Ar reikia "lupti" vaiką?

"Lupti" vaiką ??? Tada reikia dar labiau "lupti" tėvus
Papildyta:

Na zinoma, kam is viso vaikus reikia aukleti? Juk daug lengviau lupti. Primusai - ir vaikas is karto padaro kaip liepiamas, be jokiu priestaravimu, be jokiu kalbu ir klausimu. Kam cia gaisti laika ir aiskinti vaikui jo blogo elgesio pasekmes, ar siaip daugiau kalbetis su juo, parodyti, papasakoti, paaiskinti? Geriau paimti ir nupliekti dirzu. Juk taip lengva! Atgal nesuduos - per silpnas ir per mazas tam.
As suprantu, kodel smurtininku vaikai nemusami neklauso. Todel kad jie jau iprate buti auklejami smurtu. Mano dukra pavyzdziui, jai blogai pasielgus, net man pradejus kalbeti pakeltu tonu, is karto atsipraso del savo blogo elgesio. Po to butinai pasikalbam, kodel ji taip pasielge, ir kodel taip elgtis negalima ir t.t.. Todel jai tokios bausmes paprastai ir uztenka (blogiausiu atveju, pasodinam ja jos kambaryje kelioms minutems ir liepiam pagalvoti, kodel taip blogai pasielge). Ir zinoma, kad buna ir pykciu, ir nesutarimu, tik ne smurtu mes visa tai aiskinames. Beje, pagyrimus del jos gero elgesio, girdziu itin daznai (paskutini karta girdejau is vieno tokio zmogaus, kuris siaip, pagyrimais nesisvaisto. Buvau maloniai nustebinta, isgirdusi, kad labai gerai isauklejau savo dukra ). Ir dukra tikrai nera nei labai tyli, nei rami. Atvirksciai, darzelyje lydere, zaidimu iniciatore, kitu vaiku labai megstama.
Suprantu kad tie, kurie naudoja smurta pries vaikus, tiesiog pasakytu, kad ju vaikams nefizines bausmes nepadetu. Ir jie butu teisus, nes ju vaikai jau yra sugadinti. Jie jau yra priprate buti musami, ir todel tol, kol ju neaptalzo, jie gerai ir nesielgia. Juk smurtaujantiems tevams taip daug lengviau. Net ir suauges zmogus musamas ar kankinamas, bet ka padarytu. Taip ir vaikai.
Dar. Nereikia nusisneketi kad nemusami vaikai blogai elgiasi. Blogai elgiasi ne nemusami vaikai, o NEAUKLEJAMI vaikai. Smurtaujantiems tevams jau butu laikas suprasti kad AUKLEJIMAS ir MUSIMAS yra du skirtingi dalykai. Jeigu jie nemoka aukleti, o tik musti vietoj auklejimo, ir ju vaikai paskui gerai elgiasi is baimes tevams, tai yra visai kas kita, nei vaikas, kuris gerai elgiasi ne del to, kad nuo tevo gaus lupti, o del to, kad su juo yra kalbamasi, jam yra paaiskinama, jis yra mokomas. Pagaliau jam irgi yra taikomos bausmes, tik tos bausmes formuoja ne laukini gyvuli, o zmogu, kuris ateityje bendraus, kalbesis su kitais, o ne uzvaziuos i dantis (dar ir tiems patiems smurtaujantiems tevams), kad darytu taip, kaip jis liepia.

Ka darysit kai vaikai bus 14, 15 metu? Musit toliau? O paskui skusites kad vaikas musa mama, taip, kaip vienoje temoje, "Paplepejimu" skyrelyje?

germante, jūs tikrai labai teisingai viską surašėt. ir dukrą auklėjat teisingai aš irgi PRIEŠ smurtą šeimoje
Noriu tik pasakyt, kad nereiktų visų tėvų suplakt į vieną vietą...
mano tėvai, tiksliau mama (tėvas nėr sudavęs), per visą mano gyvenimėlį yra paėmusi diržą gal 2-3 kartus. Gyvenime nėra tėvai isteriškai rėkę... Na niekaip negaliu sutikt, kad augau smurtaujančioj šeimoj...niekaip.
Manau, kad tikrai būna situacijų, kai diržo prisireikia, bet tai nereiškia, kad su vaiku nesikalbama, kad jis auklėjamas tik mušimu, rėkimu ir t.t.
Absoliučių tiesų nėra

Jeigu per visa gyvenima dirzas paimamas tik 2-3 kartus, ar negalima butu jo VISAI isvengti? Ar verta dirza imti del 2-3 kartu per pvz. 18 metu?

nu mamyt jau visai nusisneki jai vyras pakeltu pries mane ranka jam toi ji nudziutu! nereikia iki tokio lygio nusileisti,kad vyras pradetu trankyti per snuki kiekvieni tevai aukleja savo vaika skirtingai! nu kaipgi as gaudavau net taip kad acisesti negaledavau,bet niekada neesu mamai trenkusi ar pastumusi,niekada neesu pasakiusi nereikalingos frazes. jai vaikas pradeda must tevus tai jam jau blogai

