Papasakosiu as savo idomybes.Tai prasidejo,kai pastojau.Budavo guliu diena ir tai miegu -nemiegu,kai pajausdavau,kad uzplusdavo toks keistas jausmas.Tada,negaledavau pajudint,nei kojos,nei rankos,nors viska aplink girdedavau.Stengdavaus atmerkt akis,bet vos vos tai pavykdavo ir vel uzmerkdavau.Bet tai ilgai netrukdavo.Po keliu tokiu kartu,as isidrasindavau ir atsipalaidavus per tokius "miegus"guledavau ir nestistengdavau,nei pajudet,nei merktis.Ir lyg jausdavau,kad per galva iseinu ir per kojas sugryztu.Na padarau toki rateli ir tada as laisvai galedavau atsimerkti.Ir man labai patiko,toks labai malonus jausmas budavo,toks lengvumas.
Na,o karta,tai buvo man ne is maloniuju

.Gulejau pagimdzius dukryte gimdymo namuos trecioj nakty.As atsiguliau miegui,uzsimerkiau ir man akyse mokyklos lenta ir gryn kreidos garsas per ta lenta man raso mano gyvenamos vietos adresa.Ir is kazkur artejantis monotoniskas garsas.Jauciu,kaip pradeda tirpt mano galunes.As tada iskart atsimerkiu ir atsisedu.Tirpimas nueina.Bet per daug buvau pavargus buvau,kad vaiksciociau is kampo kampan,tai vel atsiguliau.Tik uzsimerkiau ir nebespejau,nei atsimerkt,nei pajudet,kaip staigiai visa nutirpau,o tas monotoniskas garsas garsyn ir jauciau,kad visa kaip gulejau kylu i virsu.Tada jau atsimerkau,maciau,kap mane kas tai nestu i palatos viduri ir taip kabu.Maciau lempas,jau girdejau,kad motina salimais vaika pasiguldzius maitina.Jezau,kaip isigandau.Galvojau,kad nebesugrazins manes atgal.Pradejau ir mintyse melstis,kai pajauciau,kad leidziuos zemyn i save,tada atsimerkaiu.Jau akys mano buvo paklaikusios,kad palatoje gulejusi moteris,paziurejo i mane labai susirupinusi.Iskart susuko man vidurius.Is tuliko neislindau valanda.

Bet kas keisciausia,as saves beveik nejauciau.Vaiksciojau vos jausdama kojas.Buvau labai susikaupusi,nes zinojau,kad kiek,bus graziau,kai kolidoriuj atsiskirsiu.Nes jauciausi dar aptirpusi.Galvojau eit pas daktare,bet pamaniau,kad paguldys i beprotnami

.Na,siaip ne taip bebludydama po ligonine,gryzau i palata ir ilgai sukaupusi save sedejau,kol viskas dingo.Tada jau kai uzmigau,miegojau kaip uzmusta.
Na,o antra karta baisiai buvo.Guliu namie,vakaras,vyras pasonej.Ir vel pajauciau lygiai ta pati kaip po gimdymo.Supratau,kad tai vel ne is tu variantu,kur malonu.Vel nutirpimas,vel garsas,vel nieko negaliu pajudint.Bet tada supratau,kad as kvepuoju.Tai taip giliai ikvepdavau ir su iskvepimu isrekdavau vyro varda.Norejau,kad jis mane isbudintu.Bet taip besvoksdama pati is tos stadijos isejau.Atsisukus i vyra tada ji pazadinau ir pabariau,kal manes neprikele

.Nu cia buvo paskutinis toks variantas baisus.Viskas dingo,kai is ti issikrausciau.
O daba jau retai

.Supratau,kad pati kai noriu,tai reik save pagaut,toje vietoje,tarp snaudimo ir miego.
Va ir pripleskinau

.Mat apsidziaugiau, supratus,kad man cia taip ne vienai.