Kaip šaunu,kad yra tokių žmonių kaip tu QUOTE(ramintas @ 2006 07 27, 17:02)
o ka jus nusprendet?
Beje, vyras irgi pradeda bijoti, kad as pasielgsiu moteriskai tipiskaqi, pradesiu ieskoti priekabiu ir begsiu... Dirbu siuo klausimu dabar, na kam man begti, jei jis man pats geriausias?
Mūsų sprendimui jau trys metukai ir du su puse metų jis jau mūsų šeimos narys
QUOTE(ramintas @ 2006 07 27, 18:02)
iskiltu dvi problemos, neturim savo gyvenamo ploto (gyvenam su mano uosviais) ir uošvio psichine sveikata pati abejoju (arba jam jau senatviniai stogo nuvažiavimai), o pagal paskaitytus reikalavimus, bendrai gyvenantys turi sutikti su įvaikinimu....
Pradedu bijoti....
Pradedu bijoti....
Man atrodo, kad bendrai gyvenantys turi sutikti tik globos atveju. Mes irgi gyvenam kartu su mano mama (tiesa - butas mūsų nuosavybė), bet jokio sutikimo mano mamos niekas neklausė. Įvaikino mūsų šeima - vyras ir aš. Kai domėjausi globa - taip, ten kažkodėl minimas kartu gyvenančių sutikimas....
Kai buvo atėję iš savivaldybės vertinti gyvenimo sąlygų - akte tikrai nerašo apie tai, prieš kiek metų darytas remontas ir kokia apmušalų spalva... Svarbu, kad ne landynė
Na, tai po truputį įkalbėsim jus...
Gal ir nelabai etiška duoti nuorodas į kitus forumus, ... bet būtinai pasiskaityk Įvaikinimo tarnybos forume www.ivaikinimas.lt/forum temoje Dažniausiai kylančios mintys .... Vakarės skyrelį {Informacija "naujiems" tėvams}.
Jei nerimauji, ar vaikas pritaps - beveik viskas tavo rankose
Daugiau nieko ir nedarau, tisa pasakius, tiks skaitineju pateiktos nuorodos forumus, kai kurie pasisakymai labai nugasdina, kiti kaip tik pastumeja. O ikalbeti manes nereikia, vizija yra, tik tas pastumejimas, ka jus labai gerai darot... As manyciau jau galeciau tvarkyti tuos popieriukus, ber reikia palaukti, kad vyras apsiprastu su padetimi, nors menesiuka....
Aciu Lorka
Papildyta:
O mes kaip tik norim leliuko... teks palaukti...
merginos, o jei as ivaikinu leliuka, kaip su motinystes atostogom?
Aciu Lorka
Papildyta:
O mes kaip tik norim leliuko... teks palaukti...
merginos, o jei as ivaikinu leliuka, kaip su motinystes atostogom?
QUOTE(ramintas @ 2006 07 28, 11:01)
merginos, o jei as ivaikinu leliuka, kaip su motinystes atostogom?
Čia copy - paste vėl gi iš įvaikinimo tarnybos puslapyje esančių klausimų - atsakymų
QUOTE
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnis nurodo, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Šių atostogų metu, prižiūrint vaiką iki vienerių metų, motinai arba tėvui iš socialinio draudimo biudžeto lėšų kiekvieną mėnesį mokama 70 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa.
Remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, nuo 2007-01-01 iš socialinio draudimo biudžeto lėšų kiekvieną mėnesį bus mokama 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa.
Tuo pačiu norime Jus informuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 0,75 MGL dydžio (93,75 Lt) išmoka per mėnesį. Vaikui nuo 3 iki 7 metų skiriama 0,4 MGL dydžio (50 Lt) išmoka per mėnesį.
Norime atkreipti dėmesį, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (Žin., 2006, Nr. 68-2496) 5 straipsniu, nuo 2006-07-01 skiriama nauja išmokų rūšis vienkartinė išmoka įvaikintam vaikeliui. Jos dydis 8 MGL (1000 Lt). Ši išmoka neskiriama sutuoktinio (sugyventinio) įvaikintam vaikui.
Remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, nuo 2007-01-01 iš socialinio draudimo biudžeto lėšų kiekvieną mėnesį bus mokama 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa.
Tuo pačiu norime Jus informuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 0,75 MGL dydžio (93,75 Lt) išmoka per mėnesį. Vaikui nuo 3 iki 7 metų skiriama 0,4 MGL dydžio (50 Lt) išmoka per mėnesį.