1. Ale kaip visi isivaizduoja, kad lupti vaika yra lengva Ar jus bandet lupti vaika? Ne? Kodel? Todel, kad tai beprotiskai sunku, ir pati tai suprantate. Beprotiskai. Sunku paimti i rankas ta dirza ir mylimam vaikui, kuri glaudet kazkada prie kruties, kuri popinot, lepinot, buciavot, uzduoti, ir uzduoti taip taikliai, kad nepersistengiat ir nesuzalojant, bet ir kad prisimintu visam gyvenimui. Kad paskui dirzas butu tik vaizdine priemone, tik priminimas(toks vieno, dvieju sykiu per 18 metu uzdavimas dirzu bei pakabinimas matomoj vietoj duoda daug geresniu rezultatu, nei pastovus liezuvio balbatavimas kasdien) Manot, lengva? Daug lengviau pabalbatuoti liezuviu, uzdaryti i kita kambari, pastatyti i kampa. Saunu, jei tai duoda teigiamu rezultatu. O jei ne? Jei tos visos priemones isbandytos n+k kartu, ir rezultatas prastas? Ka daryti tada?
O dirza paimti labai sunku. Kodel nepaskaitot tu atveju, kai mama suduoda ir verkia paskui pati? Matyt, is dziaugsmo, kad sudave.
2. Turiu du sunus. (Tris, bet apie viena dar anksti ka kalbeti). Abu sunai mokykloj lyderiai, hiperaktyvus. Abejus vaikus mokytojai giria, ir tikrai, siai dienai as dziaugiuosi, kad viena SAVO LAIKU(vyresniji) teko aukleti dirzu. Antram pakakdavo ir auklejimo zodziu. Taigi. Motina viena, o auklejimas skirtingas, taciau rezultatas vienodas. Norit pasakyti, kad mylejau skirtingai? Ne velnio. Tiesiog vienam pakako is penkto karto paaiskinti, kitam nepakako ir 105 karto.
3. Fizinis smurtas, kaip jus issireiskete, kazkada buna pirma syki. Tai kas ten juos sugadina iki to laiko, jei dar nebuna suduota? Tiesiog dirzas buna kaip pati pati paskutine ir krastutine priemone, bausme uz nedora elgesi, kuri turi itakos tolimesniam vaiko vystymuisi. Pasikartosiu-lupti vaika labai sunku.
4. O va su paaugliu jau reikia kalbetis kaip su suaugusiu ir priimti ju maistavima kaip neatsiejama dali. Kadangi savo laiku vyresneli auklejau dirzu, o dabar zodziu ir pavyzdziu, tai su vyresniuoju mus sieja toks rysys, apie kuri kitos mamos tik pavydeti galetu. Tuo tarpu su antruoju sunumi, nemustu, net nezinanciam, kas yra dirzas, rysys labai trapus, auga namuose svetimas.
Papildyta:

Patiko man viena citata, tikiuosi, jos autore nesupyks, kad cia atkeliau
Ir siaip, man juokinga buna diskutuoti su zmonemis vaiku auklejimo klausimais, kai opnentas vaiku neturi arba ju vaikai dar plius minus 3 metu
Maloniau, kai patirtimi pasidalina jau kelis vaikus turincios mamos, kaip sekesi, kaip iveike, kokios problemos buvo ar visai ju nebuvo.

Ir dar pabaigiant:antrojo sunaus pradiniu klasiu mokytoja pradejo tevu susirinkima labai man patikusiais zodziais, bandysiu nepazodziui pacituoti:" Zmogzudys Cikacila auga despotiskos motinos valdomas, buvo lupamas kasdien uz menkiausius nusizengimus, uzauges jis nukankino 50 zmoniu, nors savo seimai buvo svelnus ir pakantus. Hitleris buvo jautrus vaikas, labai mamos mylimas ir lepinamas. Uzuages jis nukankino ir nuzude 50 milijonu zmoniu... Gerbiami teveliai, auklekite savo vaikus taip, kad nepultumete i viena ar i kita krastutinuma...".

oi, aišku, kad nebūtina viskas įmanoma...

tik va, ar dar rašyčiau žinutę čia, jei ne diržas - abejoju...
todėl, aš ir šiandien su mama kalbėdama pasakau- ačiū, kad laiku pašventinai, nes puikiai prisimenu tą situaciją ir puikiai prisimenu, kaip buvau šventai įsitikinus, kad elgiuosi nepavojingai - žodžiai tikrai nebūtų sustabdę

todėl ir sakau, jog tikrai būna gyvenime tokių situacijų, kai beržinė košė suveikia kaip vaistai

tikiuosi, kad maniškiui diržo neprireiks

Mūsų auklėjimo metodai skiriasi, bet tai nesuteikia jums teisės aiškinti, kad aš nusišneku. Man taip pat jūsų nuomonė nepriimtina, bet aš visiems čia nešaukia, kad dėl to jums su galva negerai. tad prašyčiau be įžeidinėjimu.

kazkaip visad stengiuosi pasikalbeti. nors kiek dar ir tesupranta.. na yra teke pliaukstelt per uzpakaliuka, bet lupt sui dirbu ar dar kazkaip tai ne.. dabar 3m jam.

tada nuo tapkės per rūrą reikia pereit prie keptuvės per makaulę. gal pavyks apsigint. dėl viso pikto -- kokį elektrošoką po pagalve

gerai jei paklauso ,o jei neklauso ir daro vistiek ko negalima daryti???
aiskinimai nepadeda ka daryti tada ??

Mes irgi daug ko nedarom, nors aiškinama kad taip negalima daryti.

Šiaip vaikų auklėjimui bent jau man tai padeda įvairūs geri straipsniai apie tai, kaip motyvuoti vaikus, superauklių laidos, kur su pavyzdžiais parodo, kaip susitvarkyti su vaikais, nesimušant ir nerėkiant.