Į lopšelį nuo metukų?

va šitas postas mane supykdė....

Tave supykdė šitas postas? Na, sorry . Parašiau savo nuomonę ir viskas . Juk nesibariau ir neįžeidžiau . Keista, kodėl būtent šitas tooks gražus mano postelis tave taip supykdė?

Toks gyvenimas.............. Tam ir skirti lopšeliai.

Neliūdėk Upsiuk, yra tame lopšelio lankyme ir pliusų . Ir kaip dabar aiškėja (saviškę leidau metų ir trijų mėn.)- tų pliusų daug daugiau negu minusų Nesu aš mama apsileidelė, mokau savo vaiką, bet vistiek visa pažanga pirmiausia iš lopšelio pareina. Kolektyvas savo daro. Jei dar kam labai širdelę skaudės- galėsiu visu pliusus išvardinti, bet dabar bėgu parsivesti mažosios

Vobla, o ką tavo mergina jau mokėjo, kai pradėjai ją leisti darželin. Pvz. valgis, sauskelnės, vaikščiojimas ir pan.

Nemokėjo nieko- tik vaikščioti

Išvardink Aš niekaip neapsisprendžiu, ką daryti
O prieš kiek laiko užrašei į šį darželį? Kiek šiuo metu grupėje vaikų?

Taigi- pirmiausia- mano mergina yra nevalgiukė. Labai didelė nevalgiukė. Iki pat lopšelio normaliai nevalgė jokio kieto maisto- tik papą čiulpė. Nujunkiau- maniau pradės valgyt- nifiga- išvis ėmė vaikas badaut. Lopšely kolektyvas savo padarė. Visi vaikai užiriša seilinukus, sėda prie mažulyčių staliukų ir visi valgo. nu kaip tuomet nedarysi to, ką daro kiti? vaikai juk beždžioniukai. Taigi pradėjo valgyt. Iš pradžių valgė auklėtojos padedama, paskui pati išmoko. Bet čia turbūt tik man vienai tokia bėda buvo, taigi vardinu bendrus pliusus:
1. Režimas. Namie, kad ir kaip stengdavausi- pastovios dienotvarkės išlaikyt neišeidavo. O daržely yra tvarka. Kasdien tuo pačiu metu keliames, kasdien tuo pačiu metu pusryčiauja, pietauja, eina pietų miego, vakarieniauja. Tai itin svarbu jei vaikas nervingas ir jautrus. Maniškei bet koks nukrypimas nuo rėžimo= pervargimas, piktumai, ašaros, pykčio priepuoliai...
2. Bendravimas su vaikais. Ypač aktualu, kai nėr sesių/brolių, giminaičių ar draugų su mažais vaikais. Juk tokio amžiaus vaikui jau labai rūpi kiti vaikai. Jokia tobula auklė to neatstos, net visą dieną ropodama keturiom. Labai gražu būdavo stebėt, kaip vyresnieji užriša seilinukus mažiesiems. Mokosi dalintis žaislais, rūpintis vienas kitu, nėr terpės bujoti beribiam vaikiškui egoizmui.
3. Ugdymas. Kiekvienas lopšelis turi privalomą ugdymo programą pritaikytą tokio amžiaus vaikiukams. Kūryba, dailė, muzika...Taigi laiko veltui neleidžia, serialų su aukle nežiūri. (Ir kaip malonu buvo gauti visą papkę su metų darbeliais ir piešinukais ).
4. Savarankiškumas. Greičiau išmoksta pasirūpinti savimi. Auklėtoja negali apie visus vaikus taip šokinėt kaip šokinėjama apie vieną, taigi nueit ant puoduko, apsirengt, nusirengt, nusiplaut rankas, pavalgyt tenka išmokti patiems. Prie to dar pridėčiau ir tvarkymąsi. Išmoko savo žaislus po žaidimo susitvarkyt.
Na, tai keturi pagrindiniai dalykai. Dar pridėčiau koncertų ir spektakliukų apsilankymą darželiuose. Pati vedžiot po teatrus tikrai neturėčiau nei tiek laiko, nei pinigų. Kažkada forume buvo diskutuota, dėl prasto tų teatriukų meninio lygio, bet kol lopšelinukas- svarbiau atrakcija, o ne meninis lygis. Kita vertus nei "Ąžuolyno meškučimas", nei "Teatriukui", tikrai negalėčiau kažko smerktino prikišti. O šiti pas mus jau buvo
5. Kainos skirtumas tarp auklės ir lopšelio- akivaizdus.
6. Teisinė pusė.nelegaliai nusmadyta auklė- man kažkoks nepatikimas ir nepakaltinamas, įstatymais neapibrėžtas variantas. Auklėtojų darželiuose irgi yra visokių, bet jas bent gali vedėjai paskųst, už rimtus prasižengimus paduot į teismą... O vat ką daryt su aukle, kai esi nelegalus darbdavys? Na o jei legalus, su sutartim, tai tokiai auklei sumokėjus, ar dar lieka kas nuo atlyginimo? Tuomet jau geriau pačiai sėdėt su vaiku.
Dabar dėl minusų. Visus labiausiai gasdina ligos. Taip. Sirgome. Pirmus du mėnesius, kol apsiprato su kolektyvo bacilom- tikrai sirgom. Bet niekuo ten ypatingu- peršalimas, gerklė, sloga. Paskui apsiprato ir sergam nedažniau nei lopšelio nelankantys bendraamžiai.
Dar vienas minusas- išsiskyrimas su vaiku. Man šis minusas buvo pats didžiausias, nes lyg tol vaiką auginau viena pati be jokių ten senelių, tetų ar auklių pagalbos. Buvo tikrai labai sunku išsiskirt. Stresavau tikrai daugiau nei vaikas- pirmom savaitėm nei valgyt, nei miegot negalėjau.
na kol kas tiek.
P.S. kai užrašiau saviškę- galėjau atvest, kad ir rytoj, nes buvo pustuštė grupė. O šiemet- devynios galybės naujokų- viskas užpildyta, gal net ir eilė yra

