Na, kaip su sunim, tai nezinau, bet mes turim kaciuka, metu laiko. Buvo be galo mylimas, miegodavo pas mus lovoje. Kai pastojau, didziausia baime buvo, kad jis kersys ar kad vaikas bus alergiskas. Prisiskaiciau daug literaturos tuo klausimu. Aisku, atsirinkau, kas man geriausia

Supazindinom su kiekvienu nauju daiktu atsiradusiu per nestuma: vezimeliu, automobilio kedute, lovyte ir t.t. O tik grizus is gimdymo ir su naujagime. Praejus dviems menesiams galiu pasakyti - jokiu problemu. Aisku, buvo tokiu situaciju, kai patys pajusdavome, kad jau kaciukas gauna maziau demesio, nes mazajai pilvuka pusdavo.. tada is karto reaguodavom ir vienas is musu turedavo mazyle ant ranku, kitas katina glausdavo. Kaip mes megstam sakyti: kaciukas - vyresnysis broliukas. Aisku, buvo ir taip, kad bande zaisti su mazosios rankytem, kai toji mosikuoti pradejo... Bet sedejau salia ir sekiau. Ziurejau, ar leis nagus ar atsargiai.. Zinau, kad rizikavau, bet buvau pasiruosusi jei kartais katinas nepaskaiciuotu judesio.. Nepasigailejau, zaide atsargiai, su svelnia letenele

Labai isimine ir toks variantas, kai viena vakara mazoji labai isiverke del pilvelio skausmu. Nebezinojom ko imtis. Turejau pasidejusi ja ant keliu ir supavau. Priejo kaciukas, ir pradejo lipti man ant keliu ir ant vaiko. As ne nuotaikoj tuo metu buvau zaisti

Bet jis neatstoja, tai ziuriu ka jis darys.. Atsigule jisai ant mazosios pilvuko ir pradejo glaustytis, murkti.. Nepatikesit, mazoji nurimo ir uzmigo

Dabar nebijau palikti mazosios su katinu vienu vienam kambaryje