II ligoninės vaikų infekcinis skyrius

ai nu aš dar ne viską pasakiau, lai atleidžia man cenzorė. Bet čia iš juokingų nutikimų mano nuostabiajai kaimynei ir jos šeimai. (dar jos vyras taip gerai papasakojo, kad mes ten už pilvų susiėmę juokėmės iki ašarų. Nors aišku, jiems tuo metu, kai viskas vyko, nebuvo taip juokinga)
GRUODŽIO 31DIENA
-Priėmime pildo "priimtuvė" dokumentus, klausia: amžius? Tėveliai: 5 mėnesiai. Priimtuvė: į darželį eina? Tėvai be žado...
-Šiaip ne taip juos paguldo. Ateina daktarė, nepriedama prie paciento, atsisėda šalia ant kėdės ir dūsauja:oooooo, man spazzzmaiiii,,,oooo, greitai man reikės pagalbos... Po kiek laiko ateina "priimtuvė" ir kalbasi su daktare: daktare, į priėmimą atvažiavo vaikas su skaudančiu pilvu. Kadangi jūs buvot užsiėmus, tai pažiūrėjau, tikriausiai apendicitas, tai išsiunčiau į klinikas

Negaliu pasakyt, ar tai tiesa, at tai melas. Ne mums taip nutiko, tad priimkime, tai tik kaip anekdotą.

Taip, skirtingai nei mano kritikė įvertino, aš esu kantri, tikrai neskubu kabintis į atlapus vien jau dėl to, kad nuo tų medikų esi priklausomas. Pagaliau, šiuo atveju nemanau, kad kabinimasis į atlapus ką būtų išspręndęs. Būtų tik dar daugiau streso, kurio jau ten buvo ir taip per daug.

Aš iš dalies galiu tik pasidžiaugti, kad iki šio įvykio medicinoje man pasisekdavo su medikais. Tikrai nei vienas nepasitaikė toks abejingas, turintis storą apsaugą kito nelaimei. Teisingai, medikai daug ko matę, jiems nelaimės yra kasdienybė. Bet tai turi vystyti tik jų profesionalumą, o ne abejingumą ir nepasitenkinimą, jei kažko klausi.

Auksiniai žodžiai

Sveiki. Nekomentuosiu ne vieno pasisakymo, tiesiog pateiksiu keleta teiginiu.
1. Visose gydymo istaigose buna nepatenkintu pacientu.
2. II kkl dirba labai daug auksto lygio specialistu.
3. Kiekviena diena sioje ligonineje gydoma apie 100 ligoniuku.
4. Rinkos ekonomikos salygomis - pasaukimas, zmogiskumas, Hipokrato priesaika ir visi panasus zodziai nera tokie svarbus kaip tarybiniais laikais. Visi sako - sveikata brangiausias turtas - vadinasi tai preke. Uz kiek pirkti - kiekvieno reikalas.
5. Investuokite i vaiku sveikata, tikrai verta.
6. Bukite sveiki.

Bet tai ar tu supranti, kas kalbama. Išdėlioti konkretūs faktai, o ne apibendrinimas, kad visur yra taip. Pagaliau, ar tai pateisinimas, kad visur taip? Visur taip? Vadinasi, visur reikia keisti. Aš kitur susidūriau su kitokia tvarka, čia su tokia. Gal visgi teisingiau būtų apibendrinti, ne kad pacientų visur yra blogų, o kad visur yra aplaidžių daktarų. Jei tai būtų kalba apie ligoninės interjerą, sesučių veido išraiškas, taip, galima būtų diskutuoti apie žmogiškas personalo savybes ir priskirti prie natūralaus reiškinio. Deje, kad ir kaip atrodo, kad aš, ar kitos, su tuo tiesiogiai susidūrusios, persūdom, buvo daugiau nei ne tie tapetai, ne tos dainos...
3 punktas nepasako nieko. Kitose ligoninėse, kituose skyriuose irgi gydoma nemažiau ligoniukų. Na ir ką?
Ar man, būnant pacientei, turi pasidaryti bent kiek lengviau, kad ten dirba tikrai puikūs specialistai, jei aš tokios pagalbos tame skyriuje negavau? Sutinku, gal kituose skyriuose yra viskas puiku. Tikrai daug gero esu girdėjus apie ginekologinį skyrių. Bet tai nereiškia, ka jei ten yra gerai, tai eliminuoja šio skyriaus problemas. Lygiai taip pat, jei šis skyrius turi pirmiausia tai valdymo problemų, kad visa II ligoninė yra bloga. "4" punktas labai įdomus. Ar jį galėtum pritaikyti, kalbant apie savo vaiką, papuolusi į tokią aplinką, kaip mums teko? Ar tikrai manai, kad medikas yra geras specialistas, jei jo rūpestis ir atsakomybė priklauso nuo to, kiek įdėsi. Taip, mes buvom pasiryžę dėti kiekvienam, tikrai pakankamai daug ir dėjom. Tai dabar klausimas, gal ne tiems dėjom?
5 punktas, manau,niekam abejonių nekelia. Tik investuoti reikia ne papuolus į tokią įstaigą, dedant į kišenę, o užkertant ligą, stiprinant imunitetą. Bet tai ką daryti, jei ėmė ir imunitetas neatsilaikė... Mano vaikis per savo 10 mėnesių pirmą kartą taip ir apsirgo.
Papildyta:
ir iš viso, iš kelių pasisakiusių darau išvadą, kad mes kalti esam jau vien tuo, kad susirgom. Nekalbu apie tai, kad susirgę užsimanėm profesionalios pagalbos... Kažkaip iki šiol tikėjau tuo, kad žmogus susergi, kreipiesi į medikus, pagydo. Dabar pasirodo, džiaukis, kad tave priėmė. O jei dar ką nepagiriančio pasakai, vadinasi, esi snobas, persūdai ir įtraukiamas į bendrą nepatenkintų pacientų sąrašą. Visi puikiai žino, kad yra daug problemų tokiose būtinosios sveikatos pagalbos įstaigose. Tai gal visgi tai reikia rauti, o ne nuleisti kaip natūralų reiškinį...

