Siela: žmogaus, gyvūno - kas tai?

Nežinau kaip kiti gyvūneliai, bet visi kuriuos aš turejau, sielas turi. Tikrai...Ir mano dabartinis šuniukas ją turi. Aš tuo esu įsitikinus

Na ir iš ko apie tai sprendi, jei ne paslaptis?

hehe
seip juokingai ir siek tiek kazkaip egoistiskai sakyciau skamba
Tavo suniukas turi, o kitas taj jau ne. Kuo gi kitas skiriasi nuo "Tavo"? Arba turi visi arba ne vienas.
Seip as netikiu, kad zmogus vien tik mesos gabalas. Lygiai taip pat ir gyvunai. (todel ir nevalgau ju). Ir netikiu kad kai numirsim nieko nebebus. As manau kad visi gyvi padareliai, tarp ju ir zmones, turi dar kazka, nesvarbu kaip tai vadinsim ar siela, ar dvasia, ar karma, ar energija, ar dar kazkaip. Net manau, kad ir augalai kazkokia gera energija skleidzia. Ir apskritai, visas pasaulis tai daug visokios energijos.
Dar tikiu, kad zudynes (zmogzudystes, gyvunu zudymai del pramogos (medziokles) ar del maisto ir pan..) labai kenkia sielai, kenkia ir zudancio, ir nuzudytojo. Gi daug pasakojimu yra, kaip nuzudyto siela baladojasi namuose, neranda vietos, neranda ramybes.
Papildyta:
Tavo suniukas siela turi, o jau vistyte, karvyte, ar kiaulyte, kuria suvalgei pietums tai jau sielos neturejo

Žmogus turi asmeninę sielą, gyvūnai, paukščiai turi kolektyvinę sielą.

aš esu įsitikinusi, jog krikščionybėje žmogus save labai sureikšmina, iškelia aukščiau kitų. Man tas nėra priimtina, as manau, kad sielą (na jau diskutuota, ką tuo laikysime, ir visų nuomonės skiriasi, aš taip pat turiu savąją) turi ne tik žmogus, bet ir gyvūnai, augalai, visa materija. Na, žemės grumstas gal neturi sielos, tik energiją... nors akmenys irgi turi enegriją, bet ar tai laikysim siela, dar kol kas pati mąstau.

Siela- tai nėra protas. Tai vidinis švytėjimas, tikrasis "aš", o kūnas- koks jis bebūtų, ar galintis kalbėti, ar galintis tik loti, ar negalintis greitai pasijudinti (kalbu apie augalus)- kūnas yra tik rūbelis, padedantis mums įgyvendinti savo tikslus ir uždavinius, tobulėti savo vidumi, dvasiškai.

Jei galvosime, kad sielą turi tik "protingai mąstančios būtybes", tai kaip tada su atsilikusio intelekto vaikais? arba jei siela- tai būtybių, kurios gali modeliuoti savo mintis kalbine išraiška, atributas....tai palaukit, tada kaip su nebyliais? Jie sielos neturi?

Man keistas yra įsitikinimas, kad pvz "medis neturi sielos, nes jis NEMĄSTO". Puikiai pamenu per filosofijos paskaitas šį sakinį. Bandžiau ginčytis su dėstytoju, bet jis griežtai pasakė: "Dekartas manė taip, vadinasi, taip ir yra" (ar panašiai). Atseit "Mąstau, vadinasi, egzistuoju". Tai anot jo, medžiai nemąsto (o kas tokią išvadą padarė?)
Mano argumentas- medis gali mąstyti, jausti, "girdėti" (ne tokiu būdu, kaip žmonės girdi garsą), bet jis negali to parodyti, prabilti, pajudėti tokiu greičiu kaip žmonės, pamojuoti šakele taip sakant, kad mes suprastume- "Aš jus suprantu!". Tai tik ribotas žmogaus protas mums sako, kad visi, kurie į mus nepanašūs, turi būti nurašyti, nes žmogus- pasaulio valdovas.

Gal to medelio viduje (kalbu ne apie kamieną ) vyksta nežmoniškai didingi procesai, būtent ne materijos, o substancijos, to, kas neapčiuopiama ir ŽMOGAUS akimis nėra matoma.

Čia yra kitas argumentas...šovė tokia mintis. Kadangi žinome, jog gyvūnai kiekvienas mato kitaip, nei žmogaus akys (palyginkim katę, šikšnosparnį), gal būtent gyvūnai turi tokią savybę- "matyti" (nebūtinai akimis) sielas? vieni kitų, mūsų, žmonių, ir .tt.?
gal tik mes, žmogėnai, nematome, nejaučiame sielų, kurias mato gyvūnai, ar kiti ir žino, kad jos yra ? m?

teoriskai tai taip,bet praktiskai-jei zmogus kitame gyvenime atgimsta sunimi,tada kur jo siela buna?turbut zmogaus siela netampa sunu agregoro dalimi?sutinku su N.V.Volmer,kad ziuri kartais i koki suni ir matai,kad yra zmogumi buves...kaip cia yra?

na kazkaip zmogus matyt yra zmogus ir nelabai jis atgimsta tarakonu, sunim ar liutu, na nebent labai labai nori o siaip tai is tiesu matyt reiktu apsibrezti kas yra siela ar dvasia ir kuom jos skiriasi

o jei žmogų, kaip ir bet kurį kitą gyvūną ar daiktą suprasim kaip materiją- tada kodėl siela, išsisklaidžiusi Kosmose, Visatoje, negali "susikoncentruoti" atgal į žmogų AR gyvūną? Gal tik tos sielos pačios nesupranta, kur jos, o gal ir priešingai- jos viską žino. Tikiu, kad "po mirties" mums tampa viskas aišku, nes išsilaisvinę iš kūno išsilaisviname ir iš stereotipų. Tam, beje, net mirti nebūtina.

na jei jau tiek pasiekusi, tai matyt ir galetum visiem cia ieskantiem paaiskinti - kas ir kaip

ar aš kažkur sakiau, kad esu "tiek pasiekusi"? kiekvienas turi kievieną išgyvenimą patirti per save, kito neišmokysi, aš tik pasakiau savo nuomonę.

juk rasei
"po mirties" mums tampa viskas aišku, nes išsilaisvinę iš kūno išsilaisviname ir iš stereotipų. Tam, beje, net mirti nebūtina
tai ir supratau, kad "net mirti nebutina, o jau zinai"
sorry, klydau o jau taip tikejausi

na kai kuriems tikrai nereikia mirti
nesakau, kad viska zinau, bet buvau kai ka patyrusi, kas nepasikartojo daugiau.