Na va mergaites, jungiuosi ir as i jusu buri, pasiguosiu del savo anytos

. Na man nera taip blogai kaip kai kuriom cia rasanciom, bet nera jau taip ir gerai... Manes anyta neleabai megsta jau nuo senai, nes as uz MB 6 metais jaunesne ir kai mes pradejom draugaut, buvau nepilnamete

, tai ta jam pastoviai galva uzdavo, kad ko is vis su manim prasidejo. Na mano tevai ir nebuvo patenkinti, bet visiem teko su tuo susitaikyti, nes mes taip viens kita pamilom kad negalejom but viens be kito ir likom kartu

. Ilgai draugavom, tai kol 18 man nesuejo tai ir pudrino MB smegenis, kad as jam per jauna ir isvis netinku. Tai kol nesusituokem tai ir vis klausinedavo ar as nesilaukiu ir ar dar vestuviu ir vaiku neplanuojam, tai kai pasakydavau kad vaiku neplanuoju kokius 5 metus tai sakydavo kad tu vaiku turbut isvis neturesiu, o jei noresiu turet tai negalesiu, nes jau busiu per sena

. Tai kai pasakem kad tuokemes vaidino labai nustebusia. Planavom vestuves, labai norejo prisidet, bet nelabai prisidejo, bet cia nesvarbu, as ir nebuciau emusi nes mes patys vestuves norejom daryti, o jei butu prisidejus tai prikaisiotu visa gyvenima. Labai pergyvenau, nes ji su vyru biski pageria, tai bijojjau kad nepridarytu man gedos pries mano gimine.Kai mano mama ja pasikviete pasikalbet del vestuviu, kaip suruost mum grazu islydejima ir padaryt kokia staigmena, tai labai issigando ir sake kad nieko nereikia mum cia daryt, kad as cia per daug noriu visko, ir prabangiu vestuviu, o jie atseit paprasti kaimo zmones. Nu mama seip ne taip ja prisikalbino atvaziuot, seip ne taip sutare ka reiks daryt, tiksliau mano mama praktiskai viska susirado ir viska suplanavo, jai tik padave zodzius kuriuos galetu pasakyt islydint. Pagaliau atejo vestuviu diena, tai zodziu, truko zodziu man...Dar dabar pykstu ant jos prisiminus

....
Atvare i sunaus vestuves nei pasidazius nei susisukavus, nu visai...Galejo ir kitos marcios pagalbos paprasyt ir dukteru nu nieko, tai atrode nekaip, dabar varto nuotraukas ir dejuoja kaip ji negraziai atrode, ir lyg as buciau kalta
Per islydejima ir baznycioj taip verke

, lyg didziausiai raganai sunu atiduotu, nors buvau prasiusi kad nebutu jokiu asaru per vestuves, suprantu kad graudu, bet atrode kad sunu ne i vestuves o i laidotuves islydi , mano mamyte taip neverke, tik biski buvo susigraudinus...
Per vestuves jautesi kaip svecias, tik mano mama visur lakste ir viska nesiojo, o ji kaip ponia prie stalo sedejo, ir su visais sveciais nuejo miegot, vaidindama labai pavargusia ir kad ji blogai jauciasi. Mano mama dar labaiau buvo pavargusi, nes visa savaite su manim visur lakste naktim nemiegojo ir dar mano bambejimu ir kaprizu klause

, bet per vestuves atrode puikiai (kiti kas nepazista mano mamos is nuotrauku pagalvojo kad sesuo) ir mum labai padejo perdave pinigelius kur reikejo, alkoholi nesiojo, paskui tvarke nu zodziu viska, nors ir jos sveikata nera gera, o ne kart nedejavo...Ir spejo ir makiaza ir sukuosena pasidaryt...
Antra diena anyta irgi, isvaziavo su visais sveciais namo, o mes su mama, mano teta, vyriausia pamerge su pabroliu ir MB likom tvarkytis, ir visus daiktus veztis is sodybos namo (o ju buvo ne mazai), jai neatrode kad reiktu padet, tik MB brolis liko, vienintelis is jo gimines, o ji nemaza (8 vaikai seimoj ir dar daug dedziu ir tetu)... Nu ji juk ponia ir dar blogai besijaucianti...
O dabar kai sustinkam *stengiusi kuo reciau) vis man aiskina kad as pastambejus nors jau kokie 3 metai svoris nekinta, o ji pati kudumu nepasizymi, ir klausia kada vaiku bus. Kai pasakiau kad negreit nes ir mokslus noriu baigt, ir darba susirast, kad turetumem uz ka vaikus islaikyt tai ziuri kaip i nenormalia

. Jos poziuriu bobai reik namie sedet ir vaikus augint, o ne bele ka cia daryt tipo mokytis. O dar kai pasakau kad tik vieno vaiko noriu, tai isvis...Ir amziais dejuoja kad blogai jauciasi, dirbt eitu bet ne tingi turbut....
Man tik MB gaila, bet as jam nieko nenoriu sakyt, nes jam juk ji mama, nors jis ir pats su ja nelabai nenori bendraut. Gerai kad nors per daug nesikisa (kol kas).
Nu dar cia visokiu bairiu su ja buna, bet nenoriu jum per daug ikiret su savo pasokojimais, gal kada kita kart papasakosiu...