Norime atkreipti dėmesį, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (Žin., 2006, Nr. 68-2496) 5 straipsniu, nuo 2006-07-01 skiriama nauja išmokų rūšis vienkartinė išmoka įvaikintam vaikeliui. Jos dydis 8 MGL (1000 Lt). Ši išmoka neskiriama sutuoktinio (sugyventinio) įvaikintam vaikui.
QUOTE(alfija @ 2006 07 27, 18:36)
žinai ir tie kurie norėtų įsivaikinti,bet sąlygos neleidžia ,irgi į kitus žiūri skeptiškai,pagal sistemą-rūgščios vynuogės.
O kas yra sistema "rūgščios vynuogės"?
QUOTE(Vitvita @ 2006 07 28, 11:47)
O kas yra sistema "rūgščios vynuogės"?
pasakėčios apie lapę nežinai?Nu kai lapė vynuogių norėjo,pasiekt negalėjo,tai ir sakė,ai aš ir nenoriu-rūgščios tos vynuogės.
Laba
labai gerai suprantu ka isgyveni, nes mes taip pat negalime tureti savo vaikuciu
Pries du menesius bandem dirbtini apvaisinima, taciau jis nebuvo sekningas. Isgyvenimai po proceduros yra labai skaudus, taciau dabar netgi dziaugiuosi, kad nepavyko. Mes tapsime iteviais nuostabios mergytes. Esu dekinga visiems Sventiesiems, kad padejo mums susitikti. Jinai tikras angelelis as jai tiek daug jauciu, kad neimanoma apsakyti.
Nebijok del nieko, jus tikrai sutiksite savo vaikuti ir tikiu noresite vienintelio - buti kartu. Taip ir man buvo. As labai bijojau, na ir dabar dar bijau, nes nezinau ka ir kada duot valgyt, kada ir kaip daznai guldyti miegelio. Bet as ismoksiu buti jos mama. Tikiu - meile gali labai daug
Linkiu jums sekmes ir neliudekt jus ne vieni
labai gerai suprantu ka isgyveni, nes mes taip pat negalime tureti savo vaikuciu
Pries du menesius bandem dirbtini apvaisinima, taciau jis nebuvo sekningas. Isgyvenimai po proceduros yra labai skaudus, taciau dabar netgi dziaugiuosi, kad nepavyko. Mes tapsime iteviais nuostabios mergytes. Esu dekinga visiems Sventiesiems, kad padejo mums susitikti. Jinai tikras angelelis as jai tiek daug jauciu, kad neimanoma apsakyti. Nebijok del nieko, jus tikrai sutiksite savo vaikuti ir tikiu noresite vienintelio - buti kartu. Taip ir man buvo. As labai bijojau, na ir dabar dar bijau, nes nezinau ka ir kada duot valgyt, kada ir kaip daznai guldyti miegelio. Bet as ismoksiu buti jos mama. Tikiu - meile gali labai daug
Linkiu jums sekmes ir neliudekt jus ne vieni
Sveikutes,
noreciau ir aš pasidalinti savo patirtimi, kuri labai jau panasi i daugelio cia pasisakiusių. Mes irgi niekaip nesulaukėm savo vaikelio, bandem visus įmanomus gydymus, viskas nesėkminga, na ir dabar pribrendome priimti sprendimą del isivaikinimo. Taigi, jau antras mėnuo mūsu šeimoje gyvena kūdikelis, pasiėmėme jį kai buvo 2 savaiciu. Dabar ruosiames ivaikinimui, tik pagal įstatymus galima įvaikinti ne jaunesnį nei 3 mėn amžiaus kūdikį, tai laukiame ir viliames, kad viskas bus gerai. O kūdikis, tai tikras angelas, kiek džiaugsmo suteikia, pasikeitė visas gyvenimas. Tik tos visos įvaikinimo procedūros tai labai nemalonios. Pradžioje mums skyrė laikiną kūdikio globą, iki vaikui sueis 3 mėnesiai, tuomet galima bus pateikti prašymą teismui dėl įvaikinimo. Teismas turi įvykti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo. Per globos laikotarpį mus,kaip globėjus, lanko socialinis darbuotojas, nes turi teismui paruošti mūsų šeimos įvertinimą. Jaučiamės kaip kokie stebimi tiriami bandomieji triušiai. Bet ką darysi, žinome dėl ko ryžomės, tai ir stengiames išlaukti šį laikotarpį. O vaiko auginimo atostogos yra suteikiamos tiek globos, tiek įvaikinimo atvejais. Nuo šių metų liepos įvaikinusiems suteikiama ir vienkartinė apie 1000 lt išmoka. Tai bent tokia valstybės parama. Iki kūdikis bus įvaikintas, globėjai praktiškai neturi į jį jokių teisių, o jo biologiniai tėvai bet kada gali pakeisti savo sprendimą ir bandyti jį susigrąžinti, nors prieš tai buvo atsisakę. Žinau tokių atvejų, kai bandoma susigrąžinti vaikus, motinos žada paiskeisti ir ttt, o galiausiai vaikui sueina 3 metai ir jis sau auga vaikų namuose, nes vyresnius nei 3 metų nelabai nori žmonės vaikintis. Tai kol neįsivaikinome, nesaugiai jaučiamės ir mes, ir tam kūdikėliui nėra gerai toks nesaugumas.
