tos, kurios turi daug vaiku, pastebi, kad su kiekvienu rysys vis kitoks. ir buna, kad su vienu is ju - labai prastas. vienam vaikui gali visai nedaug demesio rodyti, o jis bus prieraisus ir meilus. o paskui kita gali keturpescia eit, zaisti ir buti kartu dienu dienas, ir vis vien jausi, kad tarp jusu kazkoks nesuderinamumas. gal tas rysys su vaiku, kaip ir su suaugusiu, priklauso nuo asmenybiu? juk ir uz seimos ribu su vienu zmogum lengvai randi kalba, o su kitu visai nerandi. ka manot?
QUOTE(Hacone @ 2008 10 03, 17:15)
tos, kurios turi daug vaiku, pastebi, kad su kiekvienu rysys vis kitoks. ir buna, kad su vienu is ju - labai prastas. vienam vaikui gali visai nedaug demesio rodyti, o jis bus prieraisus ir meilus. o paskui kita gali keturpescia eit, zaisti ir buti kartu dienu dienas, ir vis vien jausi, kad tarp jusu kazkoks nesuderinamumas. gal tas rysys su vaiku, kaip ir su suaugusiu, priklauso nuo asmenybiu? juk ir uz seimos ribu su vienu zmogum lengvai randi kalba, o su kitu visai nerandi. ka manot?
Esu naujoke supermamoj, bet auginu keturis vaikus ir noreciau pasidalinti patirtim . Tikrai visi vaikai yra visiskai skirtingi. Kiekvienas vaikas meile is musu priima tam tikru budu.Galiu rekomenduoti nuostabia knyga kuri man atvere akis ir supratau ko mano vaikams truko, gaila kad jos neperskaiciau pries 15 metu, bet jums dar viskas pries akis.Tai knyga ,,Penkios vaiko meiles kalbos" tai amerikieciu psichologu knyga.Atrodo nieko naujo bet kazkaip praregejau
pirmasis rysis su mazyliu prasideda nuo maitinimo krutine, veliau kuo dazniau reiktu glausti prie sirdies. daug su savo mazyliais kalbu, viska jiems pasakoju: kas buvo, kas yra ir kas bus. taip ir prasideda pasitikejimas ir supratimas. tuomet vyresnelis man buna atviras ir daznai pats ateina atsiseda ant keliu ir pasakoja:ka padare gero ir ka blogo 
nors jie dar mazi, bat ganetinai supratingi.
nors jie dar mazi, bat ganetinai supratingi.
tai butent kad kiekvienam vaikui musu demesio reikia kitokio.Trumpai pasakysiu apie kelius kuriais kiekvienas zmogus tame tarpe ir vaikas priima musu meile.Pirmas kelias per lietima,glamones ,antras per paskatinima ir zodini ivertinima, pagyrima,trecias per paslauga pagalba,ketvirtas dovanos,penktas praleistas kartu laikas.Kiekvienas vaikas turi pagrindini meiles priemimo kelia ,,taciau reikalinga visais penkiais pripildyti vaiko meiles rezervuara"(citata).Sie keliai isry 
skeja apie 5 metus.Labai idomu stebeti kai vienas vaikas nori istisai buti apkabintas,myluojamas, kitam patinka kai ji pastebi pagiri,fizinis prisilietimas jam neteikia tiek dziaugsmo.Ar teko patirti kai vienas vaikas dziaugiasi dovana ir atrodo jam ji yra pirmoji ,o kitas gaves rodos visai nera dekingas.Smagu buvo perskaicius knyga analizuoti savo vaikus
skeja apie 5 metus.Labai idomu stebeti kai vienas vaikas nori istisai buti apkabintas,myluojamas, kitam patinka kai ji pastebi pagiri,fizinis prisilietimas jam neteikia tiek dziaugsmo.Ar teko patirti kai vienas vaikas dziaugiasi dovana ir atrodo jam ji yra pirmoji ,o kitas gaves rodos visai nera dekingas.Smagu buvo perskaicius knyga analizuoti savo vaikus
QUOTE(varhay @ 2008 07 21, 10:18)
As manau kad reikia su vaikais kalbeti , kalbeti ir dar karta kalbeti, apie viska ir neskubeti ju barti ar pamokslauti jei kas ne taip.
