Na ir mes pagaliau prieš gera savaitę išsioperavome adenoidus. Sakė kad buvo dideli. Operacijai visi susirinkom 7val. iš ryto. Savo vaikinui (liepa bus šeši metai) smulkiai nieko nepasakojau, pasakiau kad operuos, tačiau nieko neskaudės. Stengiaus palaikyti nuotaika, tai žaidimu, tai pasakom (nes ilgokai laukėm priėmime kol užpildė visiems dokumentus (buvo trys vyrukai ir mergaite). Palatoj buvom šešiese (trys vaikai ir mamos). Iki kol atėjo anesteziologas apžiūrai, musu vyrukai linksminosi tarpusavyje žaizdami su žaislais). Na iš patirties pasakysiu,kad gerai juos veikė magnetukai sulipinami su rutuliukais, tai jie vis statė, konstravo. Vienu žodžiu, jiems laikas neprailgo ir nebuvo zyzimu. Mus operavo skirtingi gydytojai (kiekvienas turėjom savo pasirinke). Tai pirmiausiai paėmė operacijai mažiausią, mes likom paskutiniai. Prieš operaciją įlašino į nosytę vaistukų, nuo kurių mūsų jau gana įsismarkavę vaikinai, tapo apslopę. Kai parvežė mažiausią, tai jis labai ilgai verkė, blaškės, buvo neramus (mama labai su juo privargo, kol suleido vaistu ir užmigo). Maniškiui akys tapo





Nebijokit mamytės, ta operacija kiek supratau iš saviškio buvo baisi tik man

Papildyta:
Na dar tiesa, buvau prisidėjus jogurtų ir varskytės, nes zinojau kad valgyt negausim, patikėkit labai gerai suėjo