Bet visom šeimoms, kurios ryžtasi įvaikinimui ar globai, linkiu sėkmės ir stiprybės, na tai tikrai nėra lengva, bet verta dėl vaikų. Aš irgi pritariu nuomuonei, kad įvaikinti gali ryžtis tik brandžios asmenybės, stiprios šeimos. Dirbtinis apvaisinimas suteikia šansą susilaukti savo vaikų, bet tokios tuščios dažanai tos viltys, ir pinigėlių kiek, o jau emociniai išgyvenimai kai nepavyksta tai tikrai labai nemalonūs. Bet kiekvienam žingsniui reikia pribręsti.
Tiesa, dar kiek žianau, ruošiantis įvaikinti ar globai, reikia pateikti pažymą apie turimą būsta. Jei būstas nėra jūsų, tuomet turi būti nurodyta kieno jis, plotas, ir būtinas kartu gyvenančių sutikimas dėl įvaikinimo. Manau, kad jei su uošviais gyvenate, tai šį reikalą galima sutvarkyti. Svarbiausia pradėti kalbėtis, nebijoti ir viskas išsispręs. Kai visiems pasakiau apie kūdikį, draugai, giminės sutiko šią naujieną su džiaugsmu, palaiko mus, nors tikėjausi visokių reakcijų.
noreciau ir aš pasidalinti savo patirtimi, kuri labai jau panasi i daugelio cia pasisakiusių. Mes irgi niekaip nesulaukėm savo vaikelio, bandem visus įmanomus gydymus, viskas nesėkminga, na ir dabar pribrendome priimti sprendimą del isivaikinimo. Taigi, jau antras mėnuo mūsu šeimoje gyvena kūdikelis, pasiėmėme jį kai buvo 2 savaiciu. Dabar ruosiames ivaikinimui, tik pagal įstatymus galima įvaikinti ne jaunesnį nei 3 mėn amžiaus kūdikį, tai laukiame ir viliames, kad viskas bus gerai. O kūdikis, tai tikras angelas, kiek džiaugsmo suteikia, pasikeitė visas gyvenimas. Tik tos visos įvaikinimo procedūros tai labai nemalonios. Pradžioje mums skyrė laikiną kūdikio globą, iki vaikui sueis 3 mėnesiai, tuomet galima bus pateikti prašymą teismui dėl įvaikinimo. Teismas turi įvykti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo. Per globos laikotarpį mus,kaip globėjus, lanko socialinis darbuotojas, nes turi teismui paruošti mūsų šeimos įvertinimą. Jaučiamės kaip kokie stebimi tiriami bandomieji triušiai. Bet ką darysi, žinome dėl ko ryžomės, tai ir stengiames išlaukti šį laikotarpį. O vaiko auginimo atostogos yra suteikiamos tiek globos, tiek įvaikinimo atvejais. Nuo šių metų liepos įvaikinusiems suteikiama ir vienkartinė apie 1000 lt išmoka. Tai bent tokia valstybės parama. Iki kūdikis bus įvaikintas, globėjai praktiškai neturi į jį jokių teisių, o jo biologiniai tėvai bet kada gali pakeisti savo sprendimą ir bandyti jį susigrąžinti, nors prieš tai buvo atsisakę. Žinau tokių atvejų, kai bandoma susigrąžinti vaikus, motinos žada paiskeisti ir ttt, o galiausiai vaikui sueina 3 metai ir jis sau auga vaikų namuose, nes vyresnius nei 3 metų nelabai nori žmonės vaikintis. Tai kol neįsivaikinome, nesaugiai jaučiamės ir mes, ir tam kūdikėliui nėra gerai toks nesaugumas.
