QUOTE(Gorada @ 2011 09 20, 20:08)
kai zmogus labai labai nori - viskas yra imanoma. nors niekas nesako kad lengva... pasiskaitykit kokia sunininku dienotvarke (tu kurie turi vaiku), ir gal kvaila, bet kazkur esu skaiciusi, kad pabandykite kasdien iseiti i lauka tiek kartu ir taip - lyg eitumete su šuneliu. rytas kas keliasi i darbus, kas i mokyklas kas suni veda? ar iseis vyrui pavedzioti ar reikes paciai su lelium? diena vel isejimas (kol mazas aisku gerokai dazniau tas vyks), ir vakare jau rimtas prasiejimas ar lietus ar sniegas ar vejas baisus...
Na taip, šiaip protingai parašyta. Iš kitos pusės, jei šuo gyvena name su kiemu ir yra cveršnauceris, gal gana vieno ilgo pasivaikščiojimo, o kitą laiką jis būtų su šeima namie, kieme ir tt.? (nors maniškė, net savaitgaliui apsilankius kur nors, kur visą dieną yra kieme, kakot norėtų už jo ribų...) Jei žmonės tikrai labai nori šuns, jei kūdikėlis nėra pirmagimis (t.y. tėvai žino, ko galima tikėtis

), šuo labai norimas ir, kaip panašu iš autorės parašymo, protingai apsvarstomos galimybės jį laikyti, gal nėra tokios didelės bėdos? Kol vaikas išaugs iki rėpliotojo ir akių lupinėtojo bei kakų ragautojo, šuo jau bus ūgtelėjęs ir susivokęs kas ir kaip

Bent namie tikrai nebedarys

Vaikas slinge, šuniukas už pavaduko ar laukuose kur palaidas - man visai realus pradinis vaizdinys...
Aišku, aš tai vaikų neturiu, gal dėl to taip paprasta viskas atrodo...