Verksniukas

Visiškai sutinku su mamy!!!!!

na, ka as ir rasiau...

na mes irgi prie verksniuku, teisingiau prie klykalu zirzalu. tik va skaitau, kad daugelis verksniuku cia vyresni, o manajai tik 4 menesiai. Bet sokdina kapitaliai. Vyras sako - islepinom, na gal ir islepinom, tik nezinau kaip ir kada, nes kazkaip nezinau, nuo kurio mazdaug laiko vaikiukams ragiukai pradeda dygti - vis atrodo mazute, gal jai ka skauda, gal negera ir nesioji supuoji. O beda pas mus ta, kad kai pavarsgta ir linksta prie miegelio, tai pradeda taip pykti, kad uzmigdyti pasiseka tik po ilgu klykavimu ir asarojimu, kai nebetenka jegu ir visiskai pavargsta. aisku nesiojat, supuojant ir t.t. Padejus i lovyte ar vezima klykia pasikosedama. Gaila saves, gaila vaiko, nes tikrai visi gerokai prisinervinam. Be to diena po tokiu ilgu kankyniu labai neilgai pamiega - na max pusvalandi. Tiesa lauke miega neblogai, bet ne visada iseina i lauka isieti. Nakciai uzminga prie papo - valgydama, kartais ir diena taip nutinka, bet velgi pasnaudzia kokia 15 min. As cia taip detaliai pasakoju todel, kad galvoju, gal kam panasiai buvo, gal galite ka patarti.

na pasirodo kad ne mano vienos mergina verksniuke... o as jau taip galvojau.... nes kiek skaitai tai mamos tik dziaugiasi kad vaikeliai geri, gerai miega...
o pas mus taip nera.... mes irgi labai jau megstam pazirzti ir paverkti ypac pries miega.... o kuria cia diena taip isiverke kad jau ir nezinojau ka bedaryti...klykia baisiai ir viskas.... duodu papa klykia, supu klykia... zodziu niekas nepadeda.... po to nurimo bet kiek man nervu kainavo... gal daugiau sveikatos ,nes ziuriu i ja ir verkti noriu....
bet as manau kad po kurio laiko isaugs tuos verksmus ir gal viskas bus gerai....

Na as tai neapsikentusi pradejau griezta auklejima - bandau neimt ant ranku,o nukreipineju demesi kitur.Truputi padeda,jau nebekilnoja tu ranku taip daznai. Susimasciau po drauges apsilankymo - ji buvo atsivedusi mano maziaus amziaus suneli,tai buvau apakus - jos vaikutis is vis neturi tokios mados ant ranku prasytis vaikstineja sau pats,dairosi po namus,jokiu mamos tampymu uz sijono ir pan.Maniskiis tuo tarpu klaikiai zyze,kabinosi i mane,lipo ant galvos,ant ranku ir tai muistesi ir visiskai neleido bendraut.Na,as tuomet tvirtai nusprendziau,kad koki vaika uzsiauginsiu,toki ir turesiu.Ir pradejau auklejima.Baisiai stengiuos neklykdyt,bet leidziu trumpai pazirzet,nereaguoju,nekeliu.Na po kokiu keleto dienu ziuriu,jau sis tas pasiekta - leidzia man praeit ir ta kelima rankuciu aukstyn ima primirsti. Tik va gaila,dabar apsirgo,karsciuoja,tai tenka ir panesiot,bet kai pasveiks,vel tesiu

atsiprasau visu mamu jai jau tokia tema buvo, bet man atrodo kad nebuvo

maziukui tuoj bus 4 metukai, gyvename kartu su mano draugu, su vaiko tevu issiskyriau prie pora metu
tikrasis tetis nepalaiko beveik jokiu rysiu su vaiku - isskyrus karta per menesi ar du ateina pabudamas pora valandu ar dar maziau
nezinau kodel, bet vaiaks yra toks jautrus - o gal oziuotas, nes biski kas ir pradeda zyzti ar verkti - nors ir uzsigauna nesmarkiai...
noriu kad jis uzaugtu stiprios valios ir visaip ji mokinu...bet - darzeli ir to jis nemoka apsiginti, nors sako akd kiti vaikai negeri ir musasi - jiems reikia duoti dirzo, kartais net liepiu kad ir jis mustusi - bet jis nedrista..
jis labai pyksta kai draugas ji vadina maza mergaite (jei ssunus pradeda verkti) nezinau ar tai geriu, prasau kad nesipravardziuotu - bet jo argumentas - berniuka reik "griezciau imti" - kad uzaugtu tikras vyras...sunus del to net kartais pradeda isterikuoti ir gincytis kad jis ne mergaite

ka jus manote a[ie tokia situacija

Ne psichologė aš, tai tik iš savo varpinės...
Sakyčiau, kad jautresnis vaikas kuo puikiausiai gali būt, na būna jautresnių vaikų - išaugs. Melisos kokios duočiau pagert, jei jau toks jautriukas. Gal ir jam vaikui stresas - kaip suprantu, tavo skyrybos, draugo atsiradimas...