Bet visom šeimoms, kurios ryžtasi įvaikinimui ar globai, linkiu sėkmės ir stiprybės, na tai tikrai nėra lengva, bet verta dėl vaikų. Aš irgi pritariu nuomuonei, kad įvaikinti gali ryžtis tik brandžios asmenybės, stiprios šeimos. Dirbtinis apvaisinimas suteikia šansą susilaukti savo vaikų, bet tokios tuščios dažanai tos viltys, ir pinigėlių kiek, o jau emociniai išgyvenimai kai nepavyksta tai tikrai labai nemalonūs. Bet kiekvienam žingsniui reikia pribręsti.
Tiesa, dar kiek žianau, ruošiantis įvaikinti ar globai, reikia pateikti pažymą apie turimą būsta. Jei būstas nėra jūsų, tuomet turi būti nurodyta kieno jis, plotas, ir būtinas kartu gyvenančių sutikimas dėl įvaikinimo. Manau, kad jei su uošviais gyvenate, tai šį reikalą galima sutvarkyti. Svarbiausia pradėti kalbėtis, nebijoti ir viskas išsispręs. Kai visiems pasakiau apie kūdikį, draugai, giminės sutiko šią naujieną su džiaugsmu, palaiko mus, nors tikėjausi visokių reakcijų.
QUOTE(vikaXX @ 2006 07 28, 16:45)
Sveikutes,
noreciau ir aš pasidalinti savo patirtimi, kuri labai jau panasi i daugelio cia pasisakiusių. Mes irgi niekaip nesulaukėm savo vaikelio, bandem visus įmanomus gydymus, viskas nesėkminga, na ir dabar pribrendome priimti sprendimą del isivaikinimo. Taigi, jau antras mėnuo mūsu šeimoje gyvena kūdikelis, pasiėmėme jį kai buvo 2 savaiciu. Dabar ruosiames ivaikinimui, tik pagal įstatymus galima įvaikinti ne jaunesnį nei 3 mėn amžiaus kūdikį, tai laukiame ir viliames, kad viskas bus gerai. O kūdikis, tai tikras angelas, kiek džiaugsmo suteikia, pasikeitė visas gyvenimas. Tik tos visos įvaikinimo procedūros tai labai nemalonios. Pradžioje mums skyrė laikiną kūdikio globą, iki vaikui sueis 3 mėnesiai, tuomet galima bus pateikti prašymą teismui dėl įvaikinimo. Teismas turi įvykti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo. Per globos laikotarpį mus,kaip globėjus, lanko socialinis darbuotojas, nes turi teismui paruošti mūsų šeimos įvertinimą. Jaučiamės kaip kokie stebimi tiriami bandomieji triušiai. Bet ką darysi, žinome dėl ko ryžomės, tai ir stengiames išlaukti šį laikotarpį. O vaiko auginimo atostogos yra suteikiamos tiek globos, tiek įvaikinimo atvejais. Nuo šių metų liepos įvaikinusiems suteikiama ir vienkartinė apie 1000 lt išmoka. Tai bent tokia valstybės parama. Iki kūdikis bus įvaikintas, globėjai praktiškai neturi į jį jokių teisių, o jo biologiniai tėvai bet kada gali pakeisti savo sprendimą ir bandyti jį susigrąžinti, nors prieš tai buvo atsisakę. Žinau tokių atvejų, kai bandoma susigrąžinti vaikus, motinos žada paiskeisti ir ttt, o galiausiai vaikui sueina 3 metai ir jis sau auga vaikų namuose, nes vyresnius nei 3 metų nelabai nori žmonės vaikintis. Tai kol neįsivaikinome, nesaugiai jaučiamės ir mes, ir tam kūdikėliui nėra gerai toks nesaugumas.
Bet visom šeimoms, kurios ryžtasi įvaikinimui ar globai, linkiu sėkmės ir stiprybės, na tai tikrai nėra lengva, bet verta dėl vaikų. Aš irgi pritariu nuomuonei, kad įvaikinti gali ryžtis tik brandžios asmenybės, stiprios šeimos. Dirbtinis apvaisinimas suteikia šansą susilaukti savo vaikų, bet tokios tuščios dažanai tos viltys, ir pinigėlių kiek, o jau emociniai išgyvenimai kai nepavyksta tai tikrai labai nemalonūs. Bet kiekvienam žingsniui reikia pribręsti.