šiaip manau, kad diskusija gali vykti tik tarp ten gulėjusių, nes suprantama ir medicinos atstovų ginyba, ir šiaip, ten nepabuvojus, neįtikėtinai atrodo visas pasakojimas. Būtų gerai, kad į diskusiją prisijungtų ir mamos, kurios su savo atžalom ten gulėjo, ir tuo labai patenkintos. Bet ne tai kad iš lempos rašytų istoriją,o realius faktus.

tai kam tada ieskot "gero" pediatro, kuris net neturi pasaukimo tai is esmes galima eiti tiesiai pas veterinara (gal tas tures pasaukima gydyti) arba pas bobute zolininke (nu ji tikrai su pasaukimu )
ir prie ko tie tarybiniai laikai o gal dar smetonos laikus prisiminkim


Temos autorei : teisingai padarei kad paviesinai savo istorija ir nusileisti jokiais budais tokiais atvejais negalima

Perskaičiau visą temą. Ir nežinau, ar teisingai, ar neteisingai. Teisinga tai, kad kai skauda, tai rėki žmogus garsiai. Neteisinga tai, kad tai kaip ir monologas gaunasi, nes tarp mūsų nėra antrosios konflikto pusės. Antroji konflikto pusė neišklausyta. Ir todėl nežinome: kas, kodėl ir kaip. Dėl šios priežasties šis konfliktas - destruktyvus ir tokiu pasmerktas būti nuo pat temos atsiradimo (nebent įsijungtų antroji pusė). Destruktyvus todėl, kad eilinį kartą supriešinama visuomenė (mamos) ir med. įstaiga (personalas). Nes man tikrai sunku įsivaizduoti, kad istoriją perskaičiusios mamos į šią įstaigą kreipsis be išankstinės neigiamos nuostatos. Tai lemia blogą pirminį kontaktą, o liaudyje sakoma: kaip šauksi, taip atsilieps.
Kiekvienas konfliktas yra konstruktyvus, kai baigiasi rezultatyviai. Tam nereikia nuoskaudų nuryti, kentėti, o pratrūkus akis drąskyti. Kliuvo kažkas, pasiteiraukit iš karto: kodėl? Neatsakė, perklauskit. Atsakė atžariai - paklauskit, kodėl tokiu tonu su jumis šneka (klausimas, žinoma, netenka prasmės, jei pačios pradedate bendrauti pakeltu tonu). Aš už tai, kad viską išsiaiškinti atvirai ir vietoje. Nepasisekė, kitas žingsnis - kreiptis į vyr. seseris, vedėjus. Tai tie žmonės, kurie konfiktinėje situacijoje jums pagelbės ir kurių galioje paveikti, "paauklėti" personalą jums teigiama linkme. O tokios viešos diskusijos - tuščios, jos tikrai santykiams tarp paciento ir personalo naudos neduos. Nauda tik ta, kad viena iš konflikto pusių išikrovė, galbūt šiek tiek palengvėjo.
Sėkmės jums, jūsų vaikučiams ir nesirkit

