QUOTE(jurinė @ 2013 12 07, 01:06)
kažkas temoje šaipėsi iš mėšlo, namo statyboje. mano bočiukas pasakojo, kad seniau, t.y apie 1900 m., žemaitijoje buvo pilnai tokie namai statomi, t.y karvių mėšlas,šiaudai ir molis. man dabar būtų sunku priprasti "kad gyvenu name iš mėšlo", bet seniau žmonės gyveno ir iki šių dienų namai dar stovi.
Mėšlas veikia kaip plastifikatorius - įvyksta cheminė reakcija, bakterijos savo darbą nudirba, ir visas skiedinys gaunasi geriau surišantis. Paties mėšlo ten nei kvapo nei vaizdo nelieka. Nepamenu tiksliai kas ten su tomis bakterijomis ir ką jos padaro, bet tie namai, kuriuos statant būna panaudotas karvių arba arklių mėšlas, jų tinkas geriau laikosi (mėšlas reikiamo tąsumo suteikia, geriau suriša skiedinuką). O ir to mėšlo ten dedama tikrai labai labai nedaug palyginus su viso skiedinio mase.
Na o jei kas nori nesuprasdamas pasijuokti, negi žmogui uždrausi? Tokiam didžiausius traktatus rodyk, netikės ir gana
QUOTE(jurinė @ 2013 12 07, 01:06)
Truputi baisu dėl šiaudinių namų, juk juose greitai įsiveis graužikai. tai kiek reikia chemijos pridėti, kad graužikai neįsiveistu.
Jei norite sveiko namo, chemiją pamirškite. Jos nereikia nei gramo

Pačiuose šiauduose graužikai nesiveisia, ypač jei sąžiningai ir teisingai užsandarinti visi namo plyšiai.
Tai -vienas iš mitų, kuris seniausiai paneigtas. Paneigė ir jau Lietuvoje turintys tokius namus, ir statybų inspektoriai užsienyje, kur tokie namai statomi jau seniai, o statybas inspektuoja tikrai stipriai. Ypač vokiečiai.
Aišku kažkiek tų graužikų kaip ir į visus namus rudenį ieškodami vietos žiemojimui irgi ateina į namą, bet jie tikrai sienose nesiveisia, o jei dar katinas namuose, jam bus "kepsniukas" ant vieno danties.
QUOTE(jurinė @ 2013 12 07, 01:06)
temoje kažkas sakė, kad kaimynai juokėsi kad "šiaudinis namas" dega. na čia jau tikri lietuviai

visada juokiasi iš kaimynų nelaimės.
Šiaudai statyboms kitkose yra supresuoti. Nedega. Smilksta tik paviršius (įsivaizduokite, kad jums reikia sudeginti storą knygą, jei kada bandėte, suprasite - knyga popierinė, bet ji nors ir krosnyje į didžiausią liepsną įmesta... nedega. Tarpuose tarp lapų nėra reikalingo degimo procesui oro, tas pats ir su kitkomis. Paviršius apsmilksta, vidus neužsidega. Sudegs ta knyga labai per ilgą laiką, tai faktas, bet net ir atšalus pelenams, galima bus skaityti viduryje esančius lapus. (Netyčia patikrinau pati , seną knygą sudeginti norėdama)
Net gaisrininkai pripažįsta, kad moliu tinkuotų šiaudų kitkų degumo klasės parametrai daug kartų geresni nei ... plytų.
Tai irgi vienas iš mitų, kuris seniai sugriautas.
QUOTE(jurinė @ 2013 12 07, 01:06)
man teko būti prie maskvos ir ten matėme įdomia didelio namo statyba. pamatai manau, kad standartiniai, t.y. iš cementinio skiedinio, juostiniai. pats namas statomas iš supjaustytų egliu, panačiai po 50 cm. ilgio. įvairaus diametro. tuos pagalius mūrija molių, tiesiog deda pagalį ir ji apipila molio skiediniu. ir taip stato.iš lauko gražiai atrodo, eglių apvalus galai ir lygiai nutinkuotas molis.
Lietuvoje jau irgi bandė tokį namuką statyti, internete prisižiūrėję tokių gražuolių.
Nepasiteisino...
Mediena žiemą traukiasi, ir išilgai susidaro mikro plyšiai, o ir per poras praleidžia orą, iš lauko skverbiasi šalto oro srautai į vidų, ir žiemą tokiame name būna net labai šalta.
Gerai kad statė tik mažutį nameliuką, kaip eksperimentą, didelio nebestatys, eksperimentas mūsų klimate nepasiteisino.
Maskvietis jame nesidžiaugs, arba vėliau tinkuos visus tuos gražius rastų galus storiausiu sluoksniu iš abiejų pusių.
Arba nebent jis to miško turi tiek, kad galės malkas kirsti neskaičiuodamas, ir žiemą "lauko orą šildyti"