Cezaris

Man pirmas gimdymas buvo gėlytės, maždaug bac ir yra... nu o antras pasibaigė neplaniniu CP nes nebuvo atsidarymo niekaip-aišku galėjo kaip jie sakė laukt parą dar bet šiaip gydytojas labai nuoširdžiai patarė-o kam kankint mamytę? leist vaistus visą tą laiką ir tikėtis kad po dar paros tipo pati pagimdys? o jei ne? žodžiu davė man rinktis, ir nesigailiu. Dabar papunkčiui pliusai ir minusai:
1. Dėl mano anatomijos pasirodo ir nebūčiau pagimdžius, pamatė tik kai prapjovė (pliusas).
2. Dėl tos pačios anatomijos pjaunant paleido lauk litrą kraujo-nes pas normalias moteras ten nieko nebūna o pas mane dar kaklelis buvo... (čia minusas-toms kurios mano kad operacija tai juokas-anaiptol, tikrai gali ir nukraujuot ir kitaip užsilenkt...)
3. MB gavo mažiukę pirmas-jam gerai o man biškiuką pavydu buvo nes mane dar tvarkė ilgiau ... jam-pliusas, man-minusas.
4. Maitint iškart atnešė vos tik paguldė į intensyvią, buvo ir pienuko ir visko ten pakankamai, man tik siutas ėme nes labai drebulys purtė nuo narkozės. Bet jausmas nerealus-4 ryto mažytė man po sparneliu o MB net apsiašaravęs kaip jam gražu kad abi gyvos ir sveikos (nes girdėjo kad man blogai buvo). Čia pliusas GN, kad vaiką iškarta atneša, KMUK girdėjau labai įvairiai, todėl būna bėdų su pienuku.
5. Dalinė nejautra-nežinau, man nė pliusas nė minusas, labai pavyko gerai viskas, jaučiau save tik neskaudėjo, aišku geriau būtų buvę negirdėt kaip daktaras sunerimo kad kraujuoja-bet ai... užtat atsigavau labai greit ir be jokių ten pašalinių efektų...
6. Na mačiau dar kitas dvi mamas tai joms tikrai tiek dažnai vaikučių nenešė kaip man nes zyziau-noriu ir viskas... sakiau noriu gert valgyt ir eit pas vaiką okur vaikas? tai 3 nakties operuota jau gal 11ą val gavau sriubos sėdom, tada kėliausi, davė apsipraust ir leido eit pas mažiukę, ten aišku kybojau kol pamatė kad su tokia nieko nebus ir kad į reanimaciją nebeisu, nešt matyt patingėjo - tai davė palatą šalia skyriaus ir te tą džiaugsmą brangioji... net stebėjosi kad nė galva nesvaigo nė niekas-nu ir ką, apsigyvenom (gal ir pliusas tik kad išprašytas-o turėtų jos pačios labiau rūpintis tiek maitinimu tiek kontaktu vaiko su mama ar tėčiu... nes šalia kita mama turėjo labai daug bėdų dėl to kad nebuvo pienuko-o kaip bus jei parą laiko vaikas belekur kitur....) aišku rūpinosi ir lakstė daug ir dažnai, tai kaip ir gerai...
7. Randas ir gijimas-nu nafik, man ilgai skaudėjo ilgai gijo ir žodžiu kaka jausmas iki šiol nes kažkiek nejautrumo lieka visam gyvenimui... mano atveju minusas (nors pažįstu ir kam išvis neskaudėjo)

o vat labai įdomu, kiek maždaug laiko pjūvis gyja?

žinok labai įvairiai, vienos jau trečią parą duše maudėsi nes šašiukai buvo, man pavyzdžiui mėnesį tokia šviežoka žaizdelė buvo.... sportavo irgi tarp pažįstamų vienos po poros mėnesių kitos pusmečio... net nežinau nuo ko čia priklauso-man tai atrodo dėl nukraujavimo kokių nors statybinių medžiagų pritrūko

labai nuo pačio organizmo priklauso, kaip randas gyja, man 5 dieną jau nieko neskaudėjo, na kartais pamaudeno, bet grįžus namo jau grindis ploviau ir viską dariau, dabar jau liko tik pusė matomo rando, ir vidinis randas gydytoja sakė labai gerai sugijęs.
Dėl skaudėjimo tai irgi individualiai, kaip kas ištveria skausmą. Man nebuvo labai skausminga, tik pirmą kartą atsistojus ant kojų nemaloniai tempė.

