, streