Santykiai su būsima anyta II

Bet tai to zmogaus pasirinkimas.

Kai labai nepatinka anyta ir su vyru visi taskai ant visu i sudeti, lieka galimybe nebendrauti su ja. Arba apriboti bendravima iki keliu kartu per metus.

Žinoma, kad jos pasirinkimas. Bet toks pasirinkimas atitinkamai suformuoja žmogų, pvz, jis nesuvokia tikrosios pinigų vertės, t.y., nežino, ką reiškia uždirbti litą, ką reiškia dirbti nuo 8 iki 17 (o gal ir ilgiau) 5 dienas per savaitę... iš to seka, kad lieka pakankamai laisvo laiko ir svarbiausia jėgų prisigalvoti visokių nesąmonių, regzti intrigas, apkalboms, kišimuisi į kitų gyvenimus... Na, ir visa kita...

O bendravimą su anyta apribojau iki matymosi 3 kartus per metus. Deja, XXI amžiuje atstumas ir fizinis kontaktas nieko nereiškia - juk yra telefonas, internetas ir t.t., žodžiu, vis tiek tave pasiekia vienokie ar kitokie atgarsiai... Ausų gi neužsikiši, o išmokti negirdėti - turbūt neįmanoma...
Papildyta:
"Ptashka", sudarai tokį įspūdį, kad arba turi pakankamai pakenčiamą anytą arba išvis jos neturi...

Ne pakenciama, o nuostabia. Be to, gyvenancia uz 300 km. Taciau noras matytis ir susitikti visuomet yra, todel lankome gana daznai. Tikiuosi santykiai tokie ir isliks.

Nu, tai viskas aišku tada su tavim :-) Aš ir pažįstu vieną moteriškę, kuri kažkam yra, mano manymu, ideali anyta.. bet tai nieko keisto, nes ir kaip žmogus ji nuostabus.

O Ptashkai dar noriu pasakyt, kad anyta gali turėt, kaip tu sakei, savo pasirinkimą gyvent kaip nori ir tt. Tik tegul nešika man ant galvos. Tada ir aš visiems girsiuos, kad turiu nuostabią anytą

Beskaitinedama Jusu visai ne kokias istorijas nutariau papasakot apie savo viena drauge. Dar iki vestuviu ji su draugu apsigyveno pas jo tevus. Ji ekspresyvi, greit susierzina, tada ir uzrekti ant vaikino gali, bet jie greit susitaiko ir vel viskas gerai. Tuomet dar tik draugo mama vis neistverdavo neisikisus i koki nors ju pokalbi ar konflikta. Ir viena karta kai jiedu vel del kazko susipyko, i kambari isiverze busimoji anyta ir riktelejo ant merginos, tipo ko cia mano suneliui aiskini. Ir ka, mano drauge, budama isdidi, ir galu gale tai buvo paskutinis lasas kantrybes taureje, ta pati vakara susikrove visus daiktus ir isvaziavo pas savo mama. Ir zinot ka? Ogi vaikinas is paskos ta pati padare ir gyveno jie toliau kaip iprate kartu (merginos mama nesikisdavo niekur), susituoke, ir dabar ji yra nuostabi ir labai mylima marti
Moralas: jeigu vaikinas/vyras Jus tikrai myli, bet kurioj situacijoj jis pasirinks Jus, o ne mama (nebent jau Jus busit labai neteisi, bet ir tuomet kazkaip svelniai i tai sureaguos). Reikes - ir issikraustys i kita miesta, ir nesilankys tevu namuose, o ir apsilankes nei pats i galva ims nesamones, nei Jums grizes kis. O jeigu viskas yra kardinaliai priesingai, akivaizdu, jog Jusu gerove jam nerupi. Todel ar reikia toliau gyventi su tuo zmogumi? Cia kiekvienai asmeniskai nuspresti

Dar kas - dazniausiai anyta- tai ne mama. Jums nereikia jos myleti, nereikia su ja kasdien matytis ir kavyte gerti, nereikia plepeti visomis gyvenimo temomis. Taciau jeigu ji yra normalus, neisteriskas zmogus (tik su savais Jums nepriimtinais "priciudais") - gerbkit ir bendraukit su ja tiek, kiek turetu bendrauti normalus, mandagus, kulturingas zmogus. Visu pirma - ji Jusu mylimojo motina, ir reikia stengtis bent jau pakesti. Labai pavydziu toms, kuriu anytos nuostabus zmones taciau toli grazu ne kiekviena marti su anyta gali buti draugemis..

