Man irgi šokas buvo ,kaip sužinojau, kad mano sūnus pavogė pinigus piniginės. Iš pradžių buvo po kelias dešimt litų, po to šimtai. O po to pas draugo močiūtę nuėjo ir išsikeitė 500 litų. Nes nusprendė, kad 500 litų gal ir per daug. Kadangi tie pinigai buvo padėti kaip ir prie taupomų, tai iš karto nepastebėjome.
Atsimenu tiek verkiau, kad net gyventi nesinorėjo. O mano brolis ir vyras į visą šią situaciją žiūrėjo labai ramiai, sakė išaugs. O to ramumo priežastis labai paprasta, jie patys taip elgėsi... Tai kaip ir buvau palikta viena mūšio lauke. Už bausmę buvo nedaromas gumtadienis. Jus galvojate jam dėl to skaudėjo galvą? Sekančią dieną jau apie tai buvo pamiršta. Vadinasi nepaveikė.
Bandžiau šnekėti, kad tai nusikaltimas ir kad jeigu jis būtų svetimas žmogus jį pasodintų į kalėjimą... Nesuveikė... Aišku prieš visas šnekas draugas buvo diržas. Daugiau nei pusė metų nėjo į lauką... Jokių rezultatų. Bet paskutinis, bent man taip atrodo, buvo nubaustas kambario areštu. Pasakiau, kad jis mane labai labai įskaudino, kad aš juo nepasitikiu ir nenoriu su juo bendraudi. Ir savaitę liepiau sėdėti savo kambaryje. Visi vakarai, svaitgalis - vienas kambaryje. Tik pavalgyti ir viskas. Turbūta atrado laiko pagalvoti. O ką daugiau darysi be televizoriaus, be bedravimo, be kompiuterio. Aišku plyšo man širdis. Bet manau padėjo. Vistiek vaikai labai vertina bendravimą.
Bet vitiek neturiu ramybės, vis galvoju, kur rankinukas. Nors išmanęs lyg ir neėmė, ėmė iš vyro.
Bet labai labai priklauso nuo vaiko. Nes kitam sūnui užteko gražinti. Ir baigėsi.
Svarbiausiai nenuleisti ranku ir išbandyti visokius variantus.
Sėkmės jums.
vaikystėje buvom dideli padaužos, tačiau į įprastinių vagišių kategoriją netikom. Ne kapeikos fanerinės domino, bet kur kas svarbesni (mūsų supratimu) dalykai. Juk tiesa, kad prieš 25 metus vos ne kiekvienas diedukas buvo ginkluotas, šoviniai ir sprogmenys tiesiog po kojom voliodavosi. Tai buvom sudarę chebrą ir eidavom bombint paliktų - apleistų - vienkiemių. Rizikos - jokios, nes niekas labai ir nesikreipdavo, juk palikti, negyvenami. ieškodavome ginklų, šovinių ir ...sovietinių obligacijų. tuo laiku jau niekas labai nezinojo, kad jas išperka santykiu 1:10, tai reiškė, kad surandus galima buvo gana sėkmingai prasimanyt pinigų. Pasitaikydavo, kad suradus gerą pluoštą pasidarydavom ir 100 ir 200 rublių. Kaip pvz. tada dviratis kainavo 57-62 rublius.
Nors ieškotojo instinktas liko iš vaikystės, tačiau esu kategoriškas prieš visokias vagystes, nes neuždirbti pinigėliai anksčiau ar vėliau atsirūgsta.... neatneša jie laimės.
Nors ieškotojo instinktas liko iš vaikystės, tačiau esu kategoriškas prieš visokias vagystes, nes neuždirbti pinigėliai anksčiau ar vėliau atsirūgsta.... neatneša jie laimės.
Nežinau, ką daryčiau, jei vaikas vogtų iš savų. Bet, jei pavogtų(parsineštų) svetimą daiktą, tuoj pat būtų su palyda nusiųstas atgal pas savininką ir priverstas atsiprašyti. Manau tokia pamoka būtų visam gyvenimui. Jei neužkirsit kelio iš karto, teks raudonuoti dar ne kartą( žinau iš savo patirties). Neseniai Lietuvos ryte buvo aprašyta istorija, kaip mama, pagavusi savo sūnų (pavogusį pinigų iš šeimos ir nusipirkusį trokštamą plunksninę prieš daug metų) varėsi per gatvę garsiai šaukdama"vagį pagavau". Tai buvo žiauru, būtų užtekę tik prilupti, bet iki šiol jis dėkingas mamai už pamoką.
tas šaukimas visiems, kad tavo vaikas vagis yra pakankamai gėdingas tiek vaikui, tiek tėvams. Aš taip padaryti negalėčiau. Jeigu vaikas pavogtu iš svetimo, tai būtų mūsų ir to žmogaus reikalas. O jeigu jau sužinotu tai aišku ką jau padarysi. Žmonės labai greitai etiketes užkabina. O gal tai vienintelė klaida. Visa laika žmogui yra duodamas šansas, o tėvai savo vaikams tokius šansus duoda ne vieną ir ne du kartus.