Pritariu. Visuomet pasikalbu su vaikais kaip sekėsi mokykloje, kokie sntykiai su draugais, niekuomet nevengiu atsakyti į jų klausimus, nors ir kokie sudėtingi ar kompromituojantys būtų. Nors man jų norai ir pomėgiai nevisuomet priimtini, tačiau neskubu sakyti "ne", bandau derėtis, kartais jiems leidžiu tai, kam tėtis ir visai nepritaria. Tėtis vaikų auklėjime tikras konservatorius, todėl vaikai visuomet atveria širdį man, visuomet draugiškai pasišnekam, o tėtis tik pramogoms. Vaikai tėtį myli labai, bet tėtis jiems tik tėtis, bet ne draugas.
Man irgi sunkiai sekasi 
Atrodo neriuosi iš kailio, kad būčiau tikra draugė sūneliui, bet visitek veržiasi pas mano sesę, kuri turi 4 m už manąjį vyr. sūnų.Nuėjus pas juos tik su dūdom einam namo 
Labai pikta, bet turbūt kažką darau ne taip, o dabar ir mažesniam reikia dėmesio nuolatinio 
Esam labai aktyvi šeima, o vyrenėlis tiesiog trykšta energija 
Vedu į tenisą,šokius,skaitau pasakas,lipdome,t.t. bet vistiek jaučiu, kad kažkas ne taip...
Atrodo neriuosi iš kailio, kad būčiau tikra draugė sūneliui, bet visitek veržiasi pas mano sesę, kuri turi 4 m už manąjį vyr. sūnų.Nuėjus pas juos tik su dūdom einam namo Labai pikta, bet turbūt kažką darau ne taip, o dabar ir mažesniam reikia dėmesio nuolatinio Esam labai aktyvi šeima, o vyrenėlis tiesiog trykšta energija Vedu į tenisą,šokius,skaitau pasakas,lipdome,t.t. bet vistiek jaučiu, kad kažkas ne taip...
Su vaiku nuo pat mazens reikia praleisti kuo daugiau laiko , nueiti kad ir pasivaikscioti , pasikalbeti , papramogauti . 
QUOTE(eva @ 2005 03 15, 17:50)
Kartais pajaučiu kad vaikas labiau myli tėtį nei mane 
, būna iš tiesų skaudu, manęs dažniau neklauso, na gal kad aš nuolaidesnė, jei pakeliam balsą tai ne tik aš bet ir vyras, todėl negaliu sakyti kad daugiau šaukiu ant vaiko, be to tėtį vaikas dažniau bučiuoja, gal sakau todėl kad vaikui dažniau sakau kad jį myliu, ir pati jį bučiuoju.
Nežinau labai noriu turėti tvirtą ryšį su sunumi, bet kaip tai padaryti , patarkit prašau
, būna iš tiesų skaudu, manęs dažniau neklauso, na gal kad aš nuolaidesnė, jei pakeliam balsą tai ne tik aš bet ir vyras, todėl negaliu sakyti kad daugiau šaukiu ant vaiko, be to tėtį vaikas dažniau bučiuoja, gal sakau todėl kad vaikui dažniau sakau kad jį myliu, ir pati jį bučiuoju.Nežinau labai noriu turėti tvirtą ryšį su sunumi, bet kaip tai padaryti , patarkit prašau
Bendrauti kaip su suaugusiu.Jokiu būdu nelaikyti vaiko mažu.Artimesnio ryšio aš net tikėtis negalėjau.Kai kuriems atrodo, kad aš vaikui esu labai griežta mama, bet jaučiu viduje, kad elgiuosi teisingai,o tos, kurios tik ciocina ir popina - turi labai ne kokius rezultatus.Vaikui reikia ne tik meilės ir lopšinių.Vaiką reikia nuolat ruošti gyvenimui, brandinti jį kaip lyderiaujančią asmnybę, jei matai, kad turi tam polinkį.
