Mes labai paprastai

Kūčių dieną žinoma gaminame valgį ir baiginėjame dekoravimo, kambarių tvarkymo darbus.
Vakare, kai viskas maždaug suruošta, sėdame prie stalo- bet tik namiškiai, kurie gyvename po vienu stogu- jokių svečių, nei važinėjimo po kitų namus. Paragaujame patiekalų, pasidžiaugiame kad esame visa šeima kartu. Paprasta šeimos vakarienė prie šventinio stalo gražioj aplinkoj, su džiugesiu širdy- man patiktų truputį programėlės- ar tai žaidimų, ar giesmių, ar kokių tradicijųlaikytis- bet mano šeima niekaip neišjudinama tuo klausimu- kadangi visi užsiėmę darbo žmonės- jiems geriausios šventės, kaip jie sako, tik savo bute, be svečių, tik su pižamomis ir tik prie teliko- taip paprastai- be jokių programų ar išorinių ritualų

-nelimpa jiems tas ypatingas šventimas, neturi jie poreikų- neprisiprašysi netgi į piemenėlių mišias kartu nueiti, dėl kompanijos net- nei vienais metais- būna toks kategoriškas atsisakymas palaikyti kompaniją, kad galima pagalvoti, jog tai kažkoks grandiozinio pasiaukojimo reikalaujantis prašymas- net jei pasakai, kad niekada daugiau neprašysi, kad nors vieną kart gyvenime- nes man tai kūčios, kurios prasideda ir baigiasi tik už stalo- ne kūčios

-man būtinai turi būti bent menkas prisilietimas prie tikrosios šventės prasmės- pavyzdžiui nuėjimas į bažnyčią- nors atsitiktinai, pakeliui, parymoti prie prakartėlės ar pan.- labai bernelių mišios suteikia tos kalėdinės paslaptingumo, jaukumo dvasios visam vakarui ir visoms šventėms.. Be to- man kūčios būtų eilinis balius

Jei kada neprisiruošiu nueiti, - paskui man atrodo, kad šventės kažkokios netokios buvo- kad jos nepilnai išgyventos, kad joms kažko esminio trūko