Vakar paskaiciau tavo posta apie drauga ir taip apsizliumbiau net pasikukciodama. Tikrai-sirdis nesupranta..gali sau irodinet, kad zmogus nevertas tavo jausmu, kad viskas tik i gera ir panasiai, bet sirdis..jai nepasakysi-ji ilgisi to kuri mylejo. Bet tas praeis tikiu. Na bet man taip palengvejo po vakarykscio pasisedejimo ir po to issizliumbimo-aciu tau Tai nuostabu-tu gyvas irodymas, kad niekada nezinai.. 
Reikia pradet kazka daryt.
reik atšvesti
Vakar paskaiciau tavo posta apie drauga ir taip apsizliumbiau net pasikukciodama. Tikrai-sirdis nesupranta..gali sau irodinet, kad zmogus nevertas tavo jausmu, kad viskas tik i gera ir panasiai, bet sirdis..jai nepasakysi-ji ilgisi to kuri mylejo. Bet tas praeis tikiu. Na bet man taip palengvejo po vakarykscio pasisedejimo ir po to issizliumbimo-aciu tau Tai nuostabu-tu gyvas irodymas, kad niekada nezinai.. : Matyt reikėjo vakar ir to alaus, ir to išsižliumbimo, ir to išsišnekėjimo, ir visko reikėjo 
O Drugelis tikrai - gyvas pavyzdys - nežinai kada kas ir kaip Aš net akinius vairuodama išsitraukiau, tikrai pasijutau kaip pavasarį Įdomu kas per orai Londone laukia Ale bendriau koks skirtumas, vistiek aš po šopus siautėsiu 
Tai bandau įsivaizduoti kiek valandų skaitysiu tai, ką prišnekėjot 
:
O ryt į Vilnių varau aplankyti klientus 
O jis vakar skambina, sako brangioji, yra Tai šian kartu nuvažiavom, nu tiksliai, yra. Panikuot pradėjau, sakau dieve dieve, ką žmonės pasakys, tai jis sako mol, o tai kiek čia mes po 30 km vienas pas kitą važinėsim, viskas normaliai. Hm. Aš jaučiuos kaip ir normaliai irgi, nu bet nežinau net.... Visgi 1 mėnuo, ką?
Vat ženytis pulti kaip Dautartas - nėra gal labai protingas žingsnis, o gyventi kartu - nematau bėdos. Na pabusite kas rytą, sugryšite į tuos pačius namus - puiku! O paskui jei matysite kad viskas čiki - prasidės ir kiti planai.. ir viskas išsirutulios savaime... Dar pamenu kaip vasarą buvo pas tave pora gerbėjų atsiradę, paskui dingo ir tau jau liūdna buvo.. O dabar še tau Jėga. Sulauksim ir mes savo
O jis vakar skambina, sako brangioji, yra Tai šian kartu nuvažiavom, nu tiksliai, yra. Panikuot pradėjau, sakau dieve dieve, ką žmonės pasakys, tai jis sako mol, o tai kiek čia mes po 30 km vienas pas kitą važinėsim, viskas normaliai. Hm. Aš jaučiuos kaip ir normaliai irgi, nu bet nežinau net.... Visgi 1 mėnuo, ką?
Vakar paskaiciau tavo posta apie drauga ir taip apsizliumbiau net pasikukciodama. Tikrai-sirdis nesupranta..gali sau irodinet, kad zmogus nevertas tavo jausmu, kad viskas tik i gera ir panasiai, bet sirdis..jai nepasakysi-ji ilgisi to kuri mylejo. Bet tas praeis tikiu. Na bet man taip palengvejo po vakarykscio pasisedejimo ir po to issizliumbimo-aciu tau 
. Siaubas. Tuoj bendradarbiai gris. Po stalu turbut reiks sleptis
niu ir aš taip galvoju, bet stabdo kita atsakomybė - gyvensim tai trise. Aš nenoriu kad vaikui tėčiai keistųsi kas mėnesį. Mol "pas mus namuose viską sprendžia tėtis. O kas yra tėtis sprendžia mama". Nea 
Vat tas ir stabdo. Nors diedas ir čia atsakymą paruošęs, sako kad jei nesijaustų tikras, nesiryžtų šeimos žaisti. O aš, aš tai bijau visko.. Noriu pabėgti nuo altoriaus. Vienišystė kad ir užkniso, bet ji sava ir pažįstama. O dabar kiek visko reiks išmokti - viskuo dalintis, gaminti, ojei, išvis kitą žmogų vienoj erdvėj pakęsti
