Paskaiciau pirma CO skyreli, baisu pasidare, o dabar apie planini paskaitinejau ir ka - visai nieko. Man paskirta rugsejo ketvirtoji (aisku jei pati anksciau negimdysiu). Pirma vaiki pati gimdziau, keturiolika valndu, epidura suleido blogai, iki siol dideli nugarsos skausmai, o gimdymo metu mazai ka bepadejo... Vaika stumiau beveik 30min., o paskui isnese vaika ir nedave, nes sake, kad as pavargusi... O vaikas buvo paspaustas, paduses, bet juk kam mama nervuot?! O dar tie visi seseliu pilvo paspaudymai po gimdymo - o cia galetu uzvest kas atskira temele! Gyjau po kirpimo daugiau nei du menesius, su visais hemarojais ir pan. Taip kad man Planinis cezaris tai atrodo kaip issigelbejimas, prasviesejimas...
Trunka pora valandeliu, paskui vis vien blogai, guli gyji, bet svarbiausia manau, gal vaikui viskas gerai bus... O mano vyras kategoriskai atsisake dalyvauti gimdyme (opercijoj jei nieko nematys tai bus salia), nes jam isvis nuo ligoniniu po mano gimdymo stogas vaziuoja. Tiek juk zmogus is sono mate, o padet negalejo...
Na, ka ryzausi pilveli aukoti del vaikelio, juk tai tiek mazai...
man isvis siandien gdyt pasake datas ir sako pagalvok, kuri labiau patinka ta diena ir darysim, tai as galvoju jei galiu keleta dienu anksciau nei suplanuotas cezaris, taip ir padarysiu, tuo labiau, kad tai bus vestuviu data musu bus gera dovanele vyrui 
o ir man nebereikes ilgiau pilvo nesiot nes jau laaabai noriu savo leliu pamatyti 
, zodziu mes jau menesiukas su trupuciu kaip gime po planinio. Viskas kaip ir nieko, bet man vis baisoka prisiminti kateteri i slapimo pusle (nes idejo dar pries isvezant i operacine ir man skaudejo nejuokais) ir bandymas atsikelti is lovos 
.antradieni man buvo daromas planinis cezaris kurio labai bijojau ir nelaukiau,bet pasirodo,nieko baisaus nebuvo.istikruju nera jau taip baisu kaip kas raso.bet aisku visoms skirtingai.tad linkiu visoms sekmes kuriu laukia tokia procedura. 
