Darbas užsienyje

O as niekur ir nepasakiau kad galetu dirbti Lietuvoje. Kas man yra keisciausia, kad zmogus budamas lietuvis taip lengvai del kazi kokiu paveikslu (nu uzkibo man tie paveikslai ) issizada Lietuvos. O kai reikia gyventi ir dirbti Lietuvoje, tai pirmiausia mintis buna, kaip cia ka apsukus ar nuo valstybes nuvogus. Siais laikais toks patriotiskas mastymas kaip mano visiskai nebemadingas. Kai dirbau uzsienyje ar keliavau gink Dieve, man niekada nebuvo geda pasakyti kad esu is Lietuvos, ar pradeti pasakoti kaip pas mus cia blogai ir t.t. ir pan.
O beje as ir nepatikesiu, kad jai ten pinigais sninga nieko nedirbant. Savotiskai manau irgi reikia "dusia parduoti" norint ka nors gauti.

jooo...ir aš kažkada buvau užkibusi ant "užsieninio bumo"..
Prieš 4 metus nulėkiau į išsvajotąją JAV, Florida.
Svajonėse buvo: ...palmės...paplūdimiai...dolerių kalnas...prabangus gyvenimas....
Realybė: ....apgaulė....nuolatinis alkis....dolerių stygius....sunki darbo paieška....apgailėtina savijauta...."šiukšlės"etiketė, nes tu nesi amerikietis....begalinis namų ilgesys.....ašarų vandenynas.....4 mėnesiai sunkaus gyvenimo...+ 10 kg svorio nuo sintetinių bulkų..
Prieš 2 metus viešėjau Norvegijoje:
Svajonėse: ...jau žinojau, kokia sunki kitataučio dalia, todėl gražių svajonių ir vilčių nepuoselėjau.Vieinintelė svajonė- užsidirbti pinigėlių ir kuo greičiau lėkti namo.
Realybė:..karvės...nuolatinis mėšlo kvapas, kurį karts nuo karto pakeisdavo dažų aromatas..2 mėn. nuolatinio darbo po 12 val. be Day off'ų...- 10kg nuo pervargimo ir depresono...gyvenimas kalnų trobelėje be vandens ir elektros...
sausa makaronų sriuba pakelyje-kasdieniniai pusryčiai...ir t.t............
Reziumė: praėjus 2 metams po mano paskutinės kelionės, vėl noriu tų extrimalių gyvenimo sąlygų..vardan 10 tūkstančių litų...

Kas čia sakė , kad padirbus kelis mėn užsienyje negalima užsidirbti ant buto , mano patirtis : 8 mėn darbo , pastovus miego trukumas , sintetinis maistas , antsvoris, palmės , ekzotika .... ir butas mano , jei bučiau sumąsčius važiuot anksčiau , būčiau turėjus dar daugiau , gaila doleris nuvertėjo . Bet visam laikui pasilikt užsienyje nenorėčiau beje , po užsienius teko pasižvalgyt ir Europoj ir Amerikoj , bet as noriu tik Lietuvos , kad ir kaip blogai čia būtų

Idomi tema. As jau 4 metai uzsienyje, siais metais baigiu univera, ieskausi po truputi darbo, nesinori atgal pripratau per ta laika prie gyvenimo cia, ir gasdinuosi Lietuvoje plesiku su peiliais (kai dar gyvenau Lietuvoje buvo kelis kartus uzpuole). Is kitos puses suprantu ir tas, kurios rase, kad nenoretu visam laikui pasilikti uzsienyje. Labai svarbu gyvenant kitoje salyje susirasti tos salies tautieciu draugu ir geriau panasaus issilavinimo lygio ir interesu. Tokiu budu galima po truputi pajusti tos salies dvasia, nes juk toji dvasia paciuose zmonese ir slypi. O tada pavyksta ta sali suprasti ir pamilti.

Kaip supratau, cia uzvire diskusijos del Zhiezhula'os pasisakymo apie paveikslus ir sunkiai Lietuvoje pritaikomas profesijas. Man tai noretusi tik pasveikinti, kad ji su vyru taip gerai isikure ir yra patenkinta savo gyvenimu. Kiek daug ir labai gerai gyvenanciu zmoniu nepatenkinti tuo, ka turi ir cia ir yra tikroji beda- nemokejimas dziaugtis tuo ka turi.