Manau, kad tokius dalykus reikia spresti šeimoje perdaug nevišinant. Nes nelabai yra kuo girtis.
Manau, kad tokius dalykus reikia spresti šeimoje perdaug nevišinant. Nes nelabai yra kuo girtis.
O mano šviežia istorija tokia;Pavogė dukra nuo auklėtojos stalo draugo pažymių k 
nygelę, nutrynė trynekliu jo įrašus ir pasirašė savo.Savo pažymių knygelę pametė, onorėjo būti pavyzdinga nieko nepametanti, toks buvo pasiaiškinimas.Aš pasakiau, kad reiks mokytojui prisipažinti rytoj , odraugui iš savo santaupų nupirkti knygelę naują.Gal ir man reikia eiti kartu su ja, nepažįstu auklėtojo, nežinau , kaip gali pasisukti pokalbis ir situacija.Nenorėčiau, kad sužinotų klasiokai, nes etiketė taip ir prilips.Kita vertus, tai būtų loginės jos elgesio pasekmės.Bet tikrai būtų žiauru, jei per pamoką mokytojas ją ,,nuskausmintų,, prie visų.
Patarkit man, kaip elgtis,kraustausi iš proto.Vyras sako, kad ji turėtų viena išsrėbti šią košę, ir viską pajusti savo kailiu, bet mano klasėj buvo panaši siyuacija, mes buvom trečiokai.Ta mergaitė turėjo palikti mūsų mokyklą, nes vivi vagim vadino, net ir dabar , po trisdešimties metų taip ją prisimena...
nygelę, nutrynė trynekliu jo įrašus ir pasirašė savo.Savo pažymių knygelę pametė, onorėjo būti pavyzdinga nieko nepametanti, toks buvo pasiaiškinimas.Aš pasakiau, kad reiks mokytojui prisipažinti rytoj , odraugui iš savo santaupų nupirkti knygelę naują.Gal ir man reikia eiti kartu su ja, nepažįstu auklėtojo, nežinau , kaip gali pasisukti pokalbis ir situacija.Nenorėčiau, kad sužinotų klasiokai, nes etiketė taip ir prilips.Kita vertus, tai būtų loginės jos elgesio pasekmės.Bet tikrai būtų žiauru, jei per pamoką mokytojas ją ,,nuskausmintų,, prie visų.Patarkit man, kaip elgtis,kraustausi iš proto.Vyras sako, kad ji turėtų viena išsrėbti šią košę, ir viską pajusti savo kailiu, bet mano klasėj buvo panaši siyuacija, mes buvom trečiokai.Ta mergaitė turėjo palikti mūsų mokyklą, nes vivi vagim vadino, net ir dabar , po trisdešimties metų taip ją prisimena...
O man buvo dar blogiau! 
As pasiemiau auginti savo vyro vaikuti, nes mama juo nesirupina (asociali), o kadangi as laukiuosi, tai man norejosi bent viena gera darba padaryti... As dabar studijuoju, tai ji pasiemiau kartu i paskaitas , palikau uz duru, kad palauktu. Ten prie skaityklos ziopliai studentai paliko savo paltus, pinigines (ten niekas nesaugo, kas nori tas ateina ir pasiima tuos daiktus), ta pati padare ir mano sunelis! 
Issitrauke viska ka rado, pinigus, teises nuo masinos, gumytes, raktus, lupdazius ir pan. Kai paklausiau is kur gavo, pasake, kad nezino. Atejo studentai, tas atsiprase, atidave viska (man jau su policija grasino, nes lb daug daiktu buvo pavoges), nusivedziau i miska, kelis kartus daviau per uzpakali, po to su teciu snekejom, kad kitu daiktai priklauso kitiems, kad taip negalima, o kai paklausem kam jam tie daiktai reikalingi pasake, kad juos ves mamai Skyrem bausme, kad jei viena diena nevogs, tai atiduosim po viena zaisla, o visi kiti bus pas mane, paemiau ir megstamiausia jo meskiuka, jis labai verke, o mes pasakem, kad kiti vaikai verke, kai jis paimdavo ju daiktus. Ir ka jus galvojat? Nuejau i darzeli kita diena ir nusprendziau patikrinti ar nieko nepaeme... Ziuriu vel i kisenes masinyciu, dantu sepetuku, flomasteriu prisikises, ziuri i mane ir sako: Ar as nevogiau? Man taip baisu, kad norejau padaryti gera darba visuomenei ir ka? Man neiseina... 