bent viena parašė kitokią nuomonę be jokių epitetų

šiaip su viskuo sutinku. Kodėl iš karto TEN vietoj nebuvo keliami šitie klausimai? Todėl, kad mes buvom jų rankose. Kai palatos daktarei viską papasakojom, pasakėm, kad esam nepatenkinti tuo, kas čia vyksta (ne pakeltu balsu, tiesiog žmoniškai išdėstėm), nelabai ji tuo susidomėjo. Tiesa pasakius, o ką ji galėjo pakeisti? Prie kiekvienos seselės ir kitos daktarės juk nepasėdės. Pagaliau, ateini jau su savo stresu, su savo ligom. Negi vietoj to, kad slaugytum savo vaiką dar turi kovoti su kažkuo? Juk ne to susirinkome ten.
Tiesa, kai visas šitas nepasitenkinimas dėl personalo šventimo priėjo iki vyr seselės, kaimynė sakė, buvo sukeltas skyrius ant kojų, ir tikrai rado šventimo įrankius - butelius, maistus.
Ar ši tema turi kokią prasmę? Manau, kad turi. Neapšmeižti yra mano tikslas, o įspėti. Kol kas oponentės yra tik medicinos atstovės. BET jos ne savo patirtimi pabuvojusios toje įstaigoje dalinosi, o tiesiog bendrai gynė mediciną. O to daryti ir nereikia. Galiu pateikti ilgiausią sąrašą puikių daktarų kiekvienoje gydymo įstaigoje. Dar kartą pasikartosiu, pasakojimo pradžioje pabrėžiau, išdėstysiu išgyventus faktus, o nuomonę susidarykite patys. T.y. mano, kaip pacientės, nuomonė yra subjektyvi ir asmeninė. Jei kažkas randa faktuose pateisinimų, viskas puiku, vadinasi, važiuosite ten ir priimsite tai, ką jums duoda.

Musų taip pat liudni prisimainimai apie šia ligoninę. Vaistukus vaikui i nosyte atnesė, žiūriu galiojimo laikas pasibaigęs.... na ir dar visokio fintu buvo, net nenoriu prisiminti. Mamytes, netylėkit, tai jūsų vaikas, tik jus galit už ji pastovėt !!!

pati esu medike,ir dirbu tikrai is sirdies,taciau kaip nebutu gaila tenka gana daznai susidurti su mamomis kurios i gydymo istaigas,atvyksta jau su isankstiniu nusistatymu pries medikus !! Ir tai tikrai gan daznas atvejis. o ka byloja pati statistika poziuri i medikus /? Pacios rasot- ne 10% visiskai nepasitiki medikais, 20 %pasitiki tik is dalies,14 %pasitiki tik savo gerais pazystamais medikais,pasitiki-tik 2%.Ka tai reiskia ?Jei ligonio artimieji vos izenge i med.istaiga,ne apie savo ligoni galvoja,beti i viska ziuri su didziule panieka? Tai teko perskaityti ir ankstesniuose pasisakymuose. Ir nereikia leisti gandu,kad medikai kysininkai.Yra zinoma nemazai faktu,kada ligoniai,ar ju artimieji ,nezinodami realios situacijos,visiskai nemokedami ivertinti mediko darbo,pradeda bylinetis teismuose,reikalaudami simtatukstantiniu kompensaciju.Pamirse ligoni,kuris lieka antrame plane,nes pirmame- geras budas praturteti. Skaudi tiesa,bet tai dabar gan daznas atvejis. O,kiek buna tokiu atveju, kai ligoniui atiduodamas visas demesys,ideali prieziura,efektyvus gydymas, cia kalbu apie ligoniuku mamas,ojos iseidamos sugeba vietoj padekos zodzio,issinesti valdiskus termometrus,buteliukus arbatai,duotus valdiskus rubelius.Tai taip pat tikri faktai. Kiek kartais laiko ir kantrybes tenka atiduoti prasant mamyciu bent minimaliai apsitvarkyti savo palata,kurioje tik ji ir jos vaikelis, salygos idealios sveikimui,bet nuo prakaito ir visokiu kitokiu kvapu neimanoma kojos ikelti i palata.Kai pampersai dedami ant tos pacios spinteles kur ir vaiko maistas,kai iskrites ant grindu ciulptukas ramiu veidu ibrukamas vaiko burnon,o pradejus vaikeliui viduriuoti kaltinamas personalas,ir tokiu pavyzdziu begales. Begales!pries pradedami kaltinti medikus,pirmiausiai kritiskiau pasiziurekite i save. Sekmes ir sveikatos!

