II ligoninės vaikų infekcinis skyrius

Pirmiausia, kas ten yra gero. Palyginus su kitomis Kauno ligoninėmis, maisto kokybė yra geriausia, net nustebino.
Palatos. Kaip kam pasiseka. Mums jau taip atsitiko, kad ligoninėje gulėjome keturiese - aš, mano vyras ir du mūsų vaikai (vienai 3 metai, kitam 9,5 mėnesio). Palatoje turėjome atskirą tualetą, vonią.
Gerasis personalas. Prie gerojo personalo priskirčiau tik pagalbinį, t.y. valytojos ir virėja, na dar inhaliacijų seselės mandagios.

Kas ten buvo blogo.Tarkim, visur ir visada veikia žmogiškos klaidos tikimybė, bet. Aprašysiu konkrečius faktus, kaip "puikiai" leidome Naujuosius Metus, o nuomonę susidarykite patys.

1. paguldė mus su laringitu sausio 1d. rytą. Reikia skubiai daryti kraujo tyrimus, kad pradėti gydymą. Be kraujo tyrimų negalima skirti gydymo. Vaikui ligoninėj temperatūra šokinėja iki 39,6. Kai vyras paklausė, kada jau čia ateis tų tyrimų daryti, seselė pasakė, kad jau padaryti. Vaikas visą laiką prie manęs buvo. Kai vyras šitą pasakė seselei, tai seselė tik pasipiktino: tai kas ten per motina, kad nemato kada jos vaikui imamas kraujas... Nueinu pas seselę, prisistatau, kad aš TA motina. Tada jau pradeda žiūrėti žurnalą, kad niekas dar nepaimta ir iš viso, nėra kam to kraujo paimti... Šiaip ne taip į pavakarę paimamas kraujas.
2. Žinojau, kad kūdikiui įvesti kateterį yra labai sunku, nes jų putlios rankytės slepia venas. Viskas tvarkoj, ką padarysi. Bet laukiant už durų, girdint ne tik vaiką spiegiant, bet dar ant viršaus seselės riksmą (ant 9,5 mėn kūdikio): nu ko tu čia bliauni, patylėk, nebliauk aš tau pasakiau! na, čia jau nežmoniška. Po gerų 20 minučių iš procedūrinio pasiimu savo persigandusį vaiką. Įsikniaubė į kaldrą, net nemirksi, tik kas artinasi, jis jau rėkt. Aš nebuvau mačiusi tiek įbauginto savo vaiko
3. Sausio 2 d.vakaras. Pradžioj, palatoj turėjom kaimynę. Leliukas 5,5 mėnesio, irgi su laringitu, bet dar ir su žvėriška sloga, kurią gavo laukdami prie priimamojo durų, kaip ji sakė, penkioliką minučių. Vaikui pablogėjo. Nuo slogos prasidėjo ausų uždegimas. Vaikiukas neramus, visą laiką klykia, griebiasi už ausytės. Atėjusiai naktinei daktarei kaimynė pasakė apie pablogėjusią kūdikio sveikatą. Daktarė paskyrė vaistų, kuriuos turėjo sesutė suleisti. Ir išėjo.... Laukiam sesutės pusvalandį, valandą... aš spėjau aplakstyti visą skyrių, nei gyvos dvasios... Nei vieno naktinio personalo. Vaikiukas tiek įsiklykė, kad ėmė dusti. Po kiek laiko vėl einu ieškoti daktarų. Praėjau kelis skyrius. Pagaliau pagal maisto kvapą atsekiau personalo kambarį, kuri sėdi visas naktinis personalas, stalai maistu ir gėrimais nukrauti. Sakyčiau pamiršo. Ne, seselė pati pasakė, kur mes gulim. Daktarė, aiškiai nepatenkinta, kad čia vaikštom, tik burbtelėjo: tuoj ateisiu... Aš su šia džiugia žinia į palatą. Tai tas TUOJ atėjo tik po kokia 20 minučių. Daktarė visai jauna, bet JAU nežmogus... nereikėjo mums kad pasakas vaikams sektų, bet visgi, žinojo, ka vaikiukui skauda, kad vaikiukas kankinasi, bet ne, balius svarbiau.
4. Kitą dieną siunčia kaimynę su lelium pas LOR. LOR išaiškina, kad jokio ausų uždegimo nemato... Kaimynė papasakoja, kad vaikiukas nepertraukiamai klykė, griebėsi už ausytės. Kaimynės žodžiais, toks vaizdas, kad daktarė to nė negirdėjo...
5. Pagaliau ateina seselė kaimynės mažuliukui suleisti vaistų. Aš pasiteirauju kada mums numatytas sekantis vaistų leidimas. Seselė tik vimtelėjo: koks jums skirtumas, kada bus leidžiami vaistai. Gulit ir gulėkit, ne jūsų reikalas. Kai suleisiu dešimčiai, tai ir jūsų eilė ateis. Visą laiką tylėdama, tvardydamasi, šį kartą susikibau. Vaistai leidžiami kas 6 valandas, tad tai tikrai nėra laisvu grafiku. Trijų metų dukrai vienintelis gydymas - inhaliacijos. Tai va taip, kaip nenuėjom ir nepasakėm: MUMS REIKIA, tai ir pamiršo mus seselė pakviesti (na tarkim, čia žmogiškas faktorius). Taigi nusprendžiau daugiau domėtis ką, kada mums turi daryti. Ir sužinojau, kad tai ne mano reikalas. Dar seselė man išaiškino, kad ji neprivalo man nieko sakyti ir nėra jokios vaistų leidimo schemos. Ir iš viso, kad aš jai nervus gadinu... Nu, tada jau pasisakiau... Ir kažkaip greitai seselės tonas pasikeitė, tada pasirodo, kad ji tiesiog mane ne taip suprato ir blablablablablabla...