Nemoku!
As pasiemiau auginti savo vyro vaikuti, nes mama juo nesirupina (asociali), o kadangi as laukiuosi, tai man norejosi bent viena gera darba padaryti... As dabar studijuoju, tai ji pasiemiau kartu i paskaitas , palikau uz duru, kad palauktu. Ten prie skaityklos ziopliai studentai paliko savo paltus, pinigines (ten niekas nesaugo, kas nori tas ateina ir pasiima tuos daiktus), ta pati padare ir mano sunelis! Issitrauke viska ka rado, pinigus, teises nuo masinos, gumytes, raktus, lupdazius ir pan. Kai paklausiau is kur gavo, pasake, kad nezino. Atejo studentai, tas atsiprase, atidave viska (man jau su policija grasino, nes lb daug daiktu buvo pavoges), nusivedziau i miska, kelis kartus daviau per uzpakali, po to su teciu snekejom, kad kitu daiktai priklauso kitiems, kad taip negalima, o kai paklausem kam jam tie daiktai reikalingi pasake, kad juos ves mamai Skyrem bausme, kad jei viena diena nevogs, tai atiduosim po viena zaisla, o visi kiti bus pas mane, paemiau ir megstamiausia jo meskiuka, jis labai verke, o mes pasakem, kad kiti vaikai verke, kai jis paimdavo ju daiktus. Ir ka jus galvojat? Nuejau i darzeli kita diena ir nusprendziau patikrinti ar nieko nepaeme... Ziuriu vel i kisenes masinyciu, dantu sepetuku, flomasteriu prisikises, ziuri i mane ir sako: Ar as nevogiau? Man taip baisu, kad norejau padaryti gera darba visuomenei ir ka? Man neiseina... Nemoku!
Taip, vagyste tai tur but pati sunkaiusiai iveikiama problema. Dirzu ja kazi ar islupsi. Bauginimai, grasinimai - cia beverciai. Labai svarbu bendravimas, mamos "tikra" meile laiku ir su saiku duodami arbatpiningiai, savarankiskumas. Viena labiausiai veikianciu tableciu - tai pvz. savaitei duodami pinigeliai vazoje, kad vaikas pasirupintu visada, jog namie butu duonos ir pieno. Kas cia yra?
Vaikas vagia kai yra nepripazintas, atstumtas mamos, kai yra nesavarankiskas.
Rupindamasis, kad namie butu pagrindiniu produktu, jis jauciasi vertingas, savarankiskas, mokosi taupyti.
Taip, daugelis vaiku tai isauga, o dazniaui pasisakymai buna tu buvusiu vaiku, kurie voge, kad isaugo, kai pradejo gauti daugiau laisves.
Aisku, dar vienas minusas - multikai, kuriuose nera pasekmiu. Sudauze peliukas katinui galva - ziurek, pokst ir vel sveika. Senieji multikai buvo su pamokymu, pasekmemis ir gera pabaiga. Nors mazai TSRS buvo psichologu, bet psichologija buvo vis tiek.
Labai svarbu yra grazinimas skolos. Turi sutaupyti, ar atiduoti savo koki tai daikta. Kad ir kaledu senio neatejimas, nes vaikas voge.
Nors...jei vaikas tures uztektinai zaislu, gales nusiprikti saldumynu..Gal maziau vogs. Bet cia jau mano pacios ismastymas.
Vogimas - cia jau pasamones dalykai, nelabai cia apgalvotas veiksmas. O visu pirma, vaikas turi jaustis mylimu, su juo reikia kalbeti. Reikia maziau ziureti TV, o dazniau su vaiku pakalbeti, pabuti, padeti jam, kai sunku.
Vaikas vagia kai yra nepripazintas, atstumtas mamos, kai yra nesavarankiskas.
Rupindamasis, kad namie butu pagrindiniu produktu, jis jauciasi vertingas, savarankiskas, mokosi taupyti.
Taip, daugelis vaiku tai isauga, o dazniaui pasisakymai buna tu buvusiu vaiku, kurie voge, kad isaugo, kai pradejo gauti daugiau laisves.