Naturaliai negimdžiau, nubėgus vandenim paaiškėjo kad sėdi mano princese. Bet.. Buvau labai nepasiruošusi operacijai nepasiskaičiusi tai man kainavo daug nevų.. nėra ten nieko blogo, bet... iškent skausmus,pagimdai, pora savaičių ir pamiršai. o po CP puse metų aptirpes pilvas, kokį mėnesį du reik apspaustu apatinių nes lipant laiptais man skaudėdavo, viskas iškenčiama praeina, bet blogiausia tai vis pasigirsta - kad aš negimdžiau.... ir bent jau man yra labai skaudu, nes įperša tą savo nuomonę, ir yra labai skaudu. Juk nešiojau lelytę 9 menesius, nubėgo vandenys, šešios val su sarėmiais, ir vistiek daugelio nuomone - aš negimdžiusi.

Brangioji atleisk tiems pridurkams nes jie nesuvokia ką kalba... tokie žmonės yra visažiniai niekai-tarp kitko man irgi buvo labai skaudu kai pasakė kad reik pjaut-prieš tai leliuko neišnešiojau, dabar va nepagimdau...aišku dar prisiskaičius visokių ten šemetų vitkauskų apie minties galias vos ne, dvasiškai pakylėta visa-o gimdymas visų pirma yra iššūkis ir darbas, ne tik sau bet ypač ateinančiam mažyliui, tu atsalkinga už abu... gerai kad MB turėjo sveiko proto-taip ramiai ir užtikrintai sustatė viską į vietas, kad beliko tik ramiai laukt lėlytės... ir ačiū Dievui iš tikro kaip paaiškėjo tai ir nepagimdžius gal būčiau, be to pas mane buvo streptokokas teigiamas tai ir taip jau mažiukei buvo infekcijos požymių o jei dar būtų praėjus per visus tuos takus... užtat kai pasvarsčiau (ir beje kolektyvas GN taip sakė) kad viskas tik į naudą, mūsų CP yra pergalės prieš nenuoramą gamtą o ne pralaimėjimas visažiniams natūralistams kurie iki nuprotėjimo gali privest... Po šiai dienai prisimenu dviejų labai protingų medikų žodžius: Antakalnio GN vedėjos frazė 'gimdymo niekada nesuplanuuosi' (dažniausiai tai tiesa nes ne tik nuo tavo norų priklauso) ir mane operavusios anesteziologės-'jei gamta stabdo procesą, vadinasi ji nori tau kažką pasakyti'... paklauskit dabar manęs, skirtingai gimdžiusios abu savo vaikus-kuris tipo prastesnis ir kurį mažiau myliu? linkėjimai TAvo mažylei nuo maniškės - aukit sveikos ir nesukit sau galvos kas ką mąsto, nes visiems neįtiksit

nu ir kas čia tokio? aš džiaugsiuosi, kad man tikriausiai darys cezarį, po gimdymo buvo tokios komplikacijos, kad ir mėnesiui praėjus nesugebėjau vaiko ant rankų paimti. nenormalu yra šitaip kankinti moterį, jei yra civilizuotų priemonių. šiais laikais yra psichopačių, kurios ir neišnešiotus naujagimius namie gimdo su įvairaus plauko pribuvėjomis, bet ar čia sektinas pavyzdys? man svarbiau mano ir vaiko sveikata, o ir išvis nesuprantu kam sureikšminti tą gimdymo procesą? juk niekas nesureikšmina tarkim tuštinimosi, o juk būtų galima teigti, kad tik nedvasingi žmonės naudoja laisvinamuosius, kiti viską susitvarko minties galia