6. Tiek mano mažajam, tiek kaimynės vaikiukui daktarė paskyrė solbutamolio dujų įpurškimą. Dedama vaikiukui ant veido tokia kaukė ir purkštelnamos dujos. Pačios kaukės laikomos palatoje, spintoje,kur tik daktarai ir seselės lenda. Įbėga seselė, klausia: kuri kaukė kurio... Kaimynė išaiškino, kad mes tikrai nematom, kuri kuriam dedama (jos visai vienodos). Seselė pradėjo bambėti: tai kaip jūs nematot! Kaimynė pasipiktino tokia netvarka, visgi yra kažkoks perdavimas, tai gal jau gražusis personalas turi tarpusavy tokią informaciją perduoti. Ar tai turim žinoti mes, pacientai, kurie į tą spintą nelendam. Nuo tokių kalbų seselė įsižeidė, trinkt durim, išėjo... Tuoj pat grįžta nepatenkinta, paėmė pirmą pasitaikiusią kaukę, įpurškė mano vaikui, tada kitą, įpurškė kaimynės vaikui. Savo nepasitenkinimą išliejo ant to mažo bejėgio kūdikėlio. Jai išėjus ėmėm žiūrėti kaukes. Na ir ką, sumaišė!!! Tai yra, mums uždėjo kaimynės leliuko naudotą kaukę, o jiems naują. Tai reiškiasi, kad mes perėmėm visas kaimynės mažuliuko bacilas, nes dujas įkvepia per burną. Kai šitai pasiskundėm naktį budėjusiai daktarei (tai pačiai jaunai, kur TUOJ atėjo), ji tik šaltai atsakė, kad nelabai daug čia kažką galėjo užkrėsti. NELABAI DAUG...tai gal ponia daktarė sau norėtų kieno nors kito SERGANČIO kaukę užsidėti ir pakvėpuoti? INFEKCIJŲ SKYRIUJE!

7. Dienos metu įskrenda seselė: greitai su abiem vaikais pas LOR. Tik apsirenkite, eisime per tunelius. Palatoje karštą, tad vaikai nebūdavo prirengti. Per porą minučių, kol spėjau aprengti savo vaikus, seselė nerviškai spėjo tris kartus į langą barbenti ir burbėti, kad ji neturi laiko GREIČIAU! Nekreipiau dėmesio, man svarbu buvo vaikus aprengti. Mažuliukui kaip tik kilo temperatūra. Tai seselė, kad jai nereiktų vaikščioti, surinko konvejeriu kelių palatų pacientus ir tuneliais nuvedė pas lor. Pastatė prie kabineto, laukit! Tai reiškia, kad stoviu aš su savo mažuliuku, temperatūra 38,5 prie kabineto ant skersvėjo. Stovi mano močiutė, atlydėjusi mano trijų metų dukrą, stovi dar viena mamytė su kūdikių ant rankų...Svarbiausia, kad seselei nereiktų daug kartų vaikščioti. Kitą kartą kai tokiu pat konvejeriu bandė mus nuvesti plaučių šviesti, tai kategoriškai pasakiau, eisiu du kartus atskyrai su kiekvienu vaiku. Tai ta pati seselė iš žiežulų kaimo ėmė burbėti, kad ten eilė, niekas nelauks... Tai žodžiu, mes su stipriai sergančiais vaikais galime palaukti ant skersvėjo už durų,,,

