Santykiai su būsima anyta II

Aš tai džiaugiuosi, kad mažai reikalų turiu su savo būsima anyta ir stengiuosi per daug neprisibendrauti. Tikiuosi ir ateityje taip bus Nes tokia komanduotoja ji, kad ojojoj
Maniškiui skambina dėl kiekvienos smulkmenėlės, bet džiaugiuosi, kad jis nenusileidžia jai

Šaunuolis tada taviškis, jei sugeba atsiriboti O manasis vat net dreba, kai ta artistė ko nors paprašo. Užtenka poros žodžiu, kad jį užspaustų, o kitas etapas jau būna "minkyti mane" Nekenčiu tos raganos visa savo širdim.

Patikek dziaugiuosi kad maniske toli toli...

Norėčiau ir aš, kad ta persona būtų TOLI TOLI...deja, pūpso tam pačiam mieste ir vis ant nervų sėdi, kad juos nuolat lankytume. Pačioje pradžioje buvo įvedusi kassavaitinį lankymą (ir neduokdie drįsdavau neapsireikšti! psichozinės isterijos, kad jos nemylim, nelankom ir ji man nepatinka!!!). Po to per kančias ir pykčius su vyru pripratinom karts nuo karto aplankyt "tik" kas 2 sav. (aimanuodavo dar labiau!). O po krūvos jos nesąmonių ir sprogusios mano kantrybės nesimatėm paskutiniu metu visą pusmetį. Atgaiva mano sielai! Dabar vėl ponia spaudžia sūnelį, kad lankytumėmės nuolat. Niekaip nesuprantu jos logikos. Jei ji man atgrąsi, tai aš iš laimės alpstu, kai ji man nesivaidena, o ji vis sūnų auklėja, kokia aš tokia ir anokia, nes jos nelankau, nebendrauju telefonu ir pan. ir vis sūnų spaudžia, kad jis pas tėvus lankytųsi ne vienas. O ko man ten kas savaitę?! Klausytis jos kandžių replikų, matyti jos demonstratyvų ignorą kuičiantis ir neskubant su manim sveikintis, klausytis apie sąskaitas už šildymą arba kaip jie rytoj jau badu mirs ir išeinant iššieptais dantimis dėkoti už tą 1,5 blyno, kurį jį atvargo kepdama dėl mūsų??? Mums jau ne 20, o jo tėvai mus vis dar primena kaip ir kiek reikia juos mylėti. Aš su tuo niekaip nesusitaikau, nes maniškiai man jau seniai davė laisvę- lankom kada galim ir norim be jokio psichologinio teroro.
O kokios jūsų šeimos taisyklės? Kas yra norma ir kas jau per daug? Ką manote?

Hmz... as nemanau, kad turi buti kazkokios normos, taisykles, reikalavimai.. manau, kad bendravimas turi buti tiesiog naturalus, kad jeigu norisi nuvaziuoti kas savaite aplankyti, tai ir vaziuoji arba paskambina ir tevai pasako atvaziuokit pietu ir t.t. kazkaip naturaliai viskas turi vykti, o ne normos, taisykles.. o jeigu nesinori, nepatinka ar tiesiog nera kazkokio rysio, malonumo, tai kam dar labiau astrinti vaziuoti daznai. Kartais retesni lankymaisi tik i nauda. mano nuomone
---
*****, kaip viska primena.. kai taip tai `myli` mane, priima ir t.t... bet vistiek keistai jauciuosi butent del to pacio, nes atvaziavus ji kuiciasi ir net nesiskubina ateiti pasisveikinti, labai daug reikalu neva turi kaip visada. Virsune buvo kai per savo gimtadieny ponia teikesi ateiti tik po 10minuciu, tiesa sakant pasijunti nelaukta. Ir visada tas pats, arba irgi baksnoja atvaziuokit, atvaziuokit, atvaziuojam, o tada i mane demesio nulis, issipasakoja savo istorijas, mano vyro rupescius, o poto apskritai dar labiau ima ignoruoti, mazdaug klausdama jo ka tau rytoj valgyt padaryti, ka isskalbti ir dar visokiu dalyku. Gal nesuprasite, bet tiesiog jauciuosi kaip manes lyg nebutu visada, labai nemaloniai, nors neva `myli`.
---
o mano naujienos tokios. jis kraustosi pas mane jau. kadangi zinojom kokios kils isterijos, nes patyrem jau tada, kai isvaziuodavo vos vienai nakciai, tai truputi apgaules budu pasielgem. tiesiog viena diena pasake negrys, vel isterija, nes tau rytoj i darba ir bla bla bla, reketas, skambuciai, aciu dievui ta diena dirbau iki pat vakaro ir to negirdejau savo ausimis, o kai gryzau isjunge telefona, nes ji nesiramino. kita ryta 6val ji jau skambina tai tau i darba, tai jau vaziuoji, tai atvaziuok idesiu pietus, tai kada vakare grysi? sako negrysiu, vel isterija ciut ne su grasinimais "tu ka...". nebegaliu zinokit, ir taip dar tik vos savaite laiko, o mano nervai jau nelaiko ne tik kad seniau tiesiog nenoredavau vaziuoti pas ja, tai dabar dar ir namie ramybes nebeturiu, nes netiesiogiai mane tai liecia kai ji jam skambineja ir sneka visokias..

Vienintelis patarimas-isjungtas telefonas ir nesileidimas i kalbas.Kai vyras pats pasakys, kad zinai ka brangi mama, kai ismoksi ramiai kalbet, tada kalbesimes.Kitaip neisivaizduoju.Laikykites, zinau ka reiskia tokia bjaurybe

Tai kiek tavo draugui metu, kad ta mamele ji taip uz pavadzio laiko??? Kraupus vaizdas. As tave labai uzjauciu, nebus lengva su tokia. Bet mano asmeninis patarimas- buk stipri ir tvirta su savo nuomone nuo pirmu dienu. Jei ji nesupranta kaip suauges zmogus, paaiskink kaip vaikui, kad jos sunus jau suauges (tikiuos ), kad tu ji myli lygiai taip pat kaip ji ir pasirupinti juo gali ne ka blogiau uz mamele. O ji tegul pailsi
Nenusileisk Kai tik pajus, kad gali lipti tau ant galvos, o jis bijo jai papriestarauti, bus tragedija. Cirkas tik tobules. As jau prisizaidziau. Maniau, kad susipras ir bent pries artimus is pagarbos reikia patyleti. Deja, ponia isisiubavo, nes mate, kad as jos sustabdyt nesugebu ir tik kankinuosi ieshkodama zodelio NE...kol nervai pakriko, kantrybe sprogo ir ish viso didelio maiso nuoskaudu tepasakiau tik sakini. Ji pasijuto be proto izeista, nes ji juk MAMA. Šventa ir niekad neklystanti! Taip mano ji, taip mano ir jos sūnelis. Nebendravo su manim pusmetį. Dabar vėl joja, kad lankyčiau, o kai susikaupiu tam žingsniui, tai rodo man mano vietą savo nedėmsiu Žodžiu...rask stiprybės ją pastatyti nuo pat pradžių! Su tokiom siurbėlėm turi nusistatyti aiškias taisykles. Laikykis!!!!!!

Didizausia klaida bandyti joms itikti,nes juk ji jo mama

Sutinku, kad klaida, bet ką daryti, jei vyras yra jos pusėje ir jam jo mamelė ideali? Pabandyk ką nors prieš pasakyti (kad elgiasi kvailai, kad rezga kažką...). Barnis po barnio, t.y. aš prisigalvoju, per daug imu į širdį, arba mamelė tokia ir jos niekas nepakeis, todėl turiu taikytis. Diskusija apie tai - kaip žirniais į sieną. Ne visi juk vyrai sugeba savo mameles į vietą pastatyti. O tos jaučia. Bandai tada diplomatiškai, bet bėda, kad tokios raganoms diplomatija negirdėta frazė!

Kažkaip skaitau ir atrodo kad čia kažkas iš Meksikietiškų serialų.
Mano ir mano mamos gan stiprus ryšys ir vis prašo, kad aplankyčiau, bet į tą reikalą savo vyro nekišu, nuvažiuoju viena, nes žinau kaip pasiilgsta anukės. Jei nori katru, galim kartu.
O anyta gyvena netoliese, visad paima dukra iš darželio tad po darbo arba aš arba vyras užsukam pasiimti. Jokio priverstinio bendravimo niekad nebūna. Turi dar kelis vaikus ir n anūkų. Tad manau turi kur išsikrauti,

