QUOTE(Luliana @ 2010 04 07, 17:45)
dar priklauso koks šuo,
mūsų durnas buvo, tai bijojau palikti su mažiuke vienam kambaryje, teko išvežti pas tėvus trumpam, kol vaikas paaugs
o ir kudlų namie ohohh

pas vaiką burnoje net buvo
nebūna durnų šunų, jie labai protingi ir imlūs padarai, tik dažnai papuola pas durnus šeimininkus, kurie įsigyja kaip žaislą, kaip papuošalą, tiesiog šiai, be prasmės, neišmanantys ir nesistengiantys išmokti, suvokti, perprasti šunų poreikių, jų būdo, nesiimantys net menkiausios dresūros, mąstantys, kad dresūra tik dideliems šunims, o mažiukas lai kimba visiems į kojas
o po to ir pareiškimai apie durnus gyvūnus
Papildyta:

+2010 04 17, 22:27-->
QUOTE(Mazyle

@ 2010 04 17, 22:27)
As labai pergyvenu. Mano pekinukui 3metukai. Musu lepunelis, visi sako, kad mano sunus ten

zodziu lepsiukas toks. Bet baisiai skupacina, megsta, kad tik jis butu mylimas, pavydus... Buvo drauge atejusi su suneliu, tai sunelis paeme mano suniuko zaisla-jis vos neisprotejo is nervu, kita uzkliuvo netycia, tai jau bego prie kito, kad tik neimtu jo daiktu
O kai nebeskirsiu jam tiek demesio jam bus sokas manau
Baisu, kad jis, vargsiukas, nesijaustu nuskriaustas
tai skirk, privalai skirti

juk šuo buvo pirmesnis, jis nekaltas, kad po to ir vaikų užsinorėjai gimdyti, čia jau tavo pasirinkimas ir tavo atsakomybė, kad iš pat pradžių šunį tik čiūčinai, lepinai, o po to prigimdysi jam konkurentų. Domėkis koks turi būti supažindinimas šuns su kūdikiu. Jei šuo namuose jaučiasi 'šeimos galva', kaip visų vadas, tai ir atitinkamai šuniui kūdikį turi pristatyti, maždaug taip, lyg tas kūdikis būtų jo, jis turėtų tau padėti juo rūpintis ir pan. Jokiu būdu negali pravyti šuns