8. Pastatė mano mažuliukui lašelinę. Iš viso lašėjo kokias 4-5 valandas. Visą laiką tai aš, tai vyras, pasikeisdami laikėme vaikiuko ranką, nes judrus. o ir toks laikas, pabandykit nulaikyti mažą vaiką tiek laiko prijungtą prie lašelinės. Maždaug po valandos lašėjimo pastebėjau, kad šlampa rankovė. Pakvietė vyras seselę. Atėjo dviese. Nepatenkintos: nu ką galim padaryt, kateteris blogai įstatytas, nu jau ne, aš tai kateterio nekeisiu, laukite kol pamaina pasikeis, aš neturiu laiko...trinkt brinkt durim... Gražu, kai taip seselė pasisako...tai kaži kas, aš keisiu kateterį??? Man jau vien pagalvojus, kad vėl vaiką kankins, badys n skylių į abi rankas, negera pasidarė...Šiek tik atvėsusi grįžtą seselė, pasižiūrėti, gal vistik ne kateteris blogai įstatytas, o tiesiog lašelinė negerai pastatyta. Mūsų laimei taip ir buvo. Tad nereikėjo niekur nieko perstatinėti.

9. Perkėlė kaimynę į vienutę. Kadangi jų mažuliukas buvo labai neramus, jie atsivežė vežimą ir jame migdydavo. Naktį reikdavo mažuliukui supurkšti solbutamolio dujų su ta kauke. Vieną naktį kaimynė išvažiavo miegot namo, o su lelium liko vyras. Ryte kaimynė sužinojo, kad naktį niekas nesupurškė dujų. Paklausus kodėl, seselės pradėjo teisintis, kad naktį atėjo purkšti dujų, bet vaikas miegojo, todėl vyras neleido vaiko žadinti. TĖVAS NELEIDO GYDYTI VAIKO???????????????????????????????????!!!!!!!!!!!!!!! Tėvai pašiurpę, pasipiktinę. Tada iš seselių parėjo nauja versija - atėjo naktį seselė leisti vaikui dujų, bet vaikas miegojo pas tėtį, tėčio prižadinti neišėjo, o seselė prie vaiko nepriėjo... O iš tikro, tai tėtis miegojo lovoje, vaikas vežime. ne tik kad nesupurškė dujų, bet dar taip ciniškai meluoti...nėra žodžių.

10. Iki tokio nemalonaus neužjautimo... Aš dar maitinu savo mažiuką. Ryte seselės nešioja maistą. Aš lovoje gulėdama maitinu sūnų, atneša seselė pusryčius, bando pastatyti ant mažo staliuko, bet taip kad vos nekrenta tos lėkštės. O per žingsnį stovi tuščias ddidelis stalas. Aš prašau: gal galit padėti ant stalo? (paprasčiausiai bijojau kad visos tos lėkštės nukris žemėn), tai seselė tik šaltai atšovė: atsikelsit ir pasiimsit...

11. Taip jau gavosi, kad sausio pirmosios ankstų rytą aš su mažuoju greitąja išvažiavau į ligoninę. O tos dienos vakarą vyras su dukra ta pačią greitąja atvažiavo į ligoninę. Tai man buvo išaiškinta, kad 3 metų dukrai tėvų priežiūros nebereikia, kad tokio amžiaus vaikai guldomi atskirai į palatą su kitais vaikais. Įsiprašiau, kad paguldytų pas mus į palatą, nes vistiek juk su sūnumi guliu. Kai išėjo kalba apie vyro llikimą ligoninėje, priimamajame tik blatnai atsakė: ką, jūs savo dviem vaikais nepasirūpinsite? Ką, jūs namie gal tarnaites samdot??? Nieko neatsakiau, nesinorėjo tempti laiko, nes dukra labai prastai j autėsi. Bet pagalvojus, yra gal skirtumas, prižiūrėti savo du vaikus namie, ar prižiūrėti savo du sergančius vaikus ligoninėje. Tą naktį su seselės palaiminimu vyras liko nakvoti ligoninėje. Kitą naktį su dviem vaikais likau viena. Dukrai stipriai kilo temperatūra,sūnui irgi. Dukra blogai jautėsi, nuo temperatūros ir kosulio pradėjo įsterikuoti. Taigi, vieną vaiką paguldžiau savo lovoje iš vienos pusės, kitą vaiką iš kitos pusės. Paguliu prie vieno, paguliu prie kito... tad bemiegės naktys. Kitą dieną palatos daktarė išaiškino, kad vyras oficialiai gali su mumis gyventi, nes abu vaikai ligoninėje. Taip man gyvenimas palengvėjo.