Aisku, dar vienas minusas - multikai, kuriuose nera pasekmiu. Sudauze peliukas katinui galva - ziurek, pokst ir vel sveika. Senieji multikai buvo su pamokymu, pasekmemis ir gera pabaiga. Nors mazai TSRS buvo psichologu, bet psichologija buvo vis tiek.
Labai svarbu yra grazinimas skolos. Turi sutaupyti, ar atiduoti savo koki tai daikta. Kad ir kaledu senio neatejimas, nes vaikas voge.
Nors...jei vaikas tures uztektinai zaislu, gales nusiprikti saldumynu..Gal maziau vogs. Bet cia jau mano pacios ismastymas.
Vogimas - cia jau pasamones dalykai, nelabai cia apgalvotas veiksmas. O visu pirma, vaikas turi jaustis mylimu, su juo reikia kalbeti. Reikia maziau ziureti TV, o dazniau su vaiku pakalbeti, pabuti, padeti jam, kai sunku.
QUOTE(negriuke @ 2006 12 08, 15:20)
O man buvo dar blogiau! As pasiemiau auginti savo vyro vaikuti, nes mama juo nesirupina (asociali), o kadangi as laukiuosi, tai man norejosi bent viena gera darba padaryti... As dabar studijuoju, tai ji pasiemiau kartu i paskaitas , palikau uz duru, kad palauktu. Ten prie skaityklos ziopliai studentai paliko savo paltus, pinigines (ten niekas nesaugo, kas nori tas ateina ir pasiima tuos daiktus), ta pati padare ir mano sunelis! Issitrauke viska ka rado, pinigus, teises nuo masinos, gumytes, raktus, lupdazius ir pan. Kai paklausiau is kur gavo, pasake, kad nezino. Atejo studentai, tas atsiprase, atidave viska (man jau su policija grasino, nes lb daug daiktu buvo pavoges), nusivedziau i miska, kelis kartus daviau per uzpakali, po to su teciu snekejom, kad kitu daiktai priklauso kitiems, kad taip negalima, o kai paklausem kam jam tie daiktai reikalingi pasake, kad juos ves mamai Skyrem bausme, kad jei viena diena nevogs, tai atiduosim po viena zaisla, o visi kiti bus pas mane, paemiau ir megstamiausia jo meskiuka, jis labai verke, o mes pasakem, kad kiti vaikai verke, kai jis paimdavo ju daiktus. Ir ka jus galvojat? Nuejau i darzeli kita diena ir nusprendziau patikrinti ar nieko nepaeme... Ziuriu vel i kisenes masinyciu, dantu sepetuku, flomasteriu prisikises, ziuri i mane ir sako: Ar as nevogiau? Man taip baisu, kad norejau padaryti gera darba visuomenei ir ka? Man neiseina... Nemoku!
As pasiemiau auginti savo vyro vaikuti, nes mama juo nesirupina (asociali), o kadangi as laukiuosi, tai man norejosi bent viena gera darba padaryti... As dabar studijuoju, tai ji pasiemiau kartu i paskaitas , palikau uz duru, kad palauktu. Ten prie skaityklos ziopliai studentai paliko savo paltus, pinigines (ten niekas nesaugo, kas nori tas ateina ir pasiima tuos daiktus), ta pati padare ir mano sunelis! Issitrauke viska ka rado, pinigus, teises nuo masinos, gumytes, raktus, lupdazius ir pan. Kai paklausiau is kur gavo, pasake, kad nezino. Atejo studentai, tas atsiprase, atidave viska (man jau su policija grasino, nes lb daug daiktu buvo pavoges), nusivedziau i miska, kelis kartus daviau per uzpakali, po to su teciu snekejom, kad kitu daiktai priklauso kitiems, kad taip negalima, o kai paklausem kam jam tie daiktai reikalingi pasake, kad juos ves mamai Skyrem bausme, kad jei viena diena nevogs, tai atiduosim po viena zaisla, o visi kiti bus pas mane, paemiau ir megstamiausia jo meskiuka, jis labai verke, o mes pasakem, kad kiti vaikai verke, kai jis paimdavo ju daiktus. Ir ka jus galvojat? Nuejau i darzeli kita diena ir nusprendziau patikrinti ar nieko nepaeme... Ziuriu vel i kisenes masinyciu, dantu sepetuku, flomasteriu prisikises, ziuri i mane ir sako: Ar as nevogiau? Man taip baisu, kad norejau padaryti gera darba visuomenei ir ka? Man neiseina... Nemoku! Labai prasau nepykti ant mano nuosirdaus pasisakymo. Jei noresi, suprasi,tai tau turetu leisti susiprasti, jei ne, atleisk. As tik pasidalinsiu savo patirtimi.