APIBENDRINIMAI - RIBOTO ŽMOGAUS POŽYMIS. Aš parašiau konkretų atvejį, konkrečią istoriją. Kituose puslapiuose esu parašius konkrečią malonią istoriją iš gydymo įstaigos. Taigi, pasikartosiu, nereikia kabintis į atlapas, jei spraga yra ligoninėje. Pagaliau pačios labai aiški nuostata: koks atlyginimas, toks ir aptarnavimas. Tada, kai baigs kai kurie (TIKRAI NE VISIEMS TAI TAIKYTINA!) sveikatos apsaugos atstovai žiūrėti į pacientą kaip į statistinį vienetą - vienu daugiau, ar vienu mažiau ant žemės- tada baigsis ir pacientų nepasitenkinimas. Viena yra, kai prekybos centruose protestuoja kasininkės, nutraukdamos savo darbą, visai kas kitą, kai medikai savo protestą (konkrečiai iš tavo pusės buvo išreikštas dėl atlyginimo) išreiškia ant mažojo (ir nebūtinai mažojo) paciento, kur protesto padarinys gali būti kur kas skaudesnis nei neapsiprekinimas parduotuvėje!

Aš pilnai sutinku, kad ne vienetai atvejų, kai tikrai mamos pačios neužtikrina tvarkos palatose, kas vėliau gali sukelti kitas ligas. Tokią istoriją mums ir pasakojo II ligoninės valytoja. Bet nu man niekas nepateisins ne vieno išvardinto fakto, kuriuos išdėsčiau temos pradžioje.

Ir dar, tam, kad nereiktų bylinėtis po skaudaus fakto, šią problemą keliu dabar, kol tai turi prasmės. Jokie pinigai nekompensuotų sveikatos sugadinimo ar neišsaugotos gyvybės. Sutinku, gal yra ir kitoks požiūris, tai vat to kito požiūrio atstovams ir draskyk akis.

1. nejuokinkit su siuo teiginiu. Dziaugiuosi kad isnesem kudasiu po dvieju paru, tik del neparsivezem dar puokstes roto/noro... ir dar ko nors....
2. gal pasakysit, kaip palata bent minimaliai PRAVEDINTI? kadangi buvo ziema, o kiauri langai uzklijuoti, ir per juos svilpia, todel ten pastovus vedinimas, tai problemos nebuvo. Na o bet taciau, nors yra kvarco lempos, niekam ten nerupi tas kvarcavimas ar kazkas tokio. Be to DRAUDZIAMA iseiti is palatos....
3. pampersai... teko ir man pampersa padet ne ant spinteles o salia lovos, nes turejau saugot vaiko galvoj kateteryja istatyta lasine, kuria jis bet kokia kaina bande israuti, todel nuo lovos nesitraukiau tris su puse valandos, kol nesulasejo lasine. nuo suvynioto vaiko pamperso nieko neatsitiks (niekas gi jo nededa "turiniu" ant stalo ar ant lovos) , bet kai tom paciom RANKOM dalina maista ir roto virusu ir kitom ligom sergantiems (o ne ideda i lekstutes ir paduoda per langeli, kaip priklausytu) ir nedizenfekuotom ir neplautom rankom leidzia vaistus . tai tas pampersas ant spinteles vaidina zymiai mazesni vaidmeni "isigijant" nauju ligu.



Beje, i sia ligonine vaziavau vedina geriausiu prisiminimu, kadangi man paciai bunant vaiku, teko joje guleti. Todel net neabejojau, kad iskilus problemai vaziuosiu i sia ligonine. Dabar po patirties tokios, stengsiuos to isvengti kaip velnias kryziaus. Vadinasi, netvarka ten pasidare. Ne visad buvo, o tiesiog pasidare.

As jau nekalbu apie tai , kad mus su dideliausia temperatura ir neaiskia diagnoze pagulde salia nekarsciuojancio kudikio su bronxitu... Mums, tai aisku nieko, bet tas kudikelis tridiene turejo pasigaut nuo musu...

Esu praktikuojanti advokate, siaip isikaliau gera sistema: atvyksti i ligonine - is karto akcentuoji savo teises. Grasini skundais medicinos auditui, SAM, ir kitoms atitinkamoms istaigoms.... ir gauni pakankamai gera rezultata. I jokias kitas ligonines nevykstam su leliuku, tik i klinikas.
Medikei, dirbaciai II kigoninej, noriu pasakyti, kad kokia ntamstos kvalifikacija, tokia ir alga. Geri specialistai tikrai gauna gerus atlyginimus ir ne uz geras akis.