visiškai pritariu. Bet žinai...esmė tame, kad tu pati turi save bandyti keisti, terapeute tavęs nepakeis...matai, ji tau padėjo rasti problemą, o keistis turi tu. Tai yra sudėtingiausias darbas...nes turi keistis viduje, be kitų pagalbos. Dirbti turi su savimi. Taip lengvai skamba,ane? Jo....bet padaryti reikia laiko.

Bet kiekvienas žmoguas turi vienokių ar kitokių problemų, bet matyt nerimą gauna patys jautriausi. Aš irgi jautri.
beje, gal nepaslaptis, kiek tau metų?
Papildyta:
QUOTE(Nicollette @ 2007 12 11, 14:30)
Gal vaikystej viska sprende uz tave, todel tu neismokai savarankiskumo?

Na nevisai, as nerimo istisai nejauciu, tik gal tam tikrose situacijose, kuriose paprastiem zmonem tiek emociju nekyla kiek man doh.gif



Matai, ašlyg ir moku būti savarankiška, bet taip smagu, kad turiu šalia žmogų, kuris gali dar man padėti dėl visko apsispręsti, patarti .- o galiausiai gaunasi, kad ne aš sprendžiu, bet ji mano lupomis viską sprendžia.
O dar tas pyktis, kuris kartais kyla ant jos, o aš jį nuslopinu ir kalbuosi su ja lyg niekur nieko toliau...reikia tai keisti.

O tau niekada nebūdavo ilgesnį laiką nerimas? bent porą dienų iš eilės? Ar tik situacijose?
Atsakyti
#93
QUOTE(Anelka @ 2007 12 11, 13:45)
O dėl pakeitimo psichoterapeuto, visiškai pritariu. Bet žinai...esmė tame, kad tu pati turi save bandyti keisti, terapeute tavęs nepakeis...matai, ji tau padėjo rasti problemą, o keistis turi tu. Tai yra sudėtingiausias darbas...nes turi keistis viduje, be kitų pagalbos. Dirbti turi su savimi. Taip lengvai skamba,ane? Jo....bet padaryti reikia laiko.

Bet kiekvienas žmoguas turi vienokių ar kitokių problemų, bet matyt nerimą gauna patys jautriausi. Aš irgi jautri.
beje, gal nepaslaptis, kiek tau metų?
Papildyta:
Matai, ašlyg ir moku būti savarankiška, bet taip smagu, kad turiu šalia žmogų, kuris gali dar man padėti dėl visko apsispręsti, patarti .- o galiausiai gaunasi, kad ne aš sprendžiu, bet ji mano lupomis viską sprendžia.
O dar tas pyktis, kuris kartais kyla ant jos, o aš jį nuslopinu ir kalbuosi su ja lyg niekur nieko toliau...reikia tai keisti.

O tau niekada nebūdavo ilgesnį laiką nerimas? bent porą dienų iš eilės? Ar tik situacijose?



Hmm na is to ka rasai mano akim ziurint viskas atrodo taip - tau reikia pritarimo tarsi patvirtinimo kad elgiesi teisingai, nes tu nepasitiki savo sprendimu. galbut taip yra del to, jog pripratai gyventi vadovaudamasi autoriteto nuomone - siuo atveju mamos. galbut jautiesi vienisa todel kreipiesi i artimiausia zmogu - i mama. Bet vienas dalykas aiskus - tau daznai kyla pyktis. Gal tai todel, jog elgiesi ne taip kaip nori tu pati, o taip kaip siulo mama? Vadinasi tu tenkini ne savo poreikius o mamos. na zodziu..
As tai suprantu, kad psichoterapiautas mano gyvenimo neateis tvarkyt, bet.. jis turetu padeti man keisti savo mastyma, poziuri. Per siuos metus kol lankiau psichoterapija vistiek matau kad nepasistumejau. paskutiniu metu gyvenau tarsi uzmigus, negalvojau apie savo problemas, bet jos niekur nedingo - tiesiog liko neisprestos.
Atsakyti
#94
labas visoms 4u.gif Aina,kaip sekesi pokalbis del darbo?kaip jautiesi? TetaRima,kur dinge?MILOCKA irgi dingus,sedziu,pati su savim kalbuosi forume blink.gif fool.gif
Atsakyti
#95
QUOTE(Nicollette @ 2007 12 11, 16:37)
Hmm na is to  ka rasai mano akim ziurint viskas atrodo taip - tau reikia pritarimo tarsi patvirtinimo kad elgiesi teisingai, nes tu nepasitiki savo sprendimu. galbut taip yra del to, jog pripratai gyventi vadovaudamasi autoriteto nuomone - siuo atveju mamos. galbut jautiesi vienisa todel kreipiesi i artimiausia zmogu - i mama. Bet vienas dalykas aiskus - tau daznai kyla pyktis. Gal tai todel, jog elgiesi ne taip kaip nori tu pati, o taip kaip siulo mama? Vadinasi tu tenkini ne savo poreikius o mamos. na zodziu..
As tai suprantu, kad psichoterapiautas mano gyvenimo neateis tvarkyt, bet.. jis turetu padeti man keisti savo mastyma, poziuri. Per siuos metus kol lankiau psichoterapija vistiek matau kad nepasistumejau. paskutiniu metu gyvenau tarsi uzmigus, negalvojau apie savo problemas, bet jos niekur nedingo - tiesiog liko neisprestos.



Taip....taip matyt ir yra... doh.gif
bet kažkodėl galvoju...ar dėl to gali kilti nerimas? juk taip jau gyvenu 22 metus ir anksčiau buvo viskas gerai...iki šiol. Ech...kyla abejonių, kad priežastis gali būti kitame...bet lyg ir nėr kur dar ieškoti.
O dėl vienišumo..ech..irgi pataikei - be jos jaučiuosi šiuo metu vieniša, mane dar ir artimiausia draugė rugsėjį išdavė..gal ir tai pastūmėjo į problemą...
Tikiuosi, kad viskas apsispręs ir nerimas užmigs...arba tegu apskritai -dingsta visam laikui, visam gyvenimui. verysad.gif

Bet kartais ima neviltis, nes ir depresija lengva užėjus yra...tai ir nieko nesinori.
Norėjau pakalusti, tu antidepresantus gėrei? ar jie tikrai veiksmingi? nes man baisu pagalvoju jau apie pačių vaistų vartojimą.
Atsakyti
#96
QUOTE(Anelka @ 2007 12 11, 18:50)
Taip....taip matyt ir yra... doh.gif
bet kažkodėl galvoju...ar dėl to gali kilti nerimas? juk taip jau gyvenu 22 metus ir anksčiau buvo viskas gerai...iki šiol. Ech...kyla abejonių, kad priežastis gali būti kitame...bet lyg ir nėr kur dar ieškoti.
O dėl vienišumo..ech..irgi pataikei - be jos jaučiuosi šiuo metu vieniša, mane dar ir artimiausia draugė rugsėjį išdavė..gal ir tai pastūmėjo į problemą...
Tikiuosi, kad viskas apsispręs ir nerimas užmigs...arba tegu apskritai -dingsta visam laikui, visam gyvenimui.  verysad.gif

Bet kartais ima neviltis, nes ir depresija lengva užėjus yra...tai ir nieko nesinori.
Norėjau pakalusti, tu antidepresantus gėrei? ar jie tikrai veiksmingi? nes man baisu pagalvoju jau apie pačių vaistų vartojimą.


Anelka, man lygiai tos pacios abejones kyla.. jog tai dar ne tikrosios priezastys, bet kitokiu ir nesugalvoju. Bet tavo atveju galejo prisideti ir drauges poelgis. viskas susidejo i kruva ir prasiverze.
Antidepresantu negeriau, siaip kiek zinau jie skiriami esant sunkiai depresijai, bet as asmeniskai nenoreciau ju gert, be to skaiciau, kad nuo ju zmogus pasidaro kaip koks vaiksciojantis robotas unsure.gif
Atsakyti