O vadinti mergaite - nu kelmas žino. Didelis, suaugęs vyras erzina mažiuką, kuris negali apsigint - žema Taip, tai yra prasivardžiavimas, moralinis smurtavimas prieš vaiką. Ir jei jau daeina iki isterijų ir ginčų - vienareikšmiškai užraukčiau. Rimtai. Taip ir pasakyčiau - kad daugiau mano vaiko erzinant negirdėčiau. Tu esi motina ir privalai bent namuose jį gint.
Ką reiškia - berniuką reikia griežčiau imt? Jis kas - kovinis šuo? Berniukas irgi yra žmogus. Galėsi jį ir imt griežčiau, kai jis 15 metų rūkys už kampo. O kol kas jis spirgas, koks jau čia sugriežtintas režimas

O pats tas pasakymas - mergaitė - tai aišku, nėr kažkas tragiško Tiesiog rodo tavo vaikino požiūrį į moterį ir į vyrą, chm, tokį gana autoritarinį, netgi kažkiek - kalėjimo, armijos kultūra dvelkiantį Nu bet ne mano tas yr reikalas...

Bet kalbant apie prasivardžiavimą - na, būna, kad ir aš saviškį oželiu pavadinu. Kai ožiuojasi. Tarkim, tvarkytis nenori. Tada jis suniurna, kad jis ne oželis. Sakau, o tai ko tada elgiesi negražiai, nesitvarkai, bliauni, man atrodo, kad tu vis dėlto oželis, mat oželiai taip daro Jis žmogus puola įtikinėt, kad jau gražiai elgiasi, gražų elgesį įrodo, tarkim, susitvarkydamas, nu ties tuo diskusija ir pasibaigia...
Bet aš įsivaizduoju, jei aš ne mamos, o gatvės chuligano tonu imčiau ant verkiančio vaiko varyt "ožys ožys ožys" - tai jokios naudos neduotų, o tik konfliktą pagilintų. Kiltų isterija, paskui raminimai, o žaislai taip ir liktų netvarkyti...

visškai pritariu Noa. ožys ožiu, bet suauagęs vyras pravardžiuodamas mergaite ne tik jį dar labiau erzina, bet ir nesąmoningai formuoja vaiko požiūrį į mergaites (mol, jos tiktai žliumbia, ir daugiau nieko). galų gale, juk nieko baisaus, jei vaikas ir paverkia. gal būtų geriau, jei draugas tiesiog sakytų - geri VAIKAI taip nedaro - neįvardijant vaiko lyties.

NOA viska labai teisingai isdestei.
Galiu tik viena idomu gyvenimo pastebejima ideti. Pazinojau viena vaikinuka: vaikysteje buvo jautrus mazas verksniukas, likimas jam irgi neleme su tikru tevu augti, auklejo patevis (karininkas) grieztai eme i naga..... Prabego daug metu, kai tik bachuras uzauges galejo dumti is namu tai taip ir padare, siandien (praejas ne viena psichoterapijos kursa) raso labai grazias eiles jau net dvi knygas yra isleides. Nereikia vadovautis stereotipais jei berniukas tai tik tikras vyras turi buti ir neverkti ir nebijoti. Kaip mes klystame, pasirodo vyrai bijo labiau negu moteris, vyrai yra jautresni negu moterys (tik tai slepia), moterys netgi daug geriau pernesa stresus ir kitus gyvenimo blogumus negu vyrai, vien del to kad vaikysteje berniukams draudziama isreiksti emocijas taip kaip leidziama mergaitems.

kokios visis saunios mamytes
pas man ir tokios pat mintys, tik norejau isgirsti daugiau patyrusiu mamu nuomone
nes as kartais net neisivaizduoju kaip teisingai aukleti vaika
...
nuolat perspeju drauga kad taip elgtis negalima..bet jis pats ko gero kai grista pavarges ne visada buna kantrus...

niekaip negaliu pritarti tai minciai - kad berniukams verkti negali - jie gi tada uzgniauzia savo jausmus...a tada mergaites jau gali but verksnes

man svarbiausia visur rasti kompromisa ir kalbetis graziai ir aiskiai, o jau jai nepadeda biski i pagalba dirziuka pasikviesti
bet kaip apstebejau su vaikais isada galima susitarti graziai
ir ypac juos skaudina visokie tokie prasivardziavimai


eisiu lupti savo "diedo"

Tik jau "dirziuka" tai pasistenk visai nekviesti i savo namucius, tegul kur kitur su dirzu kas mosikuojasi tik ne mylinti mama savo sunui.
Mylek, glausk prie saves, skaityk pasakas (temas parink apie didvirius), kalbekis ir kuo daugiau apie viska. Pamatysi kokius rezultatus turesi. Pasistenk rasti savo sunuje jo "gaidele" gal koki pomegi ypatinga jau siandien turi, tai tik paskatink. Jautrus vaikai daznai buna dosniai gamtos ismintimi apdovanoti, nepraleisk tokios dovanos, izvelk jau isandien.

kai mano panai ožys užlipa, tai aš su juo kalbuosi, maždaug - ar negėda tau taip daryti? eik freičiau lauk. paprastai padeda, Miglė pradeda juoktis, dažniausiai susitariam. diržiukas - kraštutinė, bet ne geriausia priemonė. Puikus kitos mamos pasiūlymas - pasakose iš tiesų daug auklėjimo elementų.