[COLOR=blue]Ai aš tai turiu vieną ir man pakanka.Dėmėsis jai tokspat kaip ir vyrui.Nors... 
QUOTE(tinneorama @ 2008 10 06, 10:56)
Tai knyga ,,Penkios vaiko meiles kalbos" tai amerikieciu psichologu knyga.Atrodo nieko naujo bet kazkaip praregejau
Ačiū už patarimą
, jau knygą užsisakiau QUOTE(jjurgitas @ 2008 10 09, 08:34)
pirmasis rysis su mazyliu prasideda nuo maitinimo krutine, veliau kuo dazniau reiktu glausti prie sirdies. daug su savo mazyliais kalbu, viska jiems pasakoju: kas buvo, kas yra ir kas bus. taip ir prasideda pasitikejimas ir supratimas. tuomet vyresnelis man buna atviras ir daznai pats ateina atsiseda ant keliu ir pasakoja:ka padare gero ir ka blogo nors jie dar mazi, bat ganetinai supratingi.
nors jie dar mazi, bat ganetinai supratingi.Tas kalbėjimas tikrai duoda didelį pliusą bendravime. Bet ne visi viakai mėgsta pasakoti. O ir aš pati nesu tokia išsiliejanti
Kai grįštam iš darželio, vyresnėlis tiesiog liete lieja savo mintis, pasakoja, ką veikė, su kuo žaidė, ką valgė... o tuo tarpu mažasis tyliai tipeta šalia, rankioja kaštonus, lapus. Paklaustas kaip praleido darželyje laiką, pastoviai išgirstu tą patį atsakymą :gerai". Net neįsivaizduoju, kaip jį prakalbinti QUOTE(dangausvaivorykste @ 2008 10 19, 14:44)
Pas mane dar maziukas sunus ir kazkaip dar nejauciu kad jam kazko truksta,bet vis vien manyciau kad su vaiku reikia daug daug bendrauti,kalbetis,tartis,problemas stengtis spresti abiem pasikalbbejus,myleti ir gerbti vaika ir tikrai manyciau rysys bus artimas su vaiku,,,,,
Pilnai pritariu
Mes visi drauge stengiamės kuo daugiau praleist laiką, kartu tvarkomės, gaminam maistą Kai jie darže, stengiuos susitvarkyt savo darbus, pabūt kelias min laisvas, kad grįžus vaikams iš darželio piplnai galėčiau jiems skirti visą vakarą 
QUOTE(_Jurga_ @ 2008 10 23, 15:36)
Bendrauti kaip su suaugusiu.Jokiu būdu nelaikyti vaiko mažu.Artimesnio ryšio aš net tikėtis negalėjau.Kai kuriems atrodo, kad aš vaikui esu labai griežta mama, bet jaučiu viduje, kad elgiuosi teisingai,o tos, kurios tik ciocina ir popina - turi labai ne kokius rezultatus.Vaikui reikia ne tik meilės ir lopšinių.Vaiką reikia nuolat ruošti gyvenimui, brandinti jį kaip lyderiaujančią asmnybę, jei matai, kad turi tam polinkį.
Ir aš bandau taip elgtis su vaikuais. Tiesiog savaime tai išeina
Dažnai mes tariamės, ką gaminsim pietų/vakarienei, kur važiuosim, ką pirksim, stengiamės aptart kelis varijantus ir renkamės pagal daugumą
Aš nesistengiu vaiko versti dirbti su manimi.Jei ji nori pati ateina jei nenori-ne.Prie kompiuterio leidžiu sėdėt kiek nori.O šiaip kartais ir miegam kartu, nes ji sapnuoja košmarus tamsoje.