Va tavo motyvacija pasiemus svetima vaika. As dirbu globos namuose. Todel galiu teigti, kad vaikas galejo pradeti vogti, nes jaucia.
Tai suauges zmogus vadovaujasi protu, o vaikas dar per mazas tam, jis vadovaujasi jausmais. Jei tau nors butu gaila jo ir bandytum pamilti ji kaip drauge, gal tada vaikas neisgyventu negeru jausmu?
Ka darytum, jei tavo vaikutis, kuri nesioji po sirdim taip elgtusi?
Vaika pasiimti reikia tam, kad jis yra tavo vyro vaikas, kuri tu myli ir laukiesi nuo jo vaiko. Vaika pasiimti reikia todel, kad skauda sirdis, jog tavo vyro vaikas sunkiomis salygomis gyvena. Vaika pasiimti reikia todel, kad kiekvienas vaikas turi teise buti vaiku, tureti sveika vaikyste.Nebutinai tu jam turi buti mama, tu gali jam buti drauge. Bet ne todel, kad padaryti gera darba visuomenei. Bet ne todel, kad nori buti geras zmogus, ar bent viena gera darba padaryti. Matai, kaip sako:"kad vaika reikia aukleti iki 3,7 metu, o paskui tu ji gali tik auginti, nuo 15 tik priziureti".Jis jau yra vaikas su zaizdom,jo sunki vaikyste, netgi kokia bebutu jo mama, jis yra atplestas nuo mamos.Tokiu melynanosiu smirdanciu maciau, o vaikas ja dievina ir pasiilgsta, myli ir laukia.
Nebus vaikas kaip zaisliukas, teigiamas ir dekingas, kad ji pasiemei. Jis darys tas pacias klaidas, kurias tu atleisi savo vaikui po keliu,valandu ar minuciu. Jis bus dekingas tau pats, jei i ji stengsies ziureti ne kaip i savo vaika, bet kaip i savo vyro vaika ir ji gerbsi, rupinsis juo.
Kai mane grupeje pradeda vaikai vadinti mama, as visada pasakau, kad jis turi savo mama, o as esu jo aukletoja.
Netgi, jei as pasiimsiu (o mane ta mintis kirbina), as niekada nesivadinsiu sio vaiko mama. Mama yra viena ir tik pats vaikas turi teise pasirinkti, myles, gerbs tave ar ne, klausys taves ar ne.. taip jau yra.
Gal kol laikas, geriau nesivelk i ta reikala? Bet atsimink, kad tai be galo sunku. Visada gali buti, kad atidavusi savo daug jegu ir pastangu, gali sulaukti paauglystes, kada tau jis prades draskyti akis, kad tu buvai negera ir net iseiti pas savo mama, kuriai jis visskai nerupejo.
O SIAIP, TAI LENKIU GALVA TOKIEMS ZMONEMS, KURIE RYZTASI TOKIAM ZINGSNIUI. LINKIU TAU VISAPUSISKOS DIEVULIUKO, ANGELO SARGO PAGALBOS. ESI ZMOGUTIS IS DIDZIOSIOS RAIDES.
Labas visoms mamytems 
Sios temos ieskojau ilgokai,net neieskojau galima sakyt,o bijojau,vis atrode,kad cia nieko rimta ir isvis normalus vaiko elgesys
galvojau,kad ilgi pokalbiai su vaiku pades mums issprest sita reikala,bet maniskis kaip eme kitu daiktus,taip ir ima iki siol.pirmakart kai viskas paaiskejo tai negalvojau nieko rimta,nes buvo svetimuose namuose paliktas vienas,ir sake ieskojo zaidimu,nes nebuvo kas veikt.ai galvojau juk vaikas yra vaikas su savo isdaigom.ir suzinojom atsitiktinai,tada galvojau uzteks pokalbio ir paaiskinimo,nes nieko nebuvo paemes,tik po stalcius knisosi.po to seke dar vienas panasus atvejis,kai buvo pas uosve paliktas,isaiskejo,kad pinigu ieskojo.o dabar tai is mokyklos vis ka nors parsinesa,tai kortas,tai zaisla koki,tai lipdukus ir su asarom itikineja,kad jam visa tai atidave.paskutinikart jau gavo dirzo paragaut,nes kantrybe issiseme ir buvo nubaustas 2 sav neziuret tv ir nezaisti su savo zaislai,na zodziu,nedaryt to,ko labai nori.bet man sirdis neislaike ir nepraejus 2sav jau kartu su sesem ziurejo tv,nes vis stovedavo prie kambario duru,visokiu reikalu sugalvodavo 
tiesiog turejau jam is paskos vaiksciot ir kontroliuot,kad sedetu savo kambary 
su vyru aisku apsipykom del mano tokio elgesio nu ir viskas baigesi tuo,kad prie visu klasioku atsiprase,atidave lipdukus ir pazadejo daugiau taip nedaryti,ziuresim kaip cia bus...
