Sveikos, mergaitės
paskaitinėjau Jūsų patirtis, daug radau savo situacijos atspalvių. Net ramiau pasidarė, kad ne man vienai taip baisiai nepasisekė su draugo mama. Seniau net nepagalvodavau, kad susidursiu su tokia absurdiška situacija. Iš prigimties esu taikus žmogus, nelinkusi į konfliktus. Kiek esu turėjusi draugų prieš tai, su jų mamomis puikiai sutardavau. Todėl dabar yra labai sunku susitaikyti su tokia padėtimi. Na, manau bus kam įdomu paskaityti mano istoriją. Gal lengviau atsidus, kad turi visai pakenčiamą anytą
)
Viskas prasidėjo dar tada, kai nebuvo draugas mūsų supažindinęs. Sugalvojo mesti mokslus. Aš, žinoma, buvau prieš, bet padarė jis vis tiek, kaip jam reikėjo. Tada skambindavo jam, kai pas mane būdavo ir rėkdavo į ragelį: duok man ją pakalbėti, tegul baigia įkalbinėti dėl mokslų metimo maždaug. Trimitavo į kairę ir į dešinę, kad aš čia įkalbėjau mesti mokslus. Na tiek to, galvojau, nepažįsta, gal įsivaizduoja mane kažkaip net nežinau kaip. Per daug nesureikšminau, nors buvo labai nesmagu. Atėjo laikas, kada buvome supažindintos. man ji paliko labai gerą įspūdį iš pradžių, ji sūnui sakė, kad ir aš jai labai patikau. Tikrai atrodė puikūs santykiai, kol nesugalvojome apsigyventi kartu. O tada prasidėjo skambučiai man, kurie trukdavo mažiausiai pusvalandį, su psichologiniais išvedžiojimais, kodėl nereikia mums to daryti. Pasakiau draugui, kad man tokie dalykai nepatinka, matomai pasakė mamai, skambučiai baigėsi. Tada pradėjo mane sūnui visaip juodinti. Aš barakuda, juo naudojuosi, sutinku kartu gyventi, kad man butą būtų lengviau išlaikyti...nors gyventi kartu buvo jo iniciatyva, o ne mano. Aišku man ta mintis irgi patiko. Dar prikalbėjo įvairiausių dalykų... Tada dar draugas man papasakodavo. Dabar jau nieko nebepasakoja. Oi kiek ašarų pralieta ir nervų išgadinta. Prasidėjo visokiausios intrigos. Nusprendžiau, kad nekelsiu kojos pas ją išvis. Tegul sau draskosi. Labai blogai, kad gyvename tame pačiame mieste... Kelis mėnesius taip ir dariau-nesilankiau. Po kiek laiko teko vėl apsilankyti keletą kartų. Intrigos, apkalbos ir tt. Nesuprantu ką aš blogo jai padariau. O pikčiausia, kad labai mus su draugu kiršina. Pasisodina jį ir kiša į smegenis visokias nesąmones. O kai bekalbant išlenda iš jo lūpų mamos frazės, tai baisiau būti negali. Kai paprašau nekalbėti mamos žodžiais, pradeda piestu stotis, kad išsigalvoju. Nors visada pasitvirtina, kad tai jau iš pokalbio su mama pasiimta kokia frazė. Paskutinis incidentas, po kurio nusprendžiau vėl nei kojos pas ją nekelti buvo išvis absurdas. Sugedo mūsų kompiuteris. Vyko gyventojų surašymas, tad nuvažiavome pas ją, pasinaudoti kompiuteriu. Save susirašiau, ir pasikviečiau draugą, kad surašyti jo duomenis. Tai reikia jau pamatyti tą vaizdą kaip atbėgo ji ir pradėjo ant manęs šaukti. Aš jį pas save surašiau, ką tu čia darai??? O tai sakau kodėl pas save surašėt? Jis gyvena tai ne čia, o reikia rašyti gyvenimą vietą. Ji šaukia ant manęs, o aš negaliu tuo patikėti, kas vyksta. Ramiai jai atsakinėju, paskui net nusisukau į kompiuterį ir toliau darau ką man reikia, o ji už manęs stovi ir putojasi. Greit ištrink, ką jūs čia blūdinat??? Na, man tai jokio skirtumo, kur jis prirašytas. Tik nelabai supratau, kodėl jai čia taip svarbu pasirodė. Nors jau metai sūnus pas ją nebegyvena. Žodžiu apšalusi buvau, kiek daug žmogus sau leidžia. Kas aš jai, kad galėtų ant manęs šaukti??? O liūdniausia, kad draugas stovi, ir nei pusės žodžio neištaria. Mama, ko čia šauki, ar pan... Vėliau pasakiau, kad labai nesmagiai jaučiausi. Tai vėl aš išsigalvoju, vėl mama gera... O ji dabar visiems karksi, kad aš pasikeitusi, pasikėlusi, kai ji kalba su manim, net nežiūriu į ją, į kompą įlindusi
Tikriausiai norėjo išprovokuoti, kad ir aš atgal rėkti pradėčiau, ir galėtų sūneliui pasiguosti...
Bijau, kad vieną dieną ir išskirs ji mus, pasieks savo tikslo, nes kuo toliau, tuo baisiau... Na ir kaip nesinervuoti, kai už nugaros visada rezgamos intrigos, kiršinimai ir manipuliavimas sūnumi??? Su draugo sese seniau gerai sutardavau, dar ji užtardavo mane prieš mamą, kai pradėdavo ant manęs nesąmones kalbėti, aišku man už nugaros. Tai sakydavo tu dar "TĄ" gini??? O dabar jau matau ir sesę mama į savo pusę pasitraukusi. Stengiuosi kuo mažiau ir su ja jau bendrauti.
Sunku gerus santykius poroje ir taip išlaikyti, o kai dar pastovus kiršinimas, tai ką išvis kalbėti... Oi sunki padėtis labai...
bet kartu tikrai nepagyvenciau 
teko gyventi vienoje laiptineje, tai buvo labai nemalonu, nes ji matydavo kiekviena musu zingsni, kada iseinam, kada pareinam, kada sviesa dega, kada ne... 