Štai tokie mūsų įspūdžiai iš II infekcinės ligoninės. Slogūs prisiminimai. Buvo viena daktarė, gaila pavardės nemačiau. Tikrai rūpestinga, davė labai naudingų patarimų. Jei kitos naktinės daktarės, atėjusios naktį ar paryčiui leisti vaikui vaistus, liepdavo išlipti iš lovos, tai ši daktarė atėjusi pati prisitaikė, atraitodavo vaikui rankovę iki kateterio, suleisdavo vaistus. Tokia pat rūpestinga ir su ja dirbusi seselė. Gaila, kad tokių pasitaikė tik vienetai.

Ir dar... daug dalykų, kuriuos seselės darydavo, buvo būtini. Tai galima suprasti, juk sergam, reikia visas kad ir nemalonias procedūras pereiti. Blogiausia tai, kad ką jie daro, jie nepaaiškindavo. O jei bandydavom klausti, tai priimddavo kaip kabinėjimąsi ir nieko nepaaiškindami tiesiog šiurkščiai atsikirsdavo. Net iki tokio kvailumo, kad statant kaimynės leliukui lašelinę, kaimynė šlangutę patraukė, kad neužsikabintų už spintelės durelių. Tai seselė nepatenkinta burbtelėjo: tikrinat, nes nepasitikit???

Aš neskubu kritikuoti medikų darbo. Daug ką galima nurašyti žmogiškai klaidai, šventėms...Bet ar tikrai galima nurašyti tokias klaidas? Ypač , kai tokios parodijos vyko per 8 dienas. Skaudu ir pikta yra, kai daktarai taip elgiasi su suaugusiu pacientu. O čia su kūdikiais, kurie nesupranta, negali apsiginti. Abejingumas šaldo bet kokius žmogiškus jausmus. AŠ LABAI STIPRIAI NUSIVYLUSI!
Ne viena pažįstama skundėsi, kad papuolus į šį skyrių, pereini per visus aukštus- viduriavimo, plaučių uždegimo ir kt. Nenuostabu, kai toks daktarų abejingumas!

Skaiciau ir negalejau patiketi

as tai turbut buciau iki vyr .gydytojo nuejusi

oi kad ten ir iki vyr.seselės, ir iki vyr.gydytojos priėjo. Vyr.seselė dievagojosi, kad ta seselė, kuri naktį ne darbo vietoj, o gėrė, yra negerianti. Negali būti, kad ji gėrė... O pati kaimynė sakė, kad kai ryte pasilenkė paklausti, kaip vaikiukas, tai akys rasojo nuo seselės ... čia turbūt tas atvejis, kol neatsitinka nelaimė, tol visiems yra giliai vienodai kaip ten kas vyksta...
Pagaliau, jei toks elgesys būtų iš vieno-dviejų medikų, yra prasmė kažkam dundenti. Bet kai per visą skyrių tik keletas žmogiškų jausmų neužšąldę, tai galima teigti, kad visi viską žino, bet niekam tai neįdomu.

Svarbiausia, kad vaikai pasveiko. Jei teisingai supratau, daugiausiai pretenziju sesutems? Nenuostabu, nes ju algos mazos, nera jokio pasirinkimo-konkurencijos( cia visose gydymo istaigose). Padetis gali pasikeisti tik pradejus veikti draudiminei medicinai. Sekmes.

nepasveiko. Greitai greitutėliai pabėgom apsigydę . Nenorėjom kitų infekcijų pasigauti, nes ten sakė tradicija - atvažiuoji su viena liga, persergi visom, kokios tuo metu ligoninėj ir dar ką nors namo išsiveži . Namų ir sienos gydo, tad išsiprašėm namo ir dabar namie gydomės. Eisim dabar pas privačius LOR ir pulminologą.
Jei daktaro profesionalumas ir žmogiškumas priklauso nuo to, kiek jam įdėsi, nuo tokio reikia bėgti kuo toliausiai.( Juk kartais ir dėdamas gali neįvertinti jo apetito... ). Ir tikrai nėra sistema, kad negauna, vadinasi šaltas kaip ledas. Pati turiu labai gerų ddaktarų pavyzdžių, tad pirmiausia kalbam apie pašaukimą