Maniškiai abudu irgi nevalgiukai, bet lopšelis (ir darželis) apetito nepridėjo Dar blogiau pasidarė - namie aš nors padarau, ką labiau mėgsta, o lopšely pagal užsakymą niekas gi negamina. Tai būna dienų, ir nemažai, kad vaikai badauja visą dieną, nevalgo jokio "ne tokio" maisto, nebent porą riekučių duonos, arbatos ir pan. Ir nusispjaut jiems, ar kiti vaikai valgo, ar ne

O dėl visų kitų pliusų - pritariu iš širdies Tiesa, aš mažylę išleidau ne metukų, o dvejų, bet privalumai tikrai pasimatė. Nors mūsų auklė tikrai gera buvo, bet pvz. žodynas iškart labai pagausėjo, savarankiškumo prisidėjo, kad nors vežimu vežk ir t.t., kaip čia viską Vobla gražiai surašė.

Ir net dėl ligų nėra taip baisu - matyt, daug kas priklauso nuo vaiko organizmo. Mano mažoji nuo rudens, kai pradėjo eiti į lopšelį, nei karto rimčiau nesirgo. O nuo kosulių ir slogų tai ir namie neišsaugosi

vobla, o į kokį daržą vedi vaiką?

Labai ačiū, Vobla už tokį išsamų aprašymą

Va, tas pats gresia ir man. As taip pat vaika augnu be jokios pasalines pagalbos (zinoma, iskyrus mylima vyra , bet jis grizta juk tik vakare ). jau dabar pergyvenu, kaip rekes leist vaika i darzeli. Bet niekas man neatsako i esmini klausima, kaip suzinot, kuris darzelis man priklauso pagal gyv. vieta?