Ačiū tau labai.
Vat vat - požiūris į šeimą, tame ir esmė.
Ačiū tau labai.
Ačiū tau labai.
QUOTE(November @ 2005 05 08, 15:41)
As sutikau tuoktis baznicioje del to kad pati ceremonija ten yra iskilmingesne o ne konvejeris kaip ZAGSe,ir tikrai netikiu kad baznycia suteikia laimes ar meiles daugiau,ir nematau jokio skyrtumo susituoke zmones ar issiskire oficialiai,bele tarpusavy gerai sutartu.Ir man visai vienodai kad baznitine santuoka skaitosi iki grabo lentos,antra kart baznicioj nesituokciau ir buvusia santuoka galiojancia nelaikiciau(jai su zmogum nieks neseja tai koks skyrtumas kad kazkur parasyta jog jis mano vyras).
Dėkui už atvirumą
. Įtariu daugiau nei pusė bažnytinių santuokų Lietuvoje vyksta dėl "pakazūchos"...
As ne tik itariu,bet ir zinau tokiu atveju.Dauguma tuokiasi baznicioje,nes tai tevai reikalauja,tai ka zmones pasakys,tai vien del to kad taip priimta...
Žinau tokį atvejį, kai vyras buvo vedęs (ir bažnyčioje taip pat), išsiskyrė, okai susiruošė antrąkart vest, nuotaka užsispyrė, kad tuoktis reikia ir bažnyčioj, nors žinojo, kad jo bažnytinė santuoka neanuliuota. Tai vyrukas (jam matyt irgi "vienodai švietė", beje, jis chirurgas, o jie dažnai netikintys) antrąkart vedė bažnyčioje. Labaiausiai nesuprantu jo antrosios žmonos 
Matyt, labai norėjo pasirodyt...
Mano situacija irgi savotiška, bet aš net pagalvot negalėjau apie santuokos anuliavimą, kol jūsų nepasiskaičiau
Maniau, kad tai neįmanoma 
Neesu labai uoli katalikė
, bet nuoširdžiai tikiu Dievą ir sąžinė graužia, kad sutikus mylimą žmogų, turiu "gyventi nuodėmėje" 
Tekėjau 18, laukdamasi (sūnų pradėjom, kai dar buvau nepilnametė), buvau labai įsimylėjus, nieko apie tą žmogų dorai nežinodama ir nelabai įsivaizduodama, kas manęs laukia... Žinojau, kad jis turėjo gan audringą praeitį (jis 9,5 m. už mane vyresnis), bet tvirtino, kad pažintis su manim jį pakeitė, kad buvo sveikatos problemų. Bet net nenutuokiau, kad fizinės sveikatos problemos buvo dar ne viskas, kad buvo problemų dėl psichikos, kad buvo teistas. Kūdikio jis labai laukė, bet jam gimus visiškai nustojo domėtis, net nežinau, kodėl. Niekas to nesuprato, gal pavydas, egoizmas? Niekada nepadėjo jo auklėti, nevalgydino, nežaidė, neprausė, neprižiūrėjo, niekada nedavė pinigų nei vaiko išlaikymui, nei man (net yra mane apvogęs). Įklimpo į alkoholį, prisieškojo teisinių problemų... Tokia "šeima" iš esmės, jo tėvų didelėmis palaikymo pastangomis išbuvome 5 metus. Galiausiai išsiskyrėme, teisme jis nedalyvavo, teisėjai net nekilo klausimų ar mus skirti, kas kaltas. Prieš pusmetį teismo keliu pasiekiau, kad jam neribotam laikui apribotų tėvystės teises, nes per visą tą laiką nė karto sūnaus neaplankė, nepaskambino ir iš viso apie jį žinau tik rajoną, kuriame gyvena (pamačiau laikraštyje žinutę apie kažkokį įvykį su jo pavarde).
Bet maniau, kad santuokos anuliavimas neįmanomas, nes tekėjau mylėdama, tikėjau jo meile (tiesa, dėl bažnytinės santuokos abejojau, bet jo mama įkalbėjo ir viską greitai organizavo (ji viską, aišku, žinojo, bet nuo manęs slėpė, nes tikėjo, kad aš jį pakeičiau ir "išgelbėsiu"), galvojau, kaip čia bus su vaikeliu, jei gims tik civilinėje santuokoje... Be to, mano tėvai visą laiką juo nepasitikėjo, mane atkalbinėjo, ypač nuo bažnytinės santuokos (tuokėmės slapta nuo jų), buvo net paslėpę mano pasą, bet aš įrodinėjau, kad negaliu be jo gyventi
Tiek čia pripyliau išliejau viską, kas ant širdies... Taip ilgai jaučiau kaltę, kad pati prisiieškojau bėdos... 
