II ligoninės vaikų infekcinis skyrius

Teko ir mums reanimacijoj(tam 2 aukštų pastate) pagulėti su plaučių uždegimu ir baisiniu dusulio priepoliu. Tai nusiskundimų tikrai jokių neturiu. Nieko niekam nedaviau, bet rūpinosi ir lakstė, tiek sesutės, tiek gydytojai. Va apie priimamąjį, tai oho kiek galiu pyyyyypt žodžių skirti. Maža to, kad prikelt gydytoją vidury nakties reikėjo, tai dar su kokiais priekaištais Kaip čia nemačiau, kad vaikas dūsta, informacijos konkrečios jokios negavau. Ką spėjau perskaityti ant stalo paliktoj kortelėj tą žinojau. Paskui mano akivaizdoj slaugę ar sesutę pakelia ant kojų, skambina į reanimaciją...extra vaikas sunkios būklės, reanimacija, ruoškit viską. Ir palieka su vaikų priimamajam laukti nei kas , kaip, kodėl... Dar gyvenime nebuvau taip pasimetus, o vaikas pirmas, ne medikė esu. Žodžiu gavau pylos kaip reikiant, net negirdėjo, kad temperatūra sukilo vakare, o naktį su greituke i ligoninę lėkėm ir vistiek likau kalta, kad nemačiau kaip vaikas susirgo.
Reanimaciniam atsikvėpiau, pasitikusi sesutė matė, kad aš esu išsigandusi, apsiašarojusi. Tai čiupo mūsų daiktus, vaiką leido pačiai neštis ir visą laiką ramino. Kas 20 min ventoliną reikėjo kvėpuoti vaikui - tiksliai bėgiojo sesutė. Šalta palatoj buvo, tai atnešė radiatorių. Ir nė karto negirdėjau nei vieno priekaišto, nei vieno blogo žodžio. Tikrai nuoširdžiai žiūrėjo vaikiuką, ir už tai jiems AČIŪ.

mums irgi teko per kucias atsidurti toje ligonineje.pradzioj su gydytoja priemime susiimti teko,pasijauciau kad esu visai neismanele ir sutrugdziau poniai ramybe bet po to visai nieko ir personalas ir gydytojos buvo malonios

Mes pernai gulejom tam dideliam pastate. Pulmonologiniam skyriuj. Tai kas del gydyt. Mum sanios papuole. Priziurejo pati skyriaus vedeja ir dar kazkokia, bet man su pavardem slubuoja atmintis... Bet jau sesutes ir slaugutes... nu atrodo, kad jo ne skyriaus, o visos ligonines vadoves... Net i veida esu susijuokus kelis kart, nuo vadovavimo. Bet su tom sesutem, bent jau kiek mum teko susitikt, tai visur jos panasiai. Ir klinikose. Zodziu nosis uzrietusios, grubios. Keleta tik normaliu yra.

Oi mamytes stiprybes jums visoms ir dar karta stiprybes

Mes 2009 pavasari gulejome net du kartus. Pirma kart su dickiu baisiai nusivemusi leisgyvi atvezem, o antra kart su roto virusu visi keturi gulejom sirgo abu vaikai, o mes su teciu slaugem ir ten gyvenom. Dauguma sesuciu labai nemalonios. Sanitares taip pat Daugelis jaute pareiga pareiksti nepasitenkinima ko cia visi keturi gulit , BET KAIP TADA MAN GREITAI PAKISTI VEMIANCIAM VYRIASNIAJAM BASONA JEI MAZOJI METU LAIKO TUO METU ANT LOVOS SU LASALINE KLYKIA IR T.T. Zodziu valdzia didziule rode. Kai aprekiau neiskentus kelias tai truputi nuleido gaza. O gydytojai tai neblogi pasitaike negaliu skustis.
BET TOS SAVAITES TEN PRALEISTOS BUVO KAIP KOSMARAS

Mes buvom per praeitas Kaledas,priimamajame tai elgesi labai nemandagiai,o mes dar ir be siuntimo atvaziavom. Apziurejo,sako ar norit likti ar namo vaziuoti? Sakau as noreciau namo,bet kad dukryte kaip lapas guli,,tai jau kaip daktare patars.Atsistojo ir isejo...po geru 20min,atejo kita daktare,vel apziurejo,pamatavo temperatura,tyrimus padare..ir skubos tvarka pagulde dukryte i reanimacija, stebedamasi kodel mes cia vis dar sedim priimamajame.Greit pastate laselines ..po poros dienu perkele mus i paprasta palata, tai vienintelis ten geras zmogus buvo daktaras SERNAS..nes sanitares tai pastoviai rekdavo,tai basono niekas neatnese..pesasi tarpusavyje,maniske per ta laika priveme ant grindu.Tai atklausiau ilga zodziu tirada,kokia as baisi mama ir nepagarbi joms..nors uzdavus klausima is kur man ta basona riekejo gauti,trenke durim ir isejo..po gero pusvalandzio isejau ju ieskoti,nes vemalai tebegulejo tiek palatoj,tiek vonioj..aisku ju neradau. tada paprasiau daktaro Serno sluotos,sakau pati issivalysiu,tik duokit su kuo,juk palatoje ne vieni mes,o kvapas tai sklinda. Po geru 5 min atleke ir isvale,baisiai nepatenkintos,nes as gi paskundziau jas.Suprasciau jei turetu daug darbo, bet kava gerti galiam ir padavus sluota..veliau mus perkele i kita palata,o joje buvo vyras su sunumi. Vel atklausem tirados,kad dabar cia mes ale "isdykausim",kur tai matyta..bet didziausius vejus kele valytoja.Nors musu buvo atsiklausta ar nepriestaraujam,ir geriau palatoj su vyru,nei kolidoriuje .ir kiek buvo atejus valytoja,sesele tiek bambejo..kur ritasi pasaulis,kad palatoj vyras ir moteris. Nors pacios turetu suprasti,kad taip del vietu trukumo nutiko. Veliau gavom palata,kur buvom tik mes su dukryte,tai ir tevai atvaziavo,kucias pavalgem ten..gal pamaina keitesei,bet daugiau nesusipratimu nebebuvo.

Va, va... taip paprastai ir buna, kad kuo mazesnes pareigos tuo didesnis virsininkas. Jo, tos valytojos ten pagerintos..... mano mazoji viduriavo ziauriai tai pampersa keiciau kas 10-20 min . Tai nepaisant to, kad ir siuksliu maisu vienkartiniu buvom savo atsiveze vistiek burbejo, kad labai jau daznai maisas prisipildo Na bet tiesiog visiskai ignoruodavau ju kalbas. O ne viena ir aprekiau
Mes taip pat pirma kart gulejom pas daktara Serna. O kai po dvieju savaiciu vel ten patekom su abiem vaikais tai nepaisant to, kad sis gydytojas ne musu palatos buvo, bet vistiek pas mus uzeidavo paklaust, kaip sekasi

Siandien ir mes gryzom is sito konclagerio Nu tokios gydymo istaigos dar gyvenime nemaciau, tipo infekcine, vaikus gydo... Suprantu, pataikem ant sventiniu dienu bet cia jau vadovu beda, kad taupe ne ten kur reikia ir nesugeba ukiskai tvarytis. Zodziu pradekim nuo to, kad tokioje istaigoje savaitgali nedirba lankytoju rubine, visi lankytojai i skyrius keliauja su striukemis, pati gulejau palatoje kur nesidarineja langai, oro nera. Laime, kad dar nebuvo nei vemianciu nei viduriuojanciu, nes kitaip neisivaizduoju koks butu oras, o kur dar bakteriju plitimas, nes tulike siuksliu deze be jokio dangcio. Valytoja pagerinta, nei unitazo nei kriaukles neplauna, siaip ne taip susiraukusi siuksles isnesa karta dienoje ir balu palatoje pridaro, tipo isvale... Seseles turbut virsesnes uz gen.dira, taip vadovauja, kad oho. Aisku kaip nevadovausi, jeigu budinti daktare varo per 3 aukstus... Pati turi suprasti kokiu tyrimu vaikui reikia ir eiti ieskoti atsakymu, jeigu idomo. Per visa laika budinti daktare vos minute laiko skyre vaiko apziurai, mazdaug jis gerai jauciasi. Taip ir norejau susikrauti tase ir savavaliskai vaziuoti namo, net sesele tona pakeite kaip tai pasakiau. Vienintele pediatre, kuri mus gulde, issamiai apziurejo mazyli, viska paaiskino, dar kelis kartus buvo uzbegusi i palata. Gaila nezinau jos pavardes, nes tikrai nuosirdziai atliko savo darba.
Pirma karta is gydymo istaigos parvaziavau tokia nusivylusi ir pasibaisejusi neprieziura, o dar vaiko. Ir uz ka jiems (medikams) duoti, kysi irgi reikia uzsidirbti, arba bent jau susipirkti su placia sypsena

Matau, kad nė trupučiuko į gerąją pusę nepasistūmėjo infekcinė Teko su savo dviem vaikučiais prieš 4,5 metų ten gulėti. Atvažiavome su laringito priepuoliu Atvežė greitoji dustantį vaiką, o priimamajame krapštėsi valandą ar daugiau Per tą laiką sugebėjo vaikui temperatūrą pamatuoti ir kalną popierių supildyti. Paguldė į skyrių. Vakaras. Atėjo apžiūrėti budinti gydytoja, pavardės nepamenu. Patvirtino laringito diagnozę, paskyrė kraujo tyrimą. Viskas. Laukiu tų inhaliacijų. Niekas mūsų niekur nesiveda, nekviečia. Pati susirandu seselę, klausiu apie inhaliacijas. Toji, labai nepatenkinta, susiranda mūsų kortelę ir sako, kad daktarė nepaskyrė Žodžiu, kai ant kojų buvo sukelta pusę ligoninės (ačiū vyro mamai, nes rado ten pažystamų ), tai inhaliacijas gavome sekančios dienos pabaigoje. Bet jau buvo nuslinkę viskas gilyn, vienam vaikučiui komplikavosi į plaučių uždegimą, kitam į brochitą. Gavome arkliškas dozes antibiotikų. Ir čia "dėka" tos pažystamos daktarės, nes "atseit" skyrė patį geriausią gydymą. Kadangi gulėjome ten apie dvi savaites, tai ir į inhaliacijas dar pavaikščiojome, nesvarbu, kad ženkliai per vėlai Dar dabar prisimenu klaikų maistą, kurio pati neprisiverčiau valgyti, ką jau kalbėti apie sergančius vaikučius. Visose ligoninėse nėra jisai gardus, bet jau ten Palata vėjų perpučiama, slaugės kartą per dieną, kaip kažkuri mama čia minėjo, pridarydavo balų - taip atrodydavo tas palatos išvalymas. Kaip ir visur, valytojos didžiausios viršininkės Aš kažkaip jau nebekreipiau dėmesio į jų burbėjimus, gal per tiek dienų įpratau O sesutės ir daktarės akivaizdžios "vziatkoliubovos". Aš už tai, kad atsilyginti žmogui jeigu jis tikrai sąžiningai ir nuoširdžiai atliko savo darbą, padėkoti , bet kai reikia duoti kažkam kažkiek už tai, kad jis atliktų kas priklauso ir už ką ir taip gauną atlyginimą, tai man peilis Bei su daugelio mamų pastabom sutinku, kad jeigu kažką daugiau žinai, domiesi, klausi, yra daktarų ar seselių, kuriems tai labai ir labai nepatinka Bet reikia žinoti ir reikia klausti, nemokinti, bet teirautis bei aktyviai dalyvauti gydymo procese

mes irgi pries kelias dienas is infekcins gryzom.vajetau,aplinka kosmariska,palatos nevedinamos(langai uzkalti neatsidaro),nera kuo kvepuot,o jau maistas sanitares jau aprase caa dauguma o sesutes tai visai nieko mums pasitaike.gyd Zemaitiene man visai nebloga pasirode,o gyde mus Plukiene,nuostabus zmogus ji man pasirode,viska isaiskino,placiai nusisypsojo,nuramino.tokiam zmogui ir atsidekot negaila.o gulde mus kazkokia gyd is B raides pavarde nepamenu,nu susiraukele kazkokia
nenoriu daugiau ten niekada patekt,ir kitoms nelinkiu

As su vaiku du kartus gulejau infekcinej ir jokiu nusiskundimu neturiu ir viena mamyte rase apie pulmonologa griska, tai tikrai bent jau mum taip nera, labai geras daktaras, labai puikiai viska isaiskina ir laiko nemazai skiria, labai rupestingas daktaras

mes gulejome infekcineje reanimacijoj, siemet per kaledas, man visai gera ispudi paliko.
aisku pasisvaiscius simtinemis, visi sliauziojo kaip gyvates, kas 15 minuciu tikrint kaip reikalai. mergaite laaaaabai sirgo, atgriebe greitai ir paleido toliau laimes ieskoti. aisku tos musu ligos nesiliauja ir nerandam iseities iki dabar, bete tuo metu tai laimingos buvom. na jauciu nedavus pinigu butume buve isprasytos namo kaip ''sveikos'' ..
puikiai suprantu visas mamas ir kaip skaudina tkie gydytoju aplaidumai !

Vakar lankėmės infekcinės poliklinikoje (2-čiame pastate), susiriejau su gydytoja, ir išėjus vos neapsiašarojau iš nevilties. Galvojau, kad aš kažką padariau ne taip, kad nepavyko padoriai su ja pasikalbėti, bet kai pasiskaičiau komentarus čia, supratau, jog ne man vienai tokios bėdos iškilo. Gydytoja buvo labai mandra, ir iš tos serijos "nepatenkinta kad mama žino apie ligą". Pakraupau aš tokiu abejingumu ir šaltumu gydytojos
Dar prieš tai iškoneveikė mane, kodėl aš kraujo tyrimą dariau Vilniuje, o ne pas juos Kaune (sako "ten darėtės, ten tegul ir konsultuoja jus" )...Kai paaiškinau, jog pirmiausiai mes jų ligoninei ir skambinom, ir jie patys atsisakė daryti tyrimus, nepatikėjo... Bet čia jau jos bėdos... Kažkokia šaraškinų kontora iš tos ligoninės pasidarė