Siandien is ryto uzpykau ant savo vyro, mat jis pradejo isvedzioti, kad gal niekur nesikraustys, o apsigyvens viename is kambariu.

O prie kelias dienas buvo geranoriskai sutikes, kad iseis. Zodziu, susipykom. Sakau, kad jau pasitiketi tavim neimanoma, viena diena kalbi vienaip, kita-kitaip, kai gausi teismo sprendima, tai turesi kraustytis... O pati mastau, kaip ji prikalbinti pasirasyti visus popierius del separacijos,juk skiriames "bendru sutarimu". Ilindo i kompa ir pradejo atidziai studijuoti apie separacija. Uzkliuvo punktas, kad separacija neneutraukia santuokos rysiu. Jos metu lieka istikimybes ir islaikymo pareiga. Zodziu, apsidziauge, kad as negalesiu sukurti naujos seimos.

Zodziu, taip apsipyke ir patraukem savais keliais. Idomu, kiek jis cia sedes musu bute, kada prades ieskotis ploto ?