Kai skirtumas tarp vaikučių tik 2 metai

Tarp mano sūnų skirtumas- 1 m. 11 mėn. Auginti buvo laaaabai sunku... Didelė problema buvo pavydas...

Tarp maniskiu skirtumas 1,9 men.Tai irgi ir buvo ir yra didziausia problema pavydas.

sveikos
pas mus 2 metukai skirtumas.. šiaip manau gerai bet irgi jau pradedam susidurt su problemom. Šiaip dienos metu būna viskas gerai - Urtė mažąjį padeda prižiūrėt, užkloja jei miega, rodo žaisliukus, bučiuoja.. bet vakarais ji būna jau pavargus ir irzlesnė.. jei tik kažko jai neduodi ar pasakai, kad negali prieit, tai kur buvus kur nebuvus jau prie brolio ir taikosi vis jam suduot nežinau, turbūt čia ir mano kaltės nemažai - esu kelis kart jai sudavus, aišku nestipriai.. bet turbūt pakako užfiksuot.. vakar buvom pas močiutę, tai brolis gulėjo ant lovos, ir Urtei prireikė.. o šalia vietos nėr, pradėjo močiutės siūlyt kitur prigult - tai Urtė susinervino ir krimstelėjo broliui rankon
blogiausia, kad nežinau kaip tokiose situacijose elgtis.. ir atrodo jai pakankamai daug dėmesio skiriu, aišku nebe visą 100 proc, bet tikrai daug.. sakau gal per daug? kad tokie ožiai išlenda

jei kas susidūrėt su panašia problema, kaip sprendėt?

Tarp mano mergyciu lygiai 2 metai ir 2 dienos skirtumas. Siuo metu pavydas pasireiskia tik tokia forma, kad vyresnioji neduoda mazajai zaislu. Didziausias pasireiskiams pavydo buvo dar tada, kai mazaja maitinau krutimi - tai kaip tik tuo momenut didziajai kazko is mamos prisireikdavo, o as negaledavau padeti, tai ji sakydavo - dek sese zemes, nenori sese papo.

musu didziausia problema irgi sveikatyte , kai serga abu . siaip pavydo problemos nera, bent jau kol kas, nes as dznai su vyresneliu iseinu viena, ir mes bunam vieni, o teciui paliekam sesute . bet kai perkam ka parduotuvej jis visada liepia ir sesei nupirkti , nors ji dar ciulpinuku kokiu ir nevalgo

Tarp mano pirmųjų dviejų yra 3 mteų skirtumas. Tai sunku su pavydu kautis. Dar reikia kartas nuo karto pasaugoti mažiuką nuo didesniojo jėgos. Vis pastumia, nori būti pirmas...
Dabar tarp antro ir trečio vaiko bus 2 metų skirtumas. Tai kol kas sunkoka nėštumo metu, nes šitą "vidurinėlį" vis reikia panešti, įkelt į mašiną, į kėdę prie stalo, šiaip labai nori dar ant rankų būti.

Tarp manu brangiuju nepilni 2 metukai skirtumo.
Siaip tikiu, kad toks skirtumas vaikams bene lengviausias, nes iki 2 mt vaikas savo aplinkos dar nelabai skaido - jam nera nei "AS", mama daznai pavadina tete ir atvirksciai, pavydas (nors jau su uzuomazgom) neissikerojes. 3meciai sunkiau priima nauja nari, nes visai kitaip isauges ir subrendes jo EGO. Pastaruoju atveju nebent palengvinimas, kad jis eitu i darzeli (mano supratimu 2meciui tai dar per anksti).
Na bet zinoma, l.daug kas priklauso nuo paciu vyresneliu, ju charakteriu ir SVARBU nuo to, kaip per tuos 2-3 metus tevai ji auklejo, mylejo, augino. Mes savaji berniuka l.daug myluodavom, budavo pabunda, tai isbuciuoja mus po 100kartu, guli kartu lovoj po patalais gera pusvalandi kol issiglostom... Dabar uz tat ir su sesyte svelnus - buciuoja iki kol ta cypt pradeda (nes kartais per smarkiai prisispaudzia), myluoja, vis jos iesko. Tai viena medalio puse, kita yra ta, kad jis pats visgi mazai demesio gauna. Ir vyresnelis buvo l.didelis rankinukas ka tik gimes, bet jau mergicka gime kapitaline ranku megeja - net giliai uzmigus iskart uzprotestuoja, jei pabandai ja i lovele guldyt. Tas l.vargina - nes visa laika arba ant ranku supuoju mazaja, arba papuli valgo. Ir sau laiko nelieka, ka jau kalbeti apie berniuka.
Man tai siaip kartais paciai sirdi suspaudzia, kad taip isejo, jog mergaite visai neleidzia su broliu pabut. Kazkuria prasme, dar nebuvau iki galo atsibuvusi ir atsidziaugusi pirmuoju - juo tokiu subtiliu svelnumu ir lipsnumu. O cia tik sast, ir dingo mamos demesys ir dar gan radikaliai.
Tikiuosi, kad laikui einant, gal po pirmuju 3 menesiu ji nulips nuo ranku. O musu berniukas ir taip sakyciau puikiai laikosi, pavydo scenu nelabai rodo.
Aij, tik va, idomus dalykas, kad jis jau pas mus geri 3 menesiai be pampersu gyveno, su triusikeliais visuomet budavo. Tai dabar, su seses uzgimimu kartais nepasipraso ant puodo, o tiesiog padaro i kelnes ir tada pasisako "kaka kaka". Su vyru sakom, cia gal irgi tam tikra psichologine israiska ar tai pavydo, ar demesio stokos. Ir siaip l.daznai pradejo sakyt "nenoriu"... Ko anksciau visai negirdedavom. Na bet cia susipina ir naturali jo augimo veikla, ir seses atsiradimas.

