Teko labai netikėtai susidurti su šia bėda. Turėjau 2013 kovo mėnesį labai rimtą traumą, t.y. kojos lūžis per 3 vietas, paskui, kad čiurną galėtų normalaii sudėt ir 4-ą dirbtinį lūžį man padarė, 3 operacijos, kad normaliai sudėtų čiurną plius dviem etapais paskui metalus šalino, plius dar ir kelis "parėjo" tuo pačiu. Aišku pradžioje labiau rūpinosi lūžiais, o kad kelis baisiai ištinęs nelabai kam ir rūpėjo. Dar ligoninėj gulėdama sakiau, kad skauda, toks jausmas, jog ne vietoj kelis, bet visi koncentravosi į lūžius, be to, kaip sakė, net jeigu kas ir ne taip, tai paeiliui problemas spresim. Va, praėjus 11 mėnesių po traumos ir pabaigus visus "nuotykus" su čiurna agaliau ėmėsi mano kelio žiūrėt, aišku ne naujiena, kad konsultacija, MRT ir t.t. MRT išvada: "Išorinio menisko užpakalinio rago įsrtižas plyšimas. Parameniskinė cista. Girnelės II laipsnio chondromaliacija. PKR lėtinio patempimo požymiai". Nuosprendis - operacija, bandom išsaugot, t.y. susiūt meniską. O dėl PKR tepasakė, kad labai miglotai parašyta, operacijos metu paaiškės kas ir kaip.
Dieną X atvykstu nusiteikus menisko siuvimui, bet operacijos metu net per kaukę matau kaip chirurgas kraipo ūsą, o paskui ir sako "žinai, o PKR'o tai ir nėra"... Va... Pasirodo visą šitą laiką gyvenau (ir, reikia pripažinti, pakankamai sėkmingai) ne tik su plyšusiu menisku, bet ir be PKR'o.
Dabar dar nešioju tą didelį įtvarą, kojos mint dar daugiau nei mėnesį negalėsiu, bet džiaugiuosi, kad viskas jau praeityje, belieka ištverti "namų areštą" ir reabilitaciją.