Is kitos puses as taip gyventi kaip Zhiezhula turbut negaleciau. Mn labai svarbu saugumas, todel jau dabar svarstau kaip pradejusi dirbti taupysiu pinigus savam bustui. Tas taupymas, zinoma, apribos keliones ir brangiu miuziklu lankyma (kas man labai palei sirdi), taciau kitaip negaliu, bijau ateities. Na, bet tam ir yra kiekvienas zmogus laisvas, kad pats galetu nuspresti, kaip jam gyventi.

Niekada nesakyk niekada... Pastebek, kad buta mes irgi isigijome tada, kai dar neturejome vaiku. Jiems gimus, labai aiskiai pajunti, kaip komplikuojasi planu igyvendinimas ir isijungia "skaitliukas" matuojantis laika, kuri dar gali praleisti beatodairiskai siekdama savo tikslu ir blaskydamasi po pasauli. ~7 metu vaikui jau atsiranda stiprus poreikis tureti draugus, svesti gimtadienius "atrimiausiuju" rateliuose ir pan. Kokia sveiko proto mama atims is savo vaiko tai, kas butina jo normalaus vystymosi raidai. Juo labiau pajauti, kaip kiekvienas naujas vaikas vis labiau "prikala" tave prie zemes. Net ir mano mokslai - paskutinis laisvo oro gurksnis gyvenime, nes liko tik tie du metai iki vaikas prades eiti i mokykla. O va tada - minimum 12 metu daugiau ar maziau seslaus gyvenimo. Todel ir bandau desperatiskai pagauti savo svajoniu specialybe dabar, kad tuos metus eiciau i darba su malonumu, o ne kaip i katorga...

Nuosavas bustas - vargu bau ar gali buti pavadintas investicija, jei tu pats jame gyveni. Tai greiciau optimalesnis pragyvenimui skirtu pinigu panaudojimo budas. Bet velgi, jei neturi "jausmo", kad tame mieste pragyvensi bent 5 metus - vargu ar verta to imtis. Investicija - tai akcijos, vertybiniai popieriai, bustas, kuris bus nuomojamas pasalaiciams, ar imokos i pensiju fondus. Va tie dalykai kuria saugesne ateiti. Dar tikiuosi, kad investicija galima pavadinti pinigus isleistus kvalifikavijos kelimui. Taciau tai labai rizikinga ir apsimoka negreit, nes praktika rodo, kad kuo auskciau kyli, tuo ziauresne konkurencija, plius is tos investicijos pelna pradesi gauti tik praejus mazdaug 4-5 metams, o pries tai dirbsi tam, kad atiduotum skolas ir uzdirbtum atlyginima "prarasta" studiju metais.

Ar siais laikais imanoma JAV juodu darbu per metus uzsidirbti butui Vilniuje - labai labai stipriai abejoju. Plius turekit uomeny, kad pasikeite pajamu deklaravimas Lietuvoje, tai nezinau ar tevyne nenuskalpuotu tokiu darbininku dar atsirezdama sotu gabaliuka nuo jusu uzdarbio. Kiek zinau, dabartinis jaunimas pirma imasi paskolas butui Lietuvoje, perka ji, o tik po to vaziuoja cionais stipriai padirbeti ir staigiai issimoketi bankui. Beliktu tik pasidometi, ar einant tokiu keliu nebus problemu pagrindziant pajamas is kuriu buvo padengtas kreditas ir tuomet tikrai verta apsvarstyti tokia avantiura. Jei svarbiausiais tikslas isigyti stoga virs galvos, ko gero verta paaukoti metus ar pusantru, bet tureti savo kampa ir NIEKAM nebut skolinga. Vis geriau, nei 30 metu gyvent tokiu pat pusbadziu, sociai serti banka ir rezultate tureti analogiska rezultata.

Normaliai gyvenant, dirbant svaru darba su visais benefitais ir socialinem garantijom, netaupant maistui ir saikingam lasvalaikiui - tikrai per metus tiek nesusitaupysit. Per du - irgi...

Jo idomu kodel?



