Ir man teko šiuos, tradiciškai vadinamus miego paralyžius, išgyventi. Ne kartą. Kiek pamenu, tai būnant paaugle jau aplankė.
Įsakmus balsas: "Kelkis, kelkis!" Kol atsibudinėjau čiužinys užkrito (jis tuomet buvo paguldytas virs lovos). Galvojau, nukeipsiu iš baimės. Budinausi irgi sunkiai, kūnas lyg geležimi sukaustytas. Girdėjau, jog sapnuose reikia klausyti ką sako (žiūrint dar irgi ką sako, jei kviečia išeiti, tai gali netyčia su visam išeiti...), atsikėliau ir nesupratau kodėl man sakė keltis...
Kitas kartas, gerokai po tėčio mirties. Guliu sau ir pajaučiu, jog ateina į lovą, šalia atsisėda ir pradeda verkti. Pasirodė kaip tėtis arba draugas su kuriuo buvau apsipykus. Pasidarė nejauku, baisu, tai šiaip ne taip išsijudinus kažkodėl nusisukau į kitą šoną ir užmigau kietai.
Apie kitus kartus perdaug nėra ką raštyti, daug kas panašaus iš kitų aprašymų, tačiau pats pats pačiausias buvo... Prieš gerus pora metų. Po savaitgalio prie jūros, vieno smagaus renginuko grįžau namo. Galima gal sudėti į tai, kad visgi ilga kelionė, nevisai miegotos naktys (alko tikrai nebuvo padauginta, gal net atvirkščiai

)
Taigi greit įsitaisau į lovą, nes ryt anksti keltis, o liko vos keletas valandėlių pamiegoti, tašės kambary prasagstytos, maišiokai išsikišę... Tas pats jausmas, kūnas sunkus sunkus, nevaldomas, viskas aptirpę, tik girdžiu tie mano maišai kad šiugžda, šiugžda, lyg kokia banga eitų, paskui kažkas ant mano pėdų, lyg ranką uždėtų, o balsai sako: "Jis ateina, jis ateina". Įsivaizduokit, jis, tai velnias. Iš kažkur žinau tai. Bandau išsivaduoti, nes labai baisu, nenoriu (būna, kad neretai sapnuoju visokias piktas dvasias, kaip jas varau, tai su maldom, tai žegnodamasi ir pan.) taigi, lyg pavyksta išsivaduoti, vos pora sekundžių ir vėl TAS PATS. Negaliu pajudėti, o jis vis artėja, tada pradeda traukti mano kaldrą... Susikaupusi vėl pabandau ir pavyksta. Toliau jau nepamenu kaip viskas buvo, greičiausiai pasimeldžiau. Iš tiesų, kaip kažkuri minėjo, padeda maldelės arkangelui Mykolui ar pan. Dar turėdavau ant popieriaus susirašiusi visų arkangelų vardus ir laikydavau šalia lovos, tačiau ištekėjau ir dabar tai nebevyksta arba vyksta l.paviršutiniškai, tad to net nesureikšminu.
Šiaip, toms, kurios labai nori astralu keliauti - atsargiai, nes galite ir nesugrįžti. Kalbėjau su viena specialiste, tai sakė sunkiausia būna, kai jai atveža tokius žmogiukus ir ji bando juos grąžinti į žemę. (Tradiciškai mes tokius vadinam turbūt pamišėliais).
Tai tiek.
Gal kuri žino nuorodą apie naminukus?
Ir ką reiškia tas MB?