QUOTE(dogma @ 2008 01 15, 08:45)
Ačiukas už sveikinimus
Šykart vyras ir jaunėlis važiavo drauge. O kitiems tik išlaikius pasakiau. Negalėjo patikėti, kad jau viskas. Mama sapnaudama nekalbės "suku į kairę"
Mane labai sustiprino mokyklos instruktorius per papildomą pamoką. Buvo naujas, kurį tik iš matymo mačiusi buvau. O jis užtikrino, kad viskas puiku, gal ir tai suteikė pasitikėjimo, kad galiu, kad važiuoju...
Regitroj važiavau "suiėmusi". Kiekvieną manervą darydama apgalvodavau kaip ir kodėl. Niekur neskubėjau, kad niekas nevyktų kažkaip ar automatiškai. Vien veidrodėliuis kol susireguliavau
O kai baigiau egzaminą jaučiu, taip kairės kojos kelis peršti

Pakeliu džinsus

o žaizdą per du pirštus į vairo mechanizmą pritryniau

Važiuodama ničnieko nejutau
Kurioj mokykloj tu mokeisi ir koks tas nustabus instruktorius? Paskaičius tavo nusiraminimo receptą, galvoj vis sukasi jo sudėtinės dalys
Aš darau pertraukėlę ir jau susitariau su kitu instruktorium dėl papildomų pamokų. Gal dar reikia su kuo nors batais apsikeist

, gal tada ir aš galėsiu džiaugtis?
Sraigiausia, baik tu tos rytdienos bijot

, ji ateis ir praeis, o tu užsukusi čia pasidžiaugti, viskas bus

. Ramaus egziuko laukimo.