Tarp mano vaikų skirtumas vienodas gavosi, visi gimė diena į dieną kas dvejus su puse metų. Sunkumų dėl pavydo nebuvo išvis. To pasiekėme dar man besilaukiant kalbantis su vaikais, kas bus mažylis namuose, kuriam mama skirs daug dėmesio, kurį žindys, daug nešios, glaus prie savęs, kad nurimtų ir neverktų, bet tai nereikš, kad mama vyresnėlę mažiau mylės, mažiau ją rūpinsis. Tiesiog, mama ir tėtis dabar turės du (vėliau abejoms sakėm, kad tris) nuostabiausius vaikučius pasaulyje, kurie patys brangiausi ir mylimiausi. Labai suveikė ir tai, kad pabrėždavome, jog vyresnės bus pavyzdžiu mažyliui, pagalbininkės, todėl reikia elgtis tinkamai, kad mažiukas užaugęs būtų geras. O šiaip, mažiukui užmigus visada užsiimu su didutėm. Piešiam, lipdom, tvarkomės namuose (nors jos daugiau pešasi ir betvarkę daro). Ir tvirtai galiu pasakyti, kad vieną pirmagimę augiti man buvo sunkiau nei dabar tris.

pas mane tarp vyresniuju 2 metai ir 1 menuo skirtumas, tai buvo irgi sunkoka, nes auginau viena, vyras istisai po komandiruotes, tai buvo visko , o dabar kai skirtumas didesnis, irgi atrodo sunkoka auginti, bet tokio kaip pavydas nebera

Sveikos, mamytes Atejau sia su savo problema, labai noreciau jusu patarimu..
Auginu du berniukus, skirtumas 2.8 m. Pas mus tokia situacija, kad mazasis nuolat kimba prie didziojo, prie kitu vaiku.. Vyresneli nuolat reikia saugoti nuo mazojo, nes mazasis musasi, kandziojasi, meto i ji kas po ranka papuola... Ir taip nutinka bebutinai susipykus, ar ko negavus, ... bet ir graziai bezaidziant. Jau nebezinau kaip elgtis, is pradziu graziuoju bandeme, galiausiai pasiemiau zabyte Kai pirmagymis augo ir buvo tokio amziaus kaip dabar mazasis, jam net i galva nebuvo ateje mustis ir kandziotis. Tos zabytes kelis kartus gaves, atrodo kiek prisibijo, bet nedaug. Bet man taip nesinori su ja nuolat mojuoti ir vis apie ja priminti
Ka jus patartumete?

man budavo panaši situacija kai didysis vis verkdavo nuo mažiuko, tai pradėjau statyti į kampa kalbėtis, kai pats susidauždavo ir verkdavo sakydavau kad ir broliukai skauda ir pan.

tarp maniskiu skirtumas 1m4men,1m11men ir 1m4men visi sutaria puikiai,jokio pavydo niekada nebuvo,visi bando padet kai paprasom.kazkaip dideliu sunkumu niekada nebuvo.na neskaitant p\astovu miego trukuma ir sirgima ratuku
per nestuma buvo sunkokabet tvarkiausi,nes nuo 16sav su treciu nestumu turejau simfizita.bet sukandi dantis ir i prieki