Aš su savo mama, o ji su manim elgiasi būtent taip kaip jūs Susimatom kiek išeina (nes gyvenu kitam mieste), kad ir kaip ji manęs pasiilgsta. Suaugusi supratinga moteris suprantanti, kad aš - jau kita šeima. Ir nė kiek nepsichuoja ar aplankau ją viena, ar su jos ženteliu Deja, kaip matote, ne visos mamos vienodos, o ypač iš vyrų pusės Gal visgi yra patarlėse tiesos, kad didžioji anytų dalis jaučiasi išduotos ar marčių apvogtos? Bet...pažįstu ir su protu susipykusių mamelių iš žmonos pusės. Turbūt kiekvienuose santykiuose tikriausiai rastume mažesnių ar didesnių meksikietiškų vingrybių

Jis pasako, jis ir ragely padeda, ir isvis telefona isjungia, kai atsibosta ir paprasti draugiski, ramus, bet dazni skambuciai, bet jis turi gana daug kantrybes, o ji vistiek nesupranta, kad ir kiek ta telefona isjunges laikytum.. svarbiausia jauciu pykti ne jam, o jai, kad tokia durna boba.. stengsiuosi laikytis


Zmogus suauges, ne piemuo 18metu, baiges mokslus, turi darba, tiesiog gyveno pas tevus, nes man atrode per anksti keltis kartu gyventi, o ir pinigeliu taip vestuvems pasitaupe, nematau nieko blogo ir savarankiskas visada buvo.. jis jos neklauso, nebijo.. o tai vistiek jai netrukdo toliau skambineti. Todel labiau pavadinciau ne `laiko uz pavadzio`, o `nori laikyti uz pavadzio`, nors nieko ir neiseina. Durna boba, ka galiu daugiau pasakyti, jeigu vistiek savo varo..
---
Aciu uz palaikyma, patarimus niekada nesupratau to elgesio, kad ir -yte, -ute vadina, atvaziuok, pabuk, laukiu, visada maloni, silta, atrodytu priima.. bet visam tam priestarauja tas ignoravimas ir siaip.. viena karta taip ir padariau, kai griztant is keliones turejom abu uzsukti pavakarieniauti, ji jau matai ir maista ruose, stala denge, o as jam tiesiog pasakiau parvesk mano namo, o tu vaziuok, as nenoriu. Tai neva labai isizeide ji, nes matai lauke ir vaje vaje.. artiste. o kai atvaziuoju, tai jauciuosi tik nelaukta, neprasyta.. nu ir velniop galvoju, gal ir negraziai elgiuosi, bet pfff... o dabar jau imu suprasti, kad cia turbut tiesiog antipatija man, kaip sunaus grobejai, piktajai fejai.


As galvoju, kad kazkiek bandyti itikti reikia vistiek tai vyro mama.. vien is pagarbos. Kitas dalykas - kuo labiau su ja erzinsiesi, tuo busi blogesne, ir tuo dar labiau ji ant taves varys, karas tik giles vienu zodziu.. zinoma, ant galvos uzlipti nereikia duoti, ir pastatyti reikia i vieta, bet.. kaip va ta aukso viduriuka pasiekti nezinau kolkas laikausi taktikos - ignoruoti ir nesilankyti pas ja.


Nesupykite, bet kai nesusiduriate, tai ir atrodo muilo operos as kazkaip nenustebau tiesa sakant, nes aplinkui dazniausiai girdedavau tik tokias istorijas, kokios anytos piktos, blogos ir kap juos tuos savo sunus aukstina.. savo mamos ir jos anytos santykiu nemaciau, nes seneliai mire anksti, bet mama pasakojo, kad ant visu savo marciu vis megdavo be karo, bet leptelti, kad nemoka valgyti daryti (nors visos mokejo), nemoka to, ano, bloga, per prasta.. o va tecio ir uosvienes santykiai buvo auksinia, todel irgi galvojau, kad kaip graziai sutaria, kad kitaip ir buti negali, nes kaip myli vaika, taip pamilsti ir jo antra puse, savo nauja seima.. pasirodo klydau. Mano mama lygiai taip pat gera mano busimam vyrui, jai svarbiausia, kad jis ne kazkoks prasigeres, nusivalkiojes, rupestingas, geras, baiges mokslus ir mane myli, o svarbiausia, kad mes nesipykstam, sutariam, kad esu laiminga. O buna ir kitaip.. del vaziavimo kartu. As vistik manau, kad turetu vyras + zmona kartu vaziuoti pas tevus. Gal man taip yprasta is seimos ateje, nezinau.. bet vienas pas savo, kitas pas savo tai labai suabejociau kokie ju paciu santykiai viduje.. nebent antrai pusei itin nemiela vaziuoti del kariskos padeties.