Sveikos merginos,
Žinau, kad daugelis tokį dalyką gal ir nuslėptų. Bet pas mane emocijos veržiasi per kraštus, todėl nusprendžiau viską išdėstyti tiesiai ir atvirai. Kai kam tai sukels džiaugsmą (tipo konkurentams nepasisekė), o gal kai kam bus gera pamoka ateičiai. Nes, manau, kad nuo to nei vienas neapsaugotas.
Savo veislynui ieškojom katino. Svaigom nuo ryžos spalvos. Ir pagaliau pamatėme JĮ.

Latvijoj, parodoj, 2011 m. gegužės mėn. Ryžą, pūkuotą, didelėm didelėm akim persą.

Iš pradžių net galvojome, kad jis su naujais šeimininkais, nes 8,5 mėnesio tokio grožio katiną nelabai rasi pirkt. Kaip sakoma meilė iš pirmo žvilgsnio, vėliau džiaugsmas, kad katinas atvyko su veisėjais ir jis yra parduodamas. Todėl pačios stebėjom kaip teisėjai katiną tikrino, klausėm vertinimus. Jų, o ypač teisėjos iš Latvijos Vijos Klucniece (ji pati veisia persus), nuomonė lėmė mūsų apsiprendimą, kad šis gražuolis atvyks į veislyną. Kaip sakoma, pirkome tiesiai nuo teisėjos stalo.
Rugsėjo mėnesį jau dalyvavome parodoje, atviroje klasėje. Gavom savo pirmuosius CACus. Daugiau nieko ir nesitikėjome, nes mūsų vaikinukui paauglystė, kailiuką keičia.
Praėjus kelioms dienoms po parodos išsigandome, nes atsirado problemos su sysiojimu. Operatyviai vaikinukas buvo deportuotas pas veterinarą. Diagnozė šokiravo. Kad įtariama akmenligė, tai buvo tik smulkmena, bet kad katinas neturi vieno kiaušo, tai išvertė iš kojų.

Du veterinarai ilgai ginčinosi ir jo ieškojo, kol pagaliau rado kirkšnyje.
Kaip ir priklauso tokiu atveju, informavom "PRIMUS INTER PARE'S" veislyno savininkę Ivitą Reinsone. Mes paprasčiausiai taikiai ir tyliai norėjome išspręsti šitą problemą. Tačiau, tai kas prasidėjo po to, jau nebetilpo į sveikos nuovokos rėmus. Veislyno savininkai iš karto užėmė tokią gynybinę poziciją, kad rusų tankai ko gero nepraeitų. Jie kategoriškai neigė tai, kas pripažinta ir įrodyta, t.y. kad kritorchizmas įgimtas ir paveldimas. Apkaltino mus katino blogu maitinimu ir nepriežiūra.

Tai kaip dar jį prižiūrėt, jei katinas maitinamas Royal Canin ir gyvena šeimininkų miegamąjame.

Veisėjai prisikabino prie veterinaro išrašytos pažymos apie įtariamą akmenligę ir buvo padaryta labiau nei keista išvada dėl blogos katino priežiūros jis susirgo akmenlige ir to pasekoje kiaušas pabėgo iš savo vietos. Taip, neva, sakė jų klubo Felimur prezidentė pasikonsultavusi su veterinaru. Tai jau neatlaikė jokios kritikos. Va tada mes supratom, kad pačios įlindom į mėšlą iki pačių katino kiaušų. Nes žmonės neklausė jokių patarimų paprasčiausiai pasidomėti tokiu klausimu. Nes visi veisėjai žino tokius sutrikimus. Ir tai, kad jie yra įgimti, ir tai, kad perduodami kitoms kartoms.
Pokalbio metu veisėjai pareikalavo, kad katinas būtų ištirtas normalioj klinikoj. Na ką, nugabenom mes jį į Jakovo kliniką. Joje labai aiškiai išdėstė, kad jokios akmenligės nėra ir nebuvo, nes tokios ligos paprastai nepraeina nuo vienos nošpos injekcijos. Šlapinimosi problemą sukėlė kaip tik tas įstrigęs kiaušas, kuris auga, sukelia spazmus ir prispaudžia šlapimtakį.
Konsultavomės dar su trimis veterinarais (na maža ką, gal tikrai gali taip būti

). Visi tvirtino kategoriškai ir vienareikšmiškai kriptochizmas įgimtas ir paveldimas. Ną ką sakė apie tokią latvių diagnozę, tai ko gero viešoj erdvėj nelabai parašysi.
Galų gale, Jakovo klinika diagnozę patvirtina, pažyma išrašyta, išversta į anglų kalbą ir nusiųsta veisėjams. O toliau tyla....
Koks šito laiško tikslas? Gal paprasčiausiai įspėti kitus, kad pas brolius latvius yra toks persų veislynas, su tokiomis problemomis (ir ne tik katinų, bet ir bendravimo). Kad kiti neįklimptų iki tų pačių katino kiaušų. Nes kaip sakoma, kvailas mokinasi iš savų klaidų, o protingas iš svetimų. Mes jokiu būdų neneigiame savo kaltės ir atsakomybės. Pačios kaltos, kad pasitikėjome teisėjos kompetencija ir vietoje nepatikrinome ar viskas komplekte. Nors ar kažin ką būtume apčiuopę tam ryžų plaukų kamuolyje. Mes gal per daug pasitikėjome teisėjos ( o tuo pačiu ir latvių klubo prezidentės bei persų veisėjos) kompetencija ir nuomone. Juolab pačios matėme kai buvo tikrinami katino atributai. Žinoma, yra pirkimo sutartis. Tik ji latvių kalba. Žadėjo atsiųsti anglišką variantą. Laukiam iki šiol....
Žinoma, mes galėjom pasielgti taip, kaip siūlė veterinarai. Kergti katiną ir nesukti sau galvos. Tik sąžinė to neleidžia. O ir nesinori visą gyvenimą bijoti, kad kažkurioj vadoj išlips tokia dovanėlė. O ji tikrai išlips.
Abejonių kelia ir teisėjų darbas parodose. Nagi negali taip būti, kad šeštadienį ir sekmadienį parodoj teisėjai randa viską tvarkoj, o po dienos kiaušas dingsta.
Žinote, negaila sumokėtų pinigų. Jie uždirbami. Gaila katino, kurį iki pamišimo myli dvi šeimos, kuris žiūri į tave didelėmis akimis ir tu supranti, kad reik kastruot, reik ieškot jam naujų namų, nes tavo namai ne guminiai......
Na ar jis ne gražuolis ?
Jei turi problemą, pabandyk ją išspręsti. Jei negali jos išspręsti, tai nedaryk iš to problemos