Na nežinau, su anyta sutariu netgi geriau nei su savo mama, nes su mama neištveriu ilgiau kaip 24h per parą, o pas anytą galiu svečiuotis nors ir visą savaitę

cia jau tikrai ne mano reikalas,bet negalejau nepakomentuoti...
mano nuostatas yra toks: kokia nebutu mama,bet ja reikia gerbti,o tas jusu pasakymas negaliu su mama isbuti 24 valandas,tai daug ka apie jus sako...nenoriu jusu izeisti,nes zinau,kad zmoniu buna visokiu,bet.... Buciau jusu vietoje to nerasyciau forume...

Savo mamą aš gerbiu ir net labai. O kodėl su ja neišbūnu ilgai tai (ypač jums) tikrai nesiaiškinsiu. O jei jūs suprantat pagal save kažkaip iškreiptai tai ne mano problema

Su anyta santykiai nuostabūs - kaip prieš vestuves, taip ir po jų Vyro su uošviene - taip pat
Mes gyvenom ir gyvenam savo gyvenimą, jie - savo... Jie nesikiša į mūsų gyvenimą, mes - į jų...

Keista skaityti kai kuriuos komentarus...
Tik nesuprantu, kodėl tada visi anekdotai apie uošvienes, o ne apie anytas

Na gi visko buna seimose. As pvz su savo mama irgi daugiau negu 24 val isbuti negaliu. Bet tai nereiskia, kad as jos nemyliu ar negerbiu. Tiesiog emociskai pavargstu, mano mamos budas visada priekaistauti, is geriausios padeties surasti priekabiu, pyktis su visais ir visada. Todel labiausiai as ja myliu per atstuma. Labai dziaugiuosi ir uz tas, kurios su mama yra geriausia drauge. Tikiuosi viena diena tapti tokia savo dukrai , nepamirstant, kad turiu buti ne tik drauge , bet ir aukletoja. O apie savo anyta busima kolkas nieko blogo pasakyti negaliu, nei as jai soku akiu draskyti, nei ji man. Sutariam gerai.

mano ir anytos antykiai geri. ji mane labai myli, bet mano poziuris i ja pasikeite, kai pamaciau kaip ji bendrauja su mb. negaliu klausyti, kaip ji rekia ant mano mb. jam sako, kad viskas ka jis daro yra blogai, o jam negirdint man sako, kad as jis pats geriausias is visu. dabar as tiesiog viska praleidziu per ausis ir siek tiek privengiu bendrauti su anyta

Va šičia pritariu
Mano mama vis prikaišioja, kad anytai mažai dėmesio rodau, kad jos į svečius nekviečiu, gi tame pačiame mieste esame, galime ir dažniau susitikinėti, o aš jai vis atsakau, kad mes neprivalome būti geriausios draugės O kad tokiomis būtume, čia reiktų labai stengtis, tik kokia iš to nauda... Bendraujame normaliai, susitinkame, retkarčiais susiskambiname, to užtenka.
Papildyta:


Kažkaip iškart į kraštutinumus... Kad ir kaip savo mamą myliu ir gerbiu, nematau problemos pasakyti, kad ilgai su ja neištveriu. Sutariame, tačiau ji mane vargina. Gyvename visiškai skirtingus gyvenimus ir tai nėra blogai. Savaitgalį pabuvusi tėvų namuose, su didžiausiu džiaugsmu grįžtu į savuosius ir man ne gėda.