Ar rado darbo viskas priklauso nuo to, kokio ieskojo, kaip ilgai, su kokiais reikalavimais ir pan. Mes grize is uzsieniu irgi darbo ieskojom. As, kadangi planavau leliuka ejau dirbti i bet koki, o vyras noredamas geresnio ieskojo gal 3-4 men. Spek ar rado? Rado.
O kuom tas Londonas ypatingas kad daugiau nebenoreciau i Lietuva. Juk yra pasaulyje ir dar grazesniu vieteliu.

O toms kas nesuprato, ka norejau pasakyti, pabandysiu paaiskinti. As, jei tik yra galimybes, ypac jauniems, tik UZ isvaziavima ir padirbima uzsienyje. Tai ne tik nauju vietu pamatymas, bet ir nauju kalbu, nauju dalyku ismokimas. Tai sveikintina. Jei jauciate kad jusu sirdis priklauso tai saliai ar tam miestui, valio, kurkites, gyvenkite ten. As garantuoju, kad yra saliu kuriose tukstancius kartu mieliau gyventi, ar graziau ir pan. Taciau raskite sali, kurioje nera elgetu, ar piktu zmoniu. As manau, kad bendrai visu saliu zmones yra panasus: ir vargingi ir turtingi.

Tu teisi , dabar važiuoti i JAV uždarbiauti per vėlu
O jeigu važiuoji į užsienį ir nori laisvai pagyventi , savo malonumui , tai ner ko ir svajoti apie taupymą . Reikia rinktis ar pamatyt pasaulį ,ar dirbti (oficialiai , su visom soc. garantijom ) ir taupyti

As rinkciaus pasauli pamatyt Begede as begede.
O jei rimtai, keista, nors visada dirbom su vyru tik legaliai. Bet svetimoje salyje nesijauteme labai saugiai. O Lietuvoje atvirksciai, nors ir be darbo ar pinigu jautemes daug saugesni (ne banditizmo prasme). Nes atrodo, jei ka, cia ir seima ir draugai salia. Visa laika bijodavau, kad kas nors rimto mano artimiesiems neatsitiktu. Nes galvodavau, kaip cia greit parvaziuot reiktu

Na labai ir niekas nesigincija kad negali uzsidirbti as net buvau pabrezus kad taip pat turiu net draugus kurie 2 metelius are are gyveno "atceit " uzsienyje ,mate tik juoda darba ,troba ,kuri jau nemiela sirdziai ,nes viskas ne mano ,o nusipirkti savo nesiiruosiu ,nes taupau ,tai ir draugu nerek ,nes jei draugai ,tai teks isleist kelius svarelius ,na ir aisku Big Bena mate tai cia del buto kazkokio Kaune ir masinos tiek aukotis NESAMONE !! Dar suprantu tokius zmones kurie atvaziuoja pusmev\ciui ar meteliams uzsidirbti pinigeliu mokslams ... bet kad buta pirkti ,tai ka as zinau o kai gryzi i ta bute ka veikti ?? is kur ta buta islaikyti ? vel lekt i uzsieni uzdirbt piniga buto islaikymui ? tai cia gaunasi kazkokia pasaka be galo .....Perliukas ,o pries kiek metu tu cia buvai isvaziavusi padirbeti jei ne paslaptis

Reik paskaičiuot 2001-2002 m , na metus ar du tai as tikrai nesiaukočiau nei dėl buto nei dar del ko nors , na o dėl buto išlaikymo tai be darbo gi nesėdėsi , vistiek kažkiek uždirbsi , ne tukstančius tas išlaikymas kainuoja , beto nesutinku ,kad nuosavas butas tai ne investicija , bet kada gali parduot
Ir negaliu sakyti ,kad labai jau aukojausi, spėjau ir svieto pamatyti ...

PATIKEK, teko toki darba dirbti vokietijoj, viskas ciki kai tu sakai;saldtuvas pilnas, iv. atostogos, kursai ir t.t., taciau moraliskai turi buti stiprus,be to man buvo tokia situacija, kai ligone ikando i pirsta, tada susipazinau su tikrove, soc. draudimu ir t.t. o pabaigai dar teko pakovoti del 200€, siaip ar taip moka per mazai ir reikalauja per daug! o su neigaliais dirbti imanoma.