Labai suprantu mamytę, tikrai sunku auginti neramų vaiką..O dėl klaidų, tai pabandžiau sunumeruoti teiginius, kurie iš dalies jas atspindi..Jokiu būdu nesakau, kad kalti tėvai, tiesiog būna tokių vaikų ir reikia tiesiog išgyvent tą laikotarpį bent iki 3-4 metų..Patikėkit, nuo tokio amžiaus vaikas turėtų apsiraminti, jei sugebėsite nusiraminti patys
Negaliu sakyt, kad mano vaikai būtent tokie, kaip čia aprašyta..Bet tam tikri aspektai man gerai pažįstami..
O dabar apie tuos punktus:
1) Neramiam vaikui-kuo mažiau tampymo visur, BŪTINA griežta dienotvarkė-bent jau pusvalandžio tikslumu..Jokių ten dalyvavimų vakarėliuose, Akropolių ir pan..
Gal tai atrodys nepopuliari ir nemadinga mintis, bet tokiais atvejais griežtas maitinimo,miego, pasivaikščiojimų grafikas labai veikia..Geriau apribokit vaikščiojimus po renginius, bet dažniau tiesiog ramiai pabūkit lauke..
2) Čia jau labai sunku-bet apsispręskit ar jūs griežta mama, ar nelabai..Vaikas taip pat turi aiškiai suprast ko iš jūsų tikėtis vienu ar kitu atveju..Jau dabar nustatinėkit vaikui ribas-ir pati jų laikykitės..
3) Vaikams atiduodi viską, kas geriausia, bet savęs pamiršt tikrai nevalia..Jau 2 metų vaikas turi pradėt suprast, kad mama gali būt ir pavargus, ir nori paskaityt žurnalą, ramiai pavalgyt ir pan...Iš principo keiskit mąstymą-negalima pamiršt savęs..Paskui prasideda nuovargis, depresija ir kiti dalykai..Atsipalaiduokit, žiūrėkit į viską paprasčiau..Nusiraminkit visų pirma pati viduje, tada ir vaiko zyzimas nebeatrodys tragedija, o gal jis net nustos zysti
Nemoralizuoju, tiesiog bandau padėt pažvelgt į tą situaciją paprasčiau..Suprantu, kad ne viskas pavyks, bet pabandykit
Aš pati vis dar mokausi ir mokausi būti mama- kasdien..Sėkmės
Labukas, sutinku su mamyte, nereikia pamirst saves, maniskis irgi neklauzada, kol buna darzely auksinis vaikas, kai grysta namo ir prasideda oziukai, riksmai, gal padetu pertaukeles tokios, neklauso eina i savo kambary, ir ten buna kol nusiramins, mums padeda, patas nueina, pastovi arba parekia ir kai nusiramina tik tada gali ateiti
siaip gal per daug to demesio ir lepinimo. kiekvieni vaikuciai skirtingi todel lb sunku ka ir pasakyt, bet linkiu stiprybes, bet nemanau kad reikia laukt ir kankintis kol issaugs, reikia imtis preimoniu db, nes paskui gali buti dar sunkiau...