QUOTE(kumiko @ 2009 06 26, 14:08)
O kam tą maišelį palikt, jei susitart neišėjo?
O kam tą maišelį palikt, jei susitart neišėjo?
Pinigai, zinoma, yra svarbu- kai ju netruksta, turi daugiau laisves. Bet krizes akivaizdoje ypac aiskiai suvoki, kad pinigai- tikrai ne patys svarbiausi.
Turiu tokia keistenybe: karts nuo karto, kai sunku arba kai reikia priimti koki sunku sprendima, tai paklausiu saves- jei siandien mirciau, ko labiausiai butu gaila.
Siandien as tiesiog nenoreciau mirti. Man labiausiai butu gaila gyvenimo. Ne pinigu, ne daiktu, ne dar kazko, o paties gyvenimo, pojuciu, adrenalino... Na, kad ir si krize- po metu desimties ja prisiminsim kaip viena is gyvenimo "ameriketisku kalneliu" vingiu, net jei ir neteksim kruvos pinigu- mirdami mes tikrai gi ju nesigailesim. Gailesimes neisnaudotu galimybiu, neissakytu zodziu, neparodytu jausmu... Todel del pinigu nereikia sielotis. Pasisitengti juos uzdirbti- reikia, bet stengtis juos gauti kokia kaina- tikrai ne.
Turiu tokia keistenybe: karts nuo karto, kai sunku arba kai reikia priimti koki sunku sprendima, tai paklausiu saves- jei siandien mirciau, ko labiausiai butu gaila.
Siandien as tiesiog nenoreciau mirti. Man labiausiai butu gaila gyvenimo. Ne pinigu, ne daiktu, ne dar kazko, o paties gyvenimo, pojuciu, adrenalino... Na, kad ir si krize- po metu desimties ja prisiminsim kaip viena is gyvenimo "ameriketisku kalneliu" vingiu, net jei ir neteksim kruvos pinigu- mirdami mes tikrai gi ju nesigailesim. Gailesimes neisnaudotu galimybiu, neissakytu zodziu, neparodytu jausmu... Todel del pinigu nereikia sielotis. Pasisitengti juos uzdirbti- reikia, bet stengtis juos gauti kokia kaina- tikrai ne.
QUOTE(alfa159 @ 2009 06 26, 14:35)
Pinigai, zinoma, yra svarbu- kai ju netruksta, turi daugiau laisves. Bet krizes akivaizdoje ypac aiskiai suvoki, kad pinigai- tikrai ne patys svarbiausi.
Krizes metu pinigai kaip tik svarbesni ir turi didesne verte. Tarp draugu netekusiu darbo ir naujo nerandanciu kelis menesius, kiek kalbejom, ne vienas esama situacija nesidziauge ir nesidziaugia 
tuo labiau, kad kalbetu apie pojucius ir adrenalina 
o as su maiseliu pasimokiau. Jei zinau, kad teks grizti, visada palieku. Atejus kita karta, net pikciausias krokodilas kalba maloniai. O kai su laiku apsizvalges kabinete atrenki megstamiausia brendi ar kava, isvis geriausias draugas tampa
Dar studijuojant veziau kysi siskai, kuri oficialiai neima ir visus iki asaru priveda savo kietakaktiskumu
na baigesi ir man panasiai, tik susinervinus maiseli palikau. Kitakart atvaziavus net kitu skyriu vadovu parasai ant mano dokumentu buvo surinkti 
Tai dziaugtis nieks nesidziaugia, bet mes tai i krize ziurim filosofiskai . Tai tik vienas is gyvenimo etapu, savotiska pamoka, ja reikia priimti ir ismokti.
Beje, anksciau gyvenom nieko neskaiciuodami, o dabar paskaiciuojam. Sunku prognozuoti, kuo baigsis krize, bet kazka pakalbejom su vyru- svarbu vaikai sveiki, svarbu mes viens kita turim. Na kas gali atsitikti blogiausio- prarastume savo grazutes masinytes? Namus tektu pakeisti i manesnius? Na ir kas, ne tai svarbiausia. Svarbiausia kad tuose namuose, tebunie ir perpus mazesniuose, butu gera gyventi. Tfu tfu tfu, aisku, geriau jau nesumazetu tie namai
, bet psichologiskai tai mes ramus-ramuteliai.
. Tai tik vienas is gyvenimo etapu, savotiska pamoka, ja reikia priimti ir ismokti.Beje, anksciau gyvenom nieko neskaiciuodami, o dabar paskaiciuojam. Sunku prognozuoti, kuo baigsis krize, bet kazka pakalbejom su vyru- svarbu vaikai sveiki, svarbu mes viens kita turim. Na kas gali atsitikti blogiausio- prarastume savo grazutes masinytes? Namus tektu pakeisti i manesnius? Na ir kas, ne tai svarbiausia. Svarbiausia kad tuose namuose, tebunie ir perpus mazesniuose, butu gera gyventi. Tfu tfu tfu, aisku, geriau jau nesumazetu tie namai
, bet psichologiskai tai mes ramus-ramuteliai.
Na vat, tikrai galiu pasakyt, kad ne pinigai svarbiausia. Užėjus krizei mūs darbe ėmė nežmoniškai elgtis. Tapom vergai, kuriuos gali laikyt ant pavadėlio: taigi turit paskolų, vaikų, nuomas mokėt reikia, kur jūs per krizę dingsit mol.
Ir ką. Daug kas toleruoja nepagrįstus algų mažinimus iki begalybės ir tą ujimą. Nes gi svarbu išlaikyti vietą ir pinigus.
Aš darbą per kelias savaites mečiau. Iš darbo biržos daug negausiu, nes gavau tik minimumą plius autorines. Kitą darbą irgi kažin ar rasiu dabar. Bet bent jau pradėjau miegoti naktimis ir galų gale šypsotis.
Tiesa už tam tikrą atlygį sutikau dar pabaigt kai kuriuos darbus. Tai vėl turėjau dvi naktis nemigos. Ačiū ne.
Tiesa, kas ten neranda darbo kelis mėnesius - mano darbo vieta laisva. Ir dar srity, kur pasak mano darbdavių - šimtai norinčių laukiančių, darbo negaunančiu. Tad jei yra norinčių dirbti leidykloje, žurnale rašančiame kompiuterinius dalykus, kreipkitės, nurodysiu kur ta vieta.
Ir ką. Daug kas toleruoja nepagrįstus algų mažinimus iki begalybės ir tą ujimą. Nes gi svarbu išlaikyti vietą ir pinigus.
Aš darbą per kelias savaites mečiau. Iš darbo biržos daug negausiu, nes gavau tik minimumą plius autorines. Kitą darbą irgi kažin ar rasiu dabar. Bet bent jau pradėjau miegoti naktimis ir galų gale šypsotis.
Tiesa už tam tikrą atlygį sutikau dar pabaigt kai kuriuos darbus. Tai vėl turėjau dvi naktis nemigos. Ačiū ne.
Tiesa, kas ten neranda darbo kelis mėnesius - mano darbo vieta laisva. Ir dar srity, kur pasak mano darbdavių - šimtai norinčių laukiančių, darbo negaunančiu. Tad jei yra norinčių dirbti leidykloje, žurnale rašančiame kompiuterinius dalykus, kreipkitės, nurodysiu kur ta vieta.
QUOTE(Salomeja @ 2009 06 26, 22:57)
Na vat, tikrai galiu pasakyt, kad ne pinigai svarbiausia. Užėjus krizei mūs darbe ėmė nežmoniškai elgtis. Tapom vergai, kuriuos gali laikyt ant pavadėlio: taigi turit paskolų, vaikų, nuomas mokėt reikia, kur jūs per krizę dingsit mol.
Ir ką. Daug kas toleruoja nepagrįstus algų mažinimus iki begalybės ir tą ujimą. Nes gi svarbu išlaikyti vietą ir pinigus.
Aš darbą per kelias savaites mečiau. Iš darbo biržos daug negausiu, nes gavau tik minimumą plius autorines. Kitą darbą irgi kažin ar rasiu dabar. Bet bent jau pradėjau miegoti naktimis ir galų gale šypsotis.
Tiesa už tam tikrą atlygį sutikau dar pabaigt kai kuriuos darbus. Tai vėl turėjau dvi naktis nemigos. Ačiū ne.
Tiesa, kas ten neranda darbo kelis mėnesius - mano darbo vieta laisva. Ir dar srity, kur pasak mano darbdavių - šimtai norinčių laukiančių, darbo negaunančiu. Tad jei yra norinčių dirbti leidykloje, žurnale rašančiame kompiuterinius dalykus, kreipkitės, nurodysiu kur ta vieta.
Dziaugiuosi, kad yra, tokiu nuostabiu zmoniu kaip Jus, sugebanciu Vilniuje isgyventi is minimumo (678,5 Lt i rankas) arba kelias savaites be darbo ir be jokiu pajamu Ir ką. Daug kas toleruoja nepagrįstus algų mažinimus iki begalybės ir tą ujimą. Nes gi svarbu išlaikyti vietą ir pinigus.
Aš darbą per kelias savaites mečiau. Iš darbo biržos daug negausiu, nes gavau tik minimumą plius autorines. Kitą darbą irgi kažin ar rasiu dabar. Bet bent jau pradėjau miegoti naktimis ir galų gale šypsotis.
Tiesa už tam tikrą atlygį sutikau dar pabaigt kai kuriuos darbus. Tai vėl turėjau dvi naktis nemigos. Ačiū ne.
Tiesa, kas ten neranda darbo kelis mėnesius - mano darbo vieta laisva. Ir dar srity, kur pasak mano darbdavių - šimtai norinčių laukiančių, darbo negaunančiu. Tad jei yra norinčių dirbti leidykloje, žurnale rašančiame kompiuterinius dalykus, kreipkitės, nurodysiu kur ta vieta.
Gal pasidalinsite savo asmenine patirtimi, kaip apmokate komunalinius mokescius, koki maista perkate ir kaip susitvarkote, kad ir neplanuotai suskaudus dantukui
Gal perskaicius Jusu post'a atsiras daugiau norinciu ir galinciu dirbti uz minimuma ar mesti dabartini darba. Nes dabar jiems kazkodel zutbutinai reikia darbu, kuriuose moka daugiau nei 678,5 Lt per men.
QUOTE(alfa159 @ 2009 06 26, 21:41)
Tai dziaugtis nieks nesidziaugia, bet mes tai i krize ziurim filosofiskai . Tai tik vienas is gyvenimo etapu, savotiska pamoka, ja reikia priimti ir ismokti.
. Tai tik vienas is gyvenimo etapu, savotiska pamoka, ja reikia priimti ir ismokti.
Pritariu 100 %. Krizė - ne tik sunkumai, bet ir proga daugelį dalykų pamatyti kitom akim
Yra skirtumas, kai perki tai, ko nori, ir kai perki tai, už kiek gali. Nuo to prasideda pinigų vertės suvokimas. Nesvarbu kokioje gyvenimo srityje tai būtų. Norėjimas ir galėjimas, laisvė rinktis. Kai nežinai, kiek kainuoja pienas, mėsa ar kuro išlaidos mėnesiui. Ir t.t., ir pan. Kitokie poreikiai. Perkant nėra streso, lakstymo, ieškojimų kur pigiau. Tai patogu, komfortas. Daugelis to siekia ir kažkam pavyksta.
Poreikis ignoruoti pinigus - tai taip pat gyvenimo stilius. Bet paprasčiau, kai esi vienas. Jei yra šeima, vaikai, daug kas komplikuojasi. Juk nepamaitinsi medžio drožlėm ar lapais, reikia mąstyti. Darbo ignoravimas ir nusispjovimas į materializmą, tai savotiška išraiška ir poza. Bet. Ignoruoti pinigus, tai tas pats, kas ignoruoti kitus dalykus. Pinigai nėra blogis, kokį bandoma parodyti. Blogis yra tai, kai žmogus tuščias vidumi, kaip skardinė, o gyvena valdomas tik banknotų magijos. Apie ką su tokiu kalbėtis? Jis jaučia moralinį pasitenkinimą, kad nusipirko laikrodį už 20 000 EU, bet nejaučia moralinio poreikio aplankyti teatrą, perskaityti knygą ar paremti skurstančius tėvus.
Poreikis ignoruoti pinigus - tai taip pat gyvenimo stilius. Bet paprasčiau, kai esi vienas. Jei yra šeima, vaikai, daug kas komplikuojasi. Juk nepamaitinsi medžio drožlėm ar lapais, reikia mąstyti. Darbo ignoravimas ir nusispjovimas į materializmą, tai savotiška išraiška ir poza. Bet. Ignoruoti pinigus, tai tas pats, kas ignoruoti kitus dalykus. Pinigai nėra blogis, kokį bandoma parodyti. Blogis yra tai, kai žmogus tuščias vidumi, kaip skardinė, o gyvena valdomas tik banknotų magijos. Apie ką su tokiu kalbėtis? Jis jaučia moralinį pasitenkinimą, kad nusipirko laikrodį už 20 000 EU, bet nejaučia moralinio poreikio aplankyti teatrą, perskaityti knygą ar paremti skurstančius tėvus.
QUOTE(Subjektyvi @ 2009 06 28, 13:04)
Yra skirtumas, kai perki tai, ko nori, ir kai perki tai, už kiek gali. Nuo to prasideda pinigų vertės suvokimas. Nesvarbu kokioje gyvenimo srityje tai būtų. Norėjimas ir galėjimas, laisvė rinktis.
Man įdomesnė opozicija: pirkti tai, ko nori - pirkti, tai ko reikia, t. y., ar reikia to, ko noriu
Vat šioje vietoje ir tampa prioritetu moralinės savybės bei požiūris į materialius dalykus. Kiek reikia? Pvz. kiek reikia maisto. Ar ne iš bado baimės, ubagiško poreikio patirti laimę perkama be proto, perkama nemąstant, po to dalis išmetama. Na kiek žmogui reikia kg mėsos? Arba mišrainės. Arba kt. Kiek? Rodos paprastas dalykas, bet jei turi maišus pinigų, juk nenusipirksi visos maximos Nepasisotinimas ir baimė, laimės ieškojimas kilogramuose. Tempiama tempiama.
Arba. Kodėl vienas realizuojasi pirkdamas skudurus ir batus, be saiko, o kitas, turėdamas daugiau ir galėdamas sau leisti, neprisiperka tiek šlamšto. Pastarajam pakanka vienos spintos, o anam neužtenka kambario.
Kita vertus, tie pirkimai ir troškimai susiję su vidine kultūra, išsilavinimu ir psichologine būkle. Kažin kokius kompleksus ir baimes kompensuoja leisdamas pinigus. Net paskutinius, arba gyvendamas nuo algos iki algos.
Nepasisotinimas ir baimė, laimės ieškojimas kilogramuose. Tempiama tempiama. Arba. Kodėl vienas realizuojasi pirkdamas skudurus ir batus, be saiko, o kitas, turėdamas daugiau ir galėdamas sau leisti, neprisiperka tiek šlamšto. Pastarajam pakanka vienos spintos, o anam neužtenka kambario.
Kita vertus, tie pirkimai ir troškimai susiję su vidine kultūra, išsilavinimu ir psichologine būkle. Kažin kokius kompleksus ir baimes kompensuoja leisdamas pinigus. Net paskutinius, arba gyvendamas nuo algos iki algos.
Pinigai laimės atneša, jų niekad nebuna per daug, bet visad per mažai 
QUOTE(Subjektyvi @ 2009 06 28, 13:04)
Yra skirtumas, kai perki tai, ko nori, ir kai perki tai, už kiek gali. Nuo to prasideda pinigų vertės suvokimas. Nesvarbu kokioje gyvenimo srityje tai būtų. Norėjimas ir galėjimas, laisvė rinktis. Kai nežinai, kiek kainuoja pienas, mėsa ar kuro išlaidos mėnesiui. Ir t.t., ir pan. Kitokie poreikiai. Perkant nėra streso, lakstymo, ieškojimų kur pigiau. Tai patogu, komfortas. Daugelis to siekia ir kažkam pavyksta.
Poreikis ignoruoti pinigus - tai taip pat gyvenimo stilius. Bet paprasčiau, kai esi vienas. Jei yra šeima, vaikai, daug kas komplikuojasi. Juk nepamaitinsi medžio drožlėm ar lapais, reikia mąstyti. Darbo ignoravimas ir nusispjovimas į materializmą, tai savotiška išraiška ir poza. Bet. Ignoruoti pinigus, tai tas pats, kas ignoruoti kitus dalykus. Pinigai nėra blogis, kokį bandoma parodyti. Blogis yra tai, kai žmogus tuščias vidumi, kaip skardinė, o gyvena valdomas tik banknotų magijos. Apie ką su tokiu kalbėtis? Jis jaučia moralinį pasitenkinimą, kad nusipirko laikrodį už 20 000 EU, bet nejaučia moralinio poreikio aplankyti teatrą, perskaityti knygą ar paremti skurstančius tėvus.
Poreikis ignoruoti pinigus - tai taip pat gyvenimo stilius. Bet paprasčiau, kai esi vienas. Jei yra šeima, vaikai, daug kas komplikuojasi. Juk nepamaitinsi medžio drožlėm ar lapais, reikia mąstyti. Darbo ignoravimas ir nusispjovimas į materializmą, tai savotiška išraiška ir poza. Bet. Ignoruoti pinigus, tai tas pats, kas ignoruoti kitus dalykus. Pinigai nėra blogis, kokį bandoma parodyti. Blogis yra tai, kai žmogus tuščias vidumi, kaip skardinė, o gyvena valdomas tik banknotų magijos. Apie ką su tokiu kalbėtis? Jis jaučia moralinį pasitenkinimą, kad nusipirko laikrodį už 20 000 EU, bet nejaučia moralinio poreikio aplankyti teatrą, perskaityti knygą ar paremti skurstančius tėvus.
Ir velesniam postui taip pat
,labai teisingai ir protingai pasakyta,mano nuomone tokia pati.
