Aš prieš savaitę į lopšelį išleidau savo antrąjį (1m. 7mėn.). Abu vaikus lopšeliui specialiai ruošiau apie mėnesį (režimas, valgymas, svetima aplinka, triukšmas ir pan.) Vyresnėlis (jis iškeliavo lopšin 1m. 9mėn.) adaptavosi itin lengvai. Nebuvo nei vienos ašarėlės, tik šiek tiek protestavo nevalgydamas. (Bet jis ir šiaip nuo pat gimimo buvo super nevalgus.) Didesnė problema buvo išeiti iš darželio - nuo pirmų dienų gal porą mėnesių kas 10m apsisukdavo ir bėgdavo atgal. Jei į darželį nušlepsėdavome per pusvalandį, tai iš darželio keliaudavome 1,5val.
Antrajam priprasti sekasi sunkiau. Vaikas į darželį eina noriai, bet susiduręs su pirmais "rėksniukais" puola į ašaras, o nuraminti jį kur kas sunkiau nei tuos "rėksniukus" (manajam nuo gimimo diagnozuotas tam tikras neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis ir padidėjusiu dirglumu). Praktiškai vienintelis vaistas - asmeninis auklėtojos ar auklytės dėmesys jam. Bet tada visiems kitiems žvirbliukams irgi lieka vienintelis žmogus. O juk kiekvienam to "asmeninio dėmesiuko" bent šiek tiek reikia. Kiek gailiuosi, kad pradėjau vesti nuo rugsėjo, kai beveik visa grupė - vieni naujokai. Pirmagimis į lopšį išėjo viduržiemį ir apie porą mėnesių po jo naujokų nebuvo. Todėl ir "asmeninio dėmesio" daugiau nei reikia gavo.
Priešingai nei dauguma čia rašiusiųjų, aš palikus mažąjį nepabėgu paslapčia. Jau nuo išėjimo iš namų mudu kalbamės apie tai, kad mamytei teks išeiti ir mažiukas liks lopšelyje su auklėtojomis ir vaikučiais (jokiu būdu nevartoju žodžio "vienas"). Lopšelyje dar leidžiu kokią minutę apsiprasti, susirasti užsiėmimą, o po to pabučiuoju, paprašau pasakyti man "ate" ir išeinu pro duris. Nekreipdama dėmesio, verkia maniškis, isteriškai klykia ar ne. Pastebėjau, kad ramioje grupėje (kai yra atvestas vienas pirmųjų) mažasis lieka be ašarų. Tačiau ašarėlės, pasak auklėtojų, vistiek pasipila vos tik į grupę įžengia pirmasis "rėksniukas". O po to jau mano žvirblis "palaiko kompaniją" visiems iš eilės ir nurimsta tik, kai mamos dauguma "rėksniukų" pasiima po pietų.
Beje, dėl pietų miego. Nors planavau pirmas porą savaičių (bent kol mūsų šeimyna pagausės) pietų miegoti jo nepalikti , bet auklėtojos jau antrą dieną paprašė pabandyti palikti. Sakė, nori naujokus po vieną-du prisipratinti. Net neįsivaizduoju, kodėl manąjį (kol kas patį jauniausią grupėje) pirmąjį pasirinko. Gal prisiminė lengvą vyresnėlio, lankiusio tą pačią grupę, adaptaciją? Bet kuriuo atveju vaikas pietų miega tikrai gerai ir popiet grupėje jaučiasi puikiai. Tai ir teikia man vilties, kad per mėnesį kitą vaikas lopšelyje visiškai adaptuosis.
"O vaikų angelai yra jų mamos - nes jos vaikus myli, saugo ir yra labai labai geros..." (Jokūbas, beveik 4m.)
Elzytės atėjimo istorija