Matyt, labai norėjo pasirodyt...Mano situacija irgi savotiška, bet aš net pagalvot negalėjau apie santuokos anuliavimą, kol jūsų nepasiskaičiau
Maniau, kad tai neįmanoma Neesu labai uoli katalikė
, bet nuoširdžiai tikiu Dievą ir sąžinė graužia, kad sutikus mylimą žmogų, turiu "gyventi nuodėmėje" Tekėjau 18, laukdamasi (sūnų pradėjom, kai dar buvau nepilnametė), buvau labai įsimylėjus, nieko apie tą žmogų dorai nežinodama ir nelabai įsivaizduodama, kas manęs laukia... Žinojau, kad jis turėjo gan audringą praeitį (jis 9,5 m. už mane vyresnis), bet tvirtino, kad pažintis su manim jį pakeitė, kad buvo sveikatos problemų. Bet net nenutuokiau, kad fizinės sveikatos problemos buvo dar ne viskas, kad buvo problemų dėl psichikos, kad buvo teistas. Kūdikio jis labai laukė, bet jam gimus visiškai nustojo domėtis, net nežinau, kodėl. Niekas to nesuprato, gal pavydas, egoizmas? Niekada nepadėjo jo auklėti, nevalgydino, nežaidė, neprausė, neprižiūrėjo, niekada nedavė pinigų nei vaiko išlaikymui, nei man (net yra mane apvogęs). Įklimpo į alkoholį, prisieškojo teisinių problemų... Tokia "šeima" iš esmės, jo tėvų didelėmis palaikymo pastangomis išbuvome 5 metus. Galiausiai išsiskyrėme, teisme jis nedalyvavo, teisėjai net nekilo klausimų ar mus skirti, kas kaltas. Prieš pusmetį teismo keliu pasiekiau, kad jam neribotam laikui apribotų tėvystės teises, nes per visą tą laiką nė karto sūnaus neaplankė, nepaskambino ir iš viso apie jį žinau tik rajoną, kuriame gyvena (pamačiau laikraštyje žinutę apie kažkokį įvykį su jo pavarde).
Bet maniau, kad santuokos anuliavimas neįmanomas, nes tekėjau mylėdama, tikėjau jo meile (tiesa, dėl bažnytinės santuokos abejojau, bet jo mama įkalbėjo ir viską greitai organizavo (ji viską, aišku, žinojo, bet nuo manęs slėpė, nes tikėjo, kad aš jį pakeičiau ir "išgelbėsiu"), galvojau, kaip čia bus su vaikeliu, jei gims tik civilinėje santuokoje... Be to, mano tėvai visą laiką juo nepasitikėjo, mane atkalbinėjo, ypač nuo bažnytinės santuokos (tuokėmės slapta nuo jų), buvo net paslėpę mano pasą, bet aš įrodinėjau, kad negaliu be jo gyventi
Tiek čia pripyliau
išliejau viską, kas ant širdies... Taip ilgai jaučiau kaltę, kad pati prisiieškojau bėdos...
QUOTE(brangute @ 2005 11 04, 16:08)
Atnaujinu šią temą, gal bus kam aktualu. Mano santuoką šiandien oficialiai paskelbė negaliojančia 
Laisva 
Laisva Matosi, kad gerai jautiesi
Smagu 
Sveikinu, Brangute. Kaip pavyko anuliuoti?
Fire, butinai kreipkis į Bažnytinį teismą pagal gyvenamą vietą, jei nežnai kur, pirmiausia į savo parapijos klebona. Surašysi ieškinį, o jau teismas apsvarstys įmanoma ar neimanoma anuliuot. Paskaičius tavo istoriją manau, kad šansų yra. Tik negalvok, kad beviltiška, kreipkis į Bažnyčios teisininkus, o jau jie pasakys, įmanoma, ar ne. Būtinai turi pabandyti, pasakys ne, tai būsi padarius viską, ka gali.
QUOTE(Naujoke25 @ 2005 11 24, 17:15)
... labai jau svajoju apie bažnytinę santuoką.
O as-apie laiminga santuoka
.Nors siuo metu apie jokia nesvajoju.
