Sveikos, mamytės:) Esu gyvenusi su kita mama, tuomet turėjau vieną dukrą
(su jos tėčiu negyvenom, nes taip abu norėjom, nors labai gražiai sutariam, bet šeimos iš mūsų būtų niekaip nebuvę
). Buv labai gerai, na tiksliau, neblogai, nes ji pažiūrėdavo mano mažytę, kol aš dirbau, tuomet ji nedirbo ir jos dukrytė buvo metais jaunesnė už maniškę. Buvo patogu - aš dirbu, perku maistą, duodu jai šiek tiek už mažės priežiūrą, o ji verda košes

Bet kadangi esu baisiai ramus žmogus, o jai labai norėdavosi uliavoti. Man tai negaila, eik tu savaitgaliais, vakarais, uliavok, aš su vaikais pabūsiu, bet ji savo draugus kviesdavosi į namus.. Ir nejauku, kai naktį miegi su vaiku, ryte į darbą, o pas tave su kokiu nors ten šampanu jos kavalieriai beldžiasi... O ryte eini dantų valyt ir randi apvemtą unitazą... Na, kažkaip vaikams to matyti, manau, nereikia..... Po kurio laiko netikėtai gyvenime atsirado vyras, ir išėjau nuomotis pas jį. Ištekėjau, o pastojus, prasidėjo jo gastrolės, pinigai iš namų ėmė dingti, pas mane ir dukrą mėlynių padaugėjo, na čia jau kita istorija.. Žodžiu, dabar ieškau, kur tyliai pabėgti nuo jo, kol manęs ir vaikų visai nesutraumavo (
pasirodo, aš jau antra nuo jo pabėgusi žmona...). Pajamos pas mane pakankamos, bet kai tik nueini apžiūrėti buto ir užsimenu apie vaikus, iškart nuomotojų veidai persikreipia... Su vaikais, viena, vadinasi asociali ir nemoki, o dar ir vaikai suniokos viską... O mano mažė tokio tvarkingumo vaikas,k kad suaugusius galėtų tvarkos pamokyti

Jei kuri ieško, su kuo nuomotis, aš mielai prisijungčiau. Pas mane du ridikai - pedantė, įbauginta patėvio, dukra ir mažas viršininkas