Ar reikia "lupti" vaiką?

[quote=Burbulytis,2005 04 15, 23:32]
Manau, teke visom matyti tokiu kraupiu vaizdeliu: mama skuba, vaikiukas nespeja, suklumpa, pargriuna, o geroji mamyte atsivedejus dar pradeda per uzpakali austi, lygtai vaikui nuo nukritimo stresu maza buna...Negaliu tokiu ziezulu pakesti, gi nervus tvarkyt reikia! Maciau as kaip viena mama suklupus maziukui, kuris nesesi sniegui kasti kastuva ir suklupo, tai atemus ta kastuva atsivedejus taip tvojo per kupra su juo...Kosmaras, gaila, toli buvau, bent jau vaiko teisem pagasdinus buciau...
Taip,kraupus vaizdeliai,kai mamos sitaip elgiasi taip norysi jai su tuo kastuvu uzvazioti atgal,gal tada suprastu kaip saldu ne uz ka gauti ir dar zmoniu akivaizdoj!!!Aplamai nesuprantu musimo bet kur:i kupra,i galva,kur papuola,siaubas. I uzpakaliuka pleukstelt reikalui esant dar galma suprasti,bet sitokiu ekzekuciju turbut niekada nesuprasiu ir nepateisinsiu.

Na tokioj situacijoj būtinas kitas sprendimas. Pačiai teko išbandyti. Mano dukra, kai buvo maža, bandė griūti ir reikalauti. Tai aš atsistojau ir pradėjau kalbėti apie ją, kaip apie svetimą: kieno čia vaikas, gal kas matėt jos mamą, ne čia ne mano vaikas, aš jos nepažįstu. Aišku dėmesys aplinkinių buvo didelis, žmonės man pritarė. Po to apsisukau ir nuėjau. Labai greitai apsiramino, atbėgo pas mane ir daugiau niekada nebandė. Oi kaip nesmagu man buvo būti tokio dėmesio centre, bet priemonė pasiteisino.

O aš panašioj situacijoj tėvui (ne vaikui ) pasakiau "žiūrėk!!! tarakonas ropooja" Greitai viskas išsisprendė - gaila tik kad nebūna visoms panašioms tinkamų "receptų", nes vaikai tai skirtingi

Na kiek paziurekit filmu ar filmuku visur rodo kad lupti vaika yra sveika !Pvz : kad ir Simpsonai ir labai gerai kad vaikai pamato tokiu dalyku kaip Haumeris lupa Barta vaikai susimasto ir bijo kad jiems taip neatsitiktu kaip bartui : valio yra nors vienas pamokantis filmukas linkiu sem filmukui dar ilgai but kuremu

Bėda tik, kad šis linksmas ir fainas filmukas skirtas suaugusiems. Jei matei visas serijas turėjai atkreipti dėmesį, kad dažnai ten aptariamos visai nevaikiškos temelės. Pvz.: kai Bartas viešnamy įsidarbino. Manau vaikus auklėt vaizdinėm priemonėm efektyvu, bet tik itin kruopščiai atriktom. Geriau jau vaikai mato blogo elgesio pasekmes, tokias kaip mušiesi- netenki draugų, neklausai- iš tavęs užauga blogas žmogus, nesitvarkai- neberandi daiktų ir kambarys tampa negražus ir pan. Kai vaikas bijo pačio mušimo ir nelabai supranta jo motyvacijos, gyvena su mintim "mažus muša, nes jie negali apsiginti, na paaugsiu, tai jau darysiu ką norėsiu..." . Ir vaikai iš tikrųjų neilgai trukus paauga ir žiūrėdami Simsonus jau jokios baimės nebejaučia, bet atsakomybės už savo veiksmus taip pat...

Ezys1, kažkodėl man atrodo, kad tu vis nori įtikinti kitus, kas vaikus reikia lupti. Gal tu nori įtikinti save pačią? Nu, tipo, prilupai, ir dabar sažinė graužia?
O gal tave lupo, ir tau patiko? Arba, atvirkščiai, nori pateisinti tuos, kurie tave lupo...

Musimas absoliuciai neeektyvi auklejimo priemone. Reikia tvardytis ir galvoti nauju budu kad vaikas elgtusi taip kaip nori.