Labai panašūs ir mūsų prisiminimai Atsidūrėm toj ligoninėj lygiai prieš metus. Anksti ryte vaikas pradėjo vemti,karščiuoti,vyras buvo užsieny,tai išsikviečiau greitąją. Nuvežė į tą košmarišką ligoninę... Beveik valandą su karščiuojančiu vaiku mane paliko priimamajame (vis sakė,kad tuoj kažkas ateis ir nuves į skyrių). Palatoj buvom vieni (apie interjerą tai geriau patylėt- minimum 30 metų nedaryti remontai,viskas priskretę,išklerę,nutriušę ). Kai statė vaikui kateterį,tai man liepė būt palatoj,bet per visą koridorių girdėjau kaip vaikas klykė... Paskyrė antibiotikus kas 8 val,jokios diagnozės Kitą dieną siunčia pas LOR,ta apžiūri,nieko neklausia,nieko nesako (pati su vaiku ėjau). Už poros valandų ateina seselė su kažkokiu sirupu Klausiu:"Kas čia?" O ji:"Jums ką,nesakė? Jūsų vaikui ausų uždegimas!" Nesupratau... Tiksliau supratau,kad š... mala,matyt reikėjo apsimest,kad dirba ir ligų randa Maloniausias žmogus toj ligoninėj žurnalų pardavėja
Kentėjau ten 4 dienas,paskui po parašu išsiprašiau namo ir leidžiamus antibiotikus pakeitę geriamais,pasveikom namie.
Užtat kai prieš mėnesį sūnų užpuolė kažkoks baisus virusas (vėmė, viduriavo, karščiavo) ir daktarė pasakė,kad jei negers skysčių,teks važiuot į tą pačią ligoninę,pasakiau nu jau ne,ačiū. Ten vien nuo aplinkos ir daktarų gali ligą gaut... Lašelinę gali rast ir kas namie pastatys...

Jei savu kailiu tai patirtumėt,abejonės išnyktų Būtent dėl to,kad neesam daktarai ir visa ko žinovai,norisi paprasčiausio žmogiško bendravimo,paaiškinimo. Negi taip sunku pasakyt-matau tą ir tą,dabar darysim tą ar aną,nes reikia dėl to ar ano. Ir viskas. Bent jau man to būtų pakakę.

Ai merginos ar moterys jeigu jau savo darbuose esat visiakai idealios, viska atliekancios ciki piki, visada pasiruosysios su visais kalbeti, pastoviai sypsotes ir t.t., tada metykites cia akmenimis, bet dristu abejoti kad taip yra