Mano gimdymas man jau beveik pasimirso-ilgai laukta ta paskutine nestumo diena nesiskubino,41 sav. pabaigoj nubego vandenys-man stresas,pasiimu smutkes sukrautas ir su vyru i ligonine.Ten paziurejo ir sako-ilgai teks mamyte gimdyt,kaklelis kietas ir tik 1,5 cm prasivere.Gimdykloje prasivarciau 20 valandu-nieko-8 cm prasidare su skatinama dviguba porcija,o lelius istriges ir ne krust.Konsiliumas-CP extra,vaiko sirdies tonai iki 40 kartu per minute suleteje...Nejautra jau buvo,suleisti vaistai,liepia paciai atsigulti operacinej ant stalo-siaip ne taip,baisu sirdi kas bus..Pradeda pjauti-o as-,,ka darot,as jauciu kaip pjaunat'',sako gydytojas -negali buti,ir dar karta su skalpeiliu brukst...Skausmas kaip darytu tatoo,toks plonai astrus ir gilus..Anesteziologas susuko-pilna narkoze ir greitai...tik dar pamaciau kaip i vena leidzia kazka...juoda...Isgirstu mane budinant ir sakant-pamojuok vyrui,as kaip per stora stikla kazka pamaciau ir vel juosta nutruko.Prabudau vidurnakti nuo pypsejimo ir ant zasto pastoviai matuojancio kraujo spaudima aparato spaudimo.Neskaudejo kol nesukosejau,maniau kad plysta kazkas viduj,o gerkle atrodo pilna kazko.Asaros,skausmas sielos,kad negaliu pamatyt savo leliaus,ne tokio gimdymo tikejaus.Rytojaus diena teko keltis ir eiti,skaudejo labai bet vaistai slopino neblogai.Maudziaus duse tik velniu gavau kad neperklijavo slaugytoja pleistro,su slapiu buvau..Namo gryzom 4 para,i lauka jau savaites laiko ejom,pati nesiau lopsi ir 5 auksto ir atgal,kilnojau ir nieko Sugijo viskas graziai,pilvas siek tiek nejautrus iki siolei ,jau 2 metai bet ne esme cia Neismaneliai tie kurie sako,kad CP negimdymas-tai bet kokiu atveju didelis darbas tiek moraliskai,tiek psichologiskai ir pan.

man lygiai tas pats buvo, kai pasake, kad cezaris, tai oi prisinervinau. Tiesiog niekad nemaniau, kad man jo prireiks, tuo labiau, kad jau buvau gimdzius pati.

Bet del atsigavimo, tai zinok yra skirtingai visoms, man asmenishkai po cezario buvo daug daug lengviau nei po paprasto gimdymo. Nes cia jau po paros pilnai vaiksciojau, randa tempe vos pora savaiciu, nejautra buvo tik apie 2 menesius, laiptais laipiojau namie jau 4-a diena po op ir jokiu problemu, tiesiog nuostabiai atsigavau. O po paprasto gimdymo, tai vaje vaje... koki menesi negalejau sedet ant kieto pavirsiaus, skaudejo baisiausiai susiutus plysimus, daug daugiau kraujavau, be to po 3 val stumimo, kokias 4 dienas po to baisiai skaudejo visus raumenis, ypac rankas, pecius (kai isikibus buvau i lovos rankenas ir stumiau), vaika vos galejau nulaikyt. Man asmenishkai randas papilvej uzgijo ir buvo daug lengviau pernesamas, nei randas kitoj vietelej


O del to, kad negimdei... na taip vaikas islindo ne per ten kur naturaliai is lystu, bet ka tai keicia tai nzn... kas ten kazka tau aiskina tai geriausia ignoruoti.

Jau kitos rašė, kad tai individualu.Man pvz. sugijo greitai, per porą sąvaičių, jokio tempimo, šlapiavimo ar kito diskomforto.Susiuvo pjūvį su tirpstančiais siūlais, tad nereikėjo niekur važiuoti išsiimti siūlų.
Dabar pjūvio vieta gražiai užgijusi ir vos pastebima.

ačiū už linkėjimus, gražius žodžius iš medikų išgirdai.



nieko čia tokio, tačiau.... kaip motulė gamta visa ką sutvėrė taip ir norėtūsi kad būtų. Norėjau tai išgyventi kartu su dukryte. Niekas nenori komplikacijų vienokiu ar kitokiu keliu.



niekas man neaiškina, tai būna dažniausiai išsprūdusi replika.
Nėra taip kad čia man dėl to depresija būtų, tiesiog niekas neišėjo taip kaip norėjau kad būtų... gimdžiau CP, maitinau nusiraukinėdama... nesakau kad esu blogesnė mama dėl to, tiesiog norėjau kitaip, viskas išėjo atvirkščiai.

aš tai nejaučiu nei menkiausio noro gimdyt.