Dar ir kokia efektyvi jei su saiku ir ne kasdien taikoma...Aiškini aiškini, įtikinėji įtikinėji (ir vaizdinėm ir visokiom kitokiom) kad sienom eit negalima...ir ..reakcijos nulis...o va..kai 100 paaiškinęs, bet eilinį kartą neišgirstas pliaukštelį per subiniuką daeina pakankamai greit.... Ir kitakart prieš "negirdėdamas" žiūrėk gal jau ir pagalvos ... Nu aišku psichika traumuota nerealiai...vaikis gi turbū nesupranta už ką gauna ir kad čia jo paties elgesio pasekmė, ania? Ale kaip rašiau, geriau jau tookia "trauma" nei ant savęs užsiversta spinta, įtikinėjimai, kai vaikas ardosi vidurį gatvės ar dar kas....Ir tik nereikia pasakų - "o kur tada būna tėvai?"...Vat ir būna ir imasi to, ko reikia, o ne seka pasakas pačiam vaikui pavojingoje situacijoje...Beje, kaip jau rašiau, tas vadinamasis "humanizmas"(na kalbos, kalbos ir tik kalbos) vaikų atžvilgiu man dažniausiai siejasi su tėvų noru taip pasiteisinti savo nenorą ar nesugebėjimą bent kaip kooreguoti vaiko elgesį...(na atsiprašau tas, kurios moka)...nes dažniausiai vadinamosios "humanistės" auginančios "sunkų" vaiką bejėgiškai trypčioja kojomis, išradinėja visokias spec.vaikų teorijas, o kaimynams ir draugams dažniausiai sako "na nežinau ką su juo daryti" (dar kartą atsiprašau tas, kurios žino - rašau apie tokias, su kokiomis vienaip ar kitaip susiduriu)...O kitoms aišku "gudrios patarimus dalinti - maždaug "ieškokite kitų būdų, kalbėkite ir kitokie bla bla bla" ...jokio konkretumo absoliučiai...o kalba dauguma...ir lupa ne iš karto turbūt...ir diržą naudoja ne kaip pirmą, o kaip paskutinę priemonę, kai visos kitos neveikia...Kas žino kitokių "paskutinių" priemonių pasidalinkit...tik nebereikia kalbų, psichologų ar dar ko...bo Šiaurės pavyzdys kad kartais (ir ko gero ne taip dažnai) ir šios stebuklingos priemonės nebepadeda... Gal kažką tėvai pražiūrėjo dar ankstyvoje ankstyvoje vaikystėje...Ir ką...visada tuo teisintis ir nieko nedaryti negalima...bo paskui tokie pypliai eina ir žaviom studentėm subines spardo...ben kažkuriuo metu tą nevaldomą procesą tenka pradėti stabdyti (ir ne tik kalbomis), o ne trypčioti kojomis ir sakyti kad jau nieko negaliu padaryti, jau vėlu ir kitos bla bla bla...

Mane lupo...Nepatiko...Užtat suveikė...ir po kurio laiko tų lupimų nebereikėjo (nekalbu apie daužymus, nuo kuriu mėlynės lieka)... Užtat užaugau uždara ir traumuota... Iki šiol su žmonėm bendrauju tik internetu...baisu..Dauguma to nepastebi, bet tai kas - žlibi gal ?

Aš savo vaiką taip pat mušu. Bjaurus žodis "mušu". Pliaukšteliu per užpakalį, jei viešoj vietoj, tai ranką stipriai suspaudžiu, jei šimtą kartų kartotą dalyką "negirdi"- ausį nusuku ir t.t. Bet pati sau pripažįstu, kad tai tik mano nesusivaldymo ir nežinojimo kaip kitaip pasielgti pasekmė. Dažniausiai pamačius vaiko ašaras atsiprašau ir pasakau, kad nebežinojau ką daugiau bepadaryti, kad paklausytų, o klausyti reikėjo todėl, kad bla bla bla bla bla bla... Vis tik norėčiau išmokti vaiką auklėti be mušimo. Kiek prisimenu savo vaikystę, nors mane mušdavo retai, bet tai būdavo man didelis pažeminimas, nors kartais beveik neskaudėdavo. Jausdavaus taip, lyg man draugas suduotų, kad ir už netinkamą elgesį, bet taip abydna būdavo...

Na, su mūsų mažium lupimi nesusitarsi, esu per užpakaliuka užplojus, bet žinoma jam tai tik juoką sukelia. Dabar yra tokia priemonė, kaip greitoji, jis žino, kad greitoji atvažiuoja pas išdykusius vaikus ir tai labai veiksminga. Galbūt ir negerai taip gąsdinti, bet pakolkas yra veiksminga priemonė. Ir stengiamės nekelti balso nes ir tai visiškai nepadeda, stengiames visose situacijose susitarti.
O apskritai tai negaliu matyti verkiančių vaikų, ypač prekybos centruose, kai vaikas žliumbdamas bėga paskui mamą o ta net nepasižiūri į savo vaiką, nu negi sunku pasikalbėti, susitarti, šito tai niekaip nesuprantu.

Ir kas? Neduokdie jei taip gąsdinamas vaikas susirgs (beje, gąsdinimas irgi laikomas netinkama auklėjimo priemone) ir tos greitosios prisireiks iš tikrųjų. Negana liga....Dar plius jausmas, kad čia jis kaltas, todėl atvažiavo jo nubausti, o ne padėti...Nigiarai...
O susitarti kalbant kalbant ir dar kartą kalbant ne visada ir ne su visais išeina...
Na, aišku panašūs vaizdeliai prekybos centruose ir man nelabai prie širdies...Tik sunku vertinti, kai nematai visos situacijos ...
Nė vienas protingas tėvas ar mama mušti vaiko nenori...tiesa, kad kartais ranka pakyla iš bejėgiškumo...Nes jei tuo metu kas mestelėtų kitokią efektyvų problemos sprendimo variantą, ko gero jį ir rinktųsi...bet dažniausiai niekas nemesteli, o rezultate pasmerkia mamą - "kaip tu drįsti, ragana....ir t.t."...O juk galėjo bent užkalbint tą dar nežinia ko spiegiantį "pilietį"....kartais labai efektyvu... tai ne geriau stebėti, nieko nedaryti ir smerkti... Negražu gi...jei pats nepajudinai nė piršto, kad ta situaciją pasikeistų į gerą pusę, tai jos ir nevertink... Va tap...