ar yra pateisinamas nežmoniškas elgesys vien dėl to, kad kiti taip daro? Sutinku, būna dienų kaip tyčia, kai laikrodis per anksti sučirškia, arbata išsilieja, skrebutis sudega, mašina neužsikuria, o kaimynas, pravažiuodamas aptaško paltą...tada ir darbas nesiseka, visi aplink nervuoja. Taip, visi mes esam žmonės, turim teisę į savo klaidas, turim teisę į blogą nuotaiką. Visgi, kai toks elgesys yra 9 dienas, kai INFEKCINĖJE ligoninėje tavo vaikui sumaišo su kito ligoniuko kaukes (ir ne tai kad netyčia, o tingėdama išsiaiškinti), arba kai tu teiraujiesi , kada bus leidžiami vaistai, o tau pasako: o koks jūsų reikalas, kai seselė pareiškia: na jau ne, aš tai kateterio nestatysiu...ir daug daug daug tokių dalykų per pakankamai trumpą laiką, tai pardon, tikrai nemanau, kad tai yra normalu ar pateisinama. Įdomu, ar pačios tokioj situacijoje imtumėt teisinti personalą jų blogom nuotaikom, nuojautom, ar tuo, kad ir kiti tokie... Kai esi mama, tai apima dar didesnė neviltis, papuolus į tokią aplinką su vaiku, nei kai pačiai kas atsitinka. Taip sutinku, aš durna durna durna, medicinoj nieko nesuprantu, todėl ir klausiu. O vietoj atsakymo man atkertama, kad čia ne tavo reikalas, guli ir gulėk... Nesikabinėju, o visada mandagiai klausiu. Niekad nešoku daktarams į akis, nes vienaip ar kitaip, tu nuo jų priklausomas... KUR ČIA ŽMOGIŠKUMAS? Gal pati esi seselė ir taip elgiesi? Gal tai atrodo normalu?
Na tarkim, man neužkliuvo nei palata. Tiesa, mes palatą ir gavom gerą, nes priešais kaimynai vaikščiojo su striukėm, o kitoj palatoj sakė, kad prie lango ant palangės gulėjęs rankšluostis suledėjo. Taip, čia ne seselių problema... Tarkim, nieko nepadarysi, kūdikiui veną surasti labai sunku, ir kad jis klykia..na dėl to ir liepia mamoms sėdėt palatoje, nes jos jautriau į viską reaguoja. BET kitų faktų tai man niekas nepateisins. O ypač nežmoniškumo!
Mano sūnus vakar vėl stipriai sukarščiavo, kvietėm greitąją ir dėjomės tašes į ligoninę. Labai džiaugiuosi, mums nebuvo tos būtinybės ten važiuoti, nes kaip greitukės sesutė pasakė, viską, ko mums reikia, turime namie. Beje, jei jau būtų reikėję vistik važiuoti, rizikuočiau važiuoti į KMUK. Nes kad ir ką kas šnekėtų, mane,medicinoje neapsišvietusią personą, pašiurpino daktarų, kaip žmonių elgesys. Ir tikrai to negalima teisinti mažais atlyginimais. Gal tada pateisinam vagis ir žmogžudžius sunkia financine padėtim?
Beje, po visko kai buvo pasikreipta į "aukščiau", personalas labai stipriai nusistebėjo tokiu seselių ir kai kurių daktarių elgesiu. Tiek seselės, tiek daktarės VISADA privalo informuoti, kas yra pacientui, ką darys, ko tikimasi ir koks gali būti pašalinis poveikis. Gal būt galima kaltinti KMUK akušerijos skyrių mamyčių išlepinimu. TEN priežiūra ir dėmesys pacientui buvo nepakartojamas. Nesakau, kad čia tiek daug tikėjausi. Tiesa ir gavau "tiek" , kiek nesitikėjau...
Tikra viena ar kita mamytė nieko nepakeis su tokiais rašiniais. Mano rašymo tikslas, informuoti kitas mamas, kurioms gali tekti ten apsilankyti. Jei jau neišėjo išvengti tos įstaigos, tai bent jau turėkite omeny, kaip galite būti ten "sutiktos".

jei nepastebėjei, ne kartą esu pagyrus medikus, ne vien tik blogą surašiau. O tu pakankamai grubi esi, kad būtų galima diskutuoti. Gerai žmones perpratus? Įdomu, kai "tokius" kaip aš pažįsti nepažinodama nei manęs, nei situacijos, kurioje teko pabūti. Lengviausia diskusiją nutraukti grubiu atsikirtimu. Bet tai ši istorija ne tau ir skirta. Pabandyk paaiškinti tada, kai tavo vaikui uždės apkrėstą kito vaiko kaukę, ar kai tau atšaus, kad ne tavo reikalas, ką tavo vaikui leidžia, arba kai tavo vaikas klyks iš skausmo, o tu daktarę ir seselę rasi (o aš radau pati, ne kažkas kitas) švenčiančią. Aš ne kategoriška, ilgai svarsčiau ar atidaryt tokią temą, nes neesu nusistačius prieš VISUS medikus ar gydymo įstaigas. Bet jei mano tokia skaudi patirtis, o šis saitas ir yra tam skirtas, tai jau tu tik man atleisk , turiu aš tokią teisę pasisakyti...beje, kaip ir tu turi tokią teisę už tai mane apšikti...
ir iš viso, įdomus palyginimas - santechnika su tavo svarbiausio mažojo žmogaus sveikata... na bet tu aišku geriau žinai, kad man paranoja,ir kad viską, ką parašiau, persūdžiau. Tai kaži, kas čia yra kategoriškas?

Saunuole mama, kad isdryso viesai papasakot savo ispudzius. Apie ta ligonine girdziu tik blogus atsiliepimus. Si rasta reikia i SAM nusiusti, gal susirupins kas ten darosi. Kazkokie viduramziai.

O mamai labai sauniai komentuojanciai autore, noriu palinketi, kad pacios vaikai nepapultu i toki burdaka... Kaip sakant - nespjauk i vandeni.

Pritariu tavo nuomonei.