Sios temos ieskojau ilgokai,net neieskojau galima sakyt,o bijojau,vis atrode,kad cia nieko rimta ir isvis normalus vaiko elgesys
galvojau,kad ilgi pokalbiai su vaiku pades mums issprest sita reikala,bet maniskis kaip eme kitu daiktus,taip ir ima iki siol.pirmakart kai viskas paaiskejo tai negalvojau nieko rimta,nes buvo svetimuose namuose paliktas vienas,ir sake ieskojo zaidimu,nes nebuvo kas veikt.ai galvojau juk vaikas yra vaikas su savo isdaigom.ir suzinojom atsitiktinai,tada galvojau uzteks pokalbio ir paaiskinimo,nes nieko nebuvo paemes,tik po stalcius knisosi.po to seke dar vienas panasus atvejis,kai buvo pas uosve paliktas,isaiskejo,kad pinigu ieskojo.o dabar tai is mokyklos vis ka nors parsinesa,tai kortas,tai zaisla koki,tai lipdukus ir su asarom itikineja,kad jam visa tai atidave.paskutinikart jau gavo dirzo paragaut,nes kantrybe issiseme ir buvo nubaustas 2 sav neziuret tv ir nezaisti su savo zaislai,na zodziu,nedaryt to,ko labai nori.bet man sirdis neislaike ir nepraejus 2sav jau kartu su sesem ziurejo tv,nes vis stovedavo prie kambario duru,visokiu reikalu sugalvodavo tiesiog turejau jam is paskos vaiksciot ir kontroliuot,kad sedetu savo kambary su vyru aisku apsipykom del mano tokio elgesio nu ir viskas baigesi tuo,kad prie visu klasioku atsiprase,atidave lipdukus ir pazadejo daugiau taip nedaryti,ziuresim kaip cia bus...
Jau bemaž pamiršta buvo ši temelė, gal ir problemų nebeliko...
Vakar apturėjau tįokį siaubą, gėdą, nusivylimą, net nemoka pavadinti tų jausmų, kuriuos teko išgyventi šiandien ir matyt dar daug dienų ir naktų . Vakar man į darbą paskambino iš policijos komisariato ir pranešė, kad sulaikė mano apsivogusį 10-metį. Pirmos mintys buvo - pritrėkšiu, gaus jis man ir pan.
Senelis jį pasiėmė iš komisariato, susikambinom, verkia, sakosi, man nereikėjo, aš nenorėjau ir pan. bet faktas kaip blynas - atsivogė. Ir dar ką - cigarečių pakelį . Parvažiavau namo, kalbėjom, klausiau, ar suprato, ką padarė, klausiau, kaip jis jaučiasi, klausiau, kaip jam atrodo, kaip jaučiausi ir jaučiuosi aš. Jis išsigandęs, verkia, prisiekinėja, kad jam jo nereikėjo, kad tai draugas jo paprašė paimti, jaučiasi išsigandęs, jam gėda ir t.t. Nelupau, ką norėjosi pirmom sekundėm sužinojus padaryti. Sakiau, kad jį labai myliu, kad jis mane baisingai nuvylė, kad man gėda, kad nesitikėjau, kad mano berniukas galėtų šitaip pasielgti. Mačiau, kad ir jam labai sunku, apsikabinę sėdėjom, verkėm... Ir dabar ašaros renkas, siaubas kažkoks. Tarsi sugriuvo kažkas...
Buvom nuėję pas tą berniuką, su kuriuo jis buvo, gaila nebuvo jo tėvų, šnekėjom su juo. Nėjau to berniuko kaltinti, nes pavogė manasis, bet pasirodo, kad abu tai planavo... Svarbu buvo sužinoti, ar maniškis nemeluoja, bet kaip pagalvoju, nėra jis kažkoks nusikaltėlis ar melegis, kad tą patį ir policijije protokolui pasakotų, ir vėliau seneliu, ir tą patį man. Nors jau net nežinau...
Kai paklausiau, kodėl tai padarė, tai pagalvojęs pasakė, kad nenorėjo pasirodyti bailys. Bet tai galima juk ir kitais būdais įrodyti.
Kaip toliau gyvent, bendraut, kol kas be minčių ir jėgų . Sakiau, kad laukas dabar visai vasarai uždarytas, kad nebus jokių stovyklų... Tik nežinau, ar taip teisinga...
Vakar apturėjau tįokį siaubą, gėdą, nusivylimą, net nemoka pavadinti tų jausmų, kuriuos teko išgyventi šiandien ir matyt dar daug dienų ir naktų
. Vakar man į darbą paskambino iš policijos komisariato ir pranešė, kad sulaikė mano apsivogusį 10-metį. Pirmos mintys buvo - pritrėkšiu, gaus jis man ir pan.Senelis jį pasiėmė iš komisariato, susikambinom, verkia, sakosi, man nereikėjo, aš nenorėjau ir pan. bet faktas kaip blynas - atsivogė. Ir dar ką - cigarečių pakelį
. Parvažiavau namo, kalbėjom, klausiau, ar suprato, ką padarė, klausiau, kaip jis jaučiasi, klausiau, kaip jam atrodo, kaip jaučiausi ir jaučiuosi aš. Jis išsigandęs, verkia, prisiekinėja, kad jam jo nereikėjo, kad tai draugas jo paprašė paimti, jaučiasi išsigandęs, jam gėda ir t.t. Nelupau, ką norėjosi pirmom sekundėm sužinojus padaryti. Sakiau, kad jį labai myliu, kad jis mane baisingai nuvylė, kad man gėda, kad nesitikėjau, kad mano berniukas galėtų šitaip pasielgti. Mačiau, kad ir jam labai sunku, apsikabinę sėdėjom, verkėm... Ir dabar ašaros renkas, siaubas kažkoks. Tarsi sugriuvo kažkas...Buvom nuėję pas tą berniuką, su kuriuo jis buvo, gaila nebuvo jo tėvų, šnekėjom su juo. Nėjau to berniuko kaltinti, nes pavogė manasis, bet pasirodo, kad abu tai planavo... Svarbu buvo sužinoti, ar maniškis nemeluoja, bet kaip pagalvoju, nėra jis kažkoks nusikaltėlis ar melegis, kad tą patį ir policijije protokolui pasakotų, ir vėliau seneliu, ir tą patį man. Nors jau net nežinau...
Kai paklausiau, kodėl tai padarė, tai pagalvojęs pasakė, kad nenorėjo pasirodyti bailys. Bet tai galima juk ir kitais būdais įrodyti.
Kaip toliau gyvent, bendraut, kol kas be minčių ir jėgų
. Sakiau, kad laukas dabar visai vasarai uždarytas, kad nebus jokių stovyklų... Tik nežinau, ar taip teisinga...
Neišeitis vaiko neleisti į lauką. Jeigu jis nuoširdžiai gailisi - atleiskite. Aišku, šis įvykis nuežsimirš, bet jeigu jis jo ir nekartos, tai niekad jam ir nepriminkite. 
Mano situacija dar sudėtingesnė. Nors pati dirbu su rizikos vaikais, bet savo vaikui padėti nesiseka. Tai amžinas sopulys kuris mane graužia tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Bijojau visą laiką pripažinti, kad tai daro mylima dukra. O pastebėjau prieš pusė metu: tai iš brolio taupyklės dingdavo litai ar centai, tai pamatydavau lauke nuolat kramsnojančia saldaimius. Šalia gretimame name gyvena mama, tai galvojau, kad ji ir duoda jai centų tuo labiau, nes kai paklausdavau, mama sakydavo , kad nuperka ledų ar šiaip kokį skanėstą. Bet vieną dieną pažvelgus į dukros kuprinėlę - ištiko šokas. Ten buvo virš 200 litų. Kai pradėjom aiškintis, pasirodo ji švarindavo namuose močiutės santaupas ir pirkdavosi saldumynus.Po mėn. vėl tas pats, o dabar aplamai paėmimai pasidarė vos nekasdieniai Išbandžiau visas įmanomas psichologų taikomas priemones: kišenpinigiai nepadėjo, jeigu duodu, tai vistiek nueidavo ir pritaikius momentą paimdavo, diržas -vėl gi vienai dienai.Motyvavau, kad savaitgaliais, jei per savaitę neims pinigų galėsime išsirinkti kokį norį žaislą ir nusipirkti. Pirkau kasdien ledus , saldainius, nekontroliuodavau kur padeda kišenpinigius. Žaidžiau jausmais, akivaizdžiai rodžiau savo išgyvenimus, nusivylimą jos elgesiu, bet nuolat kartodavau kaip ją myliu ir kokia ji man reikalinga, visą laiką kalbėjausi, glaudžiau prie savęs. Šiandien mano viltys ir lūkesčiai galutinai sužlugo. Jos rankinuke radau 300 lt. kuriuos ji paėmė iš senelio. Ir kiek abi verkiam apsikabinusios, ir teigia, kad supranta, kad tai yra negerai, bet savo elgesio niekaip negali pateisinti ir kodėl tokios didelės sumos. Ji teigia, kad nežino kodėl taip daro ir kas su ją vyksta. Mokykloje mokosi labai gerai, labai šauni mergaitė tik va.....
Papildyta:
Dar noriu pasakyti, kad rudenį turėjau suplanuotą kelionę į Kroatiją. Daug kas pasakytų - neimk, o aš būtinai ją imsiu. Pati rašau, o ašaros byra ant klaviatūros, plyšta širdis, bet aš tikiu, vėl po dešimties minučių tikiu, kad galbūt kito karto jau nebus.........Tai yra ddžiausia mano šeimos paslaptis.
Mano situacija dar sudėtingesnė. Nors pati dirbu su rizikos vaikais, bet savo vaikui padėti nesiseka. Tai amžinas sopulys kuris mane graužia tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Bijojau visą laiką pripažinti, kad tai daro mylima dukra. O pastebėjau prieš pusė metu: tai iš brolio taupyklės dingdavo litai ar centai, tai pamatydavau lauke nuolat kramsnojančia saldaimius. Šalia gretimame name gyvena mama, tai galvojau, kad ji ir duoda jai centų tuo labiau, nes kai paklausdavau, mama sakydavo , kad nuperka ledų ar šiaip kokį skanėstą. Bet vieną dieną pažvelgus į dukros kuprinėlę - ištiko šokas. Ten buvo virš 200 litų. Kai pradėjom aiškintis, pasirodo ji švarindavo namuose močiutės santaupas ir pirkdavosi saldumynus.Po mėn. vėl tas pats, o dabar aplamai paėmimai pasidarė vos nekasdieniai
Išbandžiau visas įmanomas psichologų taikomas priemones: kišenpinigiai nepadėjo, jeigu duodu, tai vistiek nueidavo ir pritaikius momentą paimdavo, diržas -vėl gi vienai dienai.Motyvavau, kad savaitgaliais, jei per savaitę neims pinigų galėsime išsirinkti kokį norį žaislą ir nusipirkti. Pirkau kasdien ledus , saldainius, nekontroliuodavau kur padeda kišenpinigius. Žaidžiau jausmais, akivaizdžiai rodžiau savo išgyvenimus, nusivylimą jos elgesiu, bet nuolat kartodavau kaip ją myliu ir kokia ji man reikalinga, visą laiką kalbėjausi, glaudžiau prie savęs. Šiandien mano viltys ir lūkesčiai galutinai sužlugo. Jos rankinuke radau 300 lt. kuriuos ji paėmė iš senelio. Ir kiek abi verkiam apsikabinusios, ir teigia, kad supranta, kad tai yra negerai, bet savo elgesio niekaip negali pateisinti ir kodėl tokios didelės sumos. Ji teigia, kad nežino kodėl taip daro ir kas su ją vyksta. Mokykloje mokosi labai gerai, labai šauni mergaitė tik va..... Papildyta:
Dar noriu pasakyti, kad rudenį turėjau suplanuotą kelionę į Kroatiją. Daug kas pasakytų - neimk, o aš būtinai ją imsiu. Pati rašau, o ašaros byra ant klaviatūros, plyšta širdis, bet aš tikiu, vėl po dešimties minučių tikiu, kad galbūt kito karto jau nebus.........Tai yra ddžiausia mano šeimos paslaptis.
QUOTE(Vilmukas36 @ 2008 06 21, 00:31)
Neišeitis vaiko neleisti į lauką. Jeigu jis nuoširdžiai gailisi - atleiskite. Aišku, šis įvykis nuežsimirš, bet jeigu jis jo ir nekartos, tai niekad jam ir nepriminkite.
Mano situacija dar sudėtingesnė. Nors pati dirbu su rizikos vaikais, bet savo vaikui padėti nesiseka. Tai amžinas sopulys kuris mane graužia tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
Mano situacija dar sudėtingesnė. Nors pati dirbu su rizikos vaikais, bet savo vaikui padėti nesiseka. Tai amžinas sopulys kuris mane graužia tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
o gal tai jau kleptomanija? manau, specialisto konsultacija padetu. jei ji tikrai nesupranta, kaip ji apsivogia, reikalingas gydymas. sekmes jums