Tiesa, dar kiek žianau, ruošiantis įvaikinti ar globai, reikia pateikti pažymą apie turimą būsta. Jei būstas nėra jūsų, tuomet turi būti nurodyta kieno jis, plotas, ir būtinas kartu gyvenančių sutikimas dėl įvaikinimo. Manau, kad jei su uošviais gyvenate, tai šį reikalą galima sutvarkyti. Svarbiausia pradėti kalbėtis, nebijoti ir viskas išsispręs. Kai visiems pasakiau apie kūdikį, draugai, giminės sutiko šią naujieną su džiaugsmu, palaiko mus, nors tikėjausi visokių reakcijų.
noreciau ir aš pasidalinti savo patirtimi, kuri labai jau panasi i daugelio cia pasisakiusių. Mes irgi niekaip nesulaukėm savo vaikelio, bandem visus įmanomus gydymus, viskas nesėkminga, na ir dabar pribrendome priimti sprendimą del isivaikinimo. Taigi, jau antras mėnuo mūsu šeimoje gyvena kūdikelis, pasiėmėme jį kai buvo 2 savaiciu. Dabar ruosiames ivaikinimui, tik pagal įstatymus galima įvaikinti ne jaunesnį nei 3 mėn amžiaus kūdikį, tai laukiame ir viliames, kad viskas bus gerai. O kūdikis, tai tikras angelas, kiek džiaugsmo suteikia, pasikeitė visas gyvenimas. Tik tos visos įvaikinimo procedūros tai labai nemalonios. Pradžioje mums skyrė laikiną kūdikio globą, iki vaikui sueis 3 mėnesiai, tuomet galima bus pateikti prašymą teismui dėl įvaikinimo. Teismas turi įvykti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo. Per globos laikotarpį mus,kaip globėjus, lanko socialinis darbuotojas, nes turi teismui paruošti mūsų šeimos įvertinimą. Jaučiamės kaip kokie stebimi tiriami bandomieji triušiai. Bet ką darysi, žinome dėl ko ryžomės, tai ir stengiames išlaukti šį laikotarpį. O vaiko auginimo atostogos yra suteikiamos tiek globos, tiek įvaikinimo atvejais. Nuo šių metų liepos įvaikinusiems suteikiama ir vienkartinė apie 1000 lt išmoka. Tai bent tokia valstybės parama. Iki kūdikis bus įvaikintas, globėjai praktiškai neturi į jį jokių teisių, o jo biologiniai tėvai bet kada gali pakeisti savo sprendimą ir bandyti jį susigrąžinti, nors prieš tai buvo atsisakę. Žinau tokių atvejų, kai bandoma susigrąžinti vaikus, motinos žada paiskeisti ir ttt, o galiausiai vaikui sueina 3 metai ir jis sau auga vaikų namuose, nes vyresnius nei 3 metų nelabai nori žmonės vaikintis. Tai kol neįsivaikinome, nesaugiai jaučiamės ir mes, ir tam kūdikėliui nėra gerai toks nesaugumas.
Bet visom šeimoms, kurios ryžtasi įvaikinimui ar globai, linkiu sėkmės ir stiprybės, na tai tikrai nėra lengva, bet verta dėl vaikų. Aš irgi pritariu nuomuonei, kad įvaikinti gali ryžtis tik brandžios asmenybės, stiprios šeimos. Dirbtinis apvaisinimas suteikia šansą susilaukti savo vaikų, bet tokios tuščios dažanai tos viltys, ir pinigėlių kiek, o jau emociniai išgyvenimai kai nepavyksta tai tikrai labai nemalonūs. Bet kiekvienam žingsniui reikia pribręsti.
Tiesa, dar kiek žianau, ruošiantis įvaikinti ar globai, reikia pateikti pažymą apie turimą būsta. Jei būstas nėra jūsų, tuomet turi būti nurodyta kieno jis, plotas, ir būtinas kartu gyvenančių sutikimas dėl įvaikinimo. Manau, kad jei su uošviais gyvenate, tai šį reikalą galima sutvarkyti. Svarbiausia pradėti kalbėtis, nebijoti ir viskas išsispręs. Kai visiems pasakiau apie kūdikį, draugai, giminės sutiko šią naujieną su džiaugsmu, palaiko mus, nors tikėjausi visokių reakcijų.
šaunuoliai,o dėl biologinių tėvų persigalvojimo,na labai nesibaimik,ne taip jau lengvai tas vaikas yra grąžinamas,vien pasakyti aš jau persigalvojau nepakanka.Daug dar yra plonybių ir storybių,kada vaikai nėra jiems atiduodami.Viskas bus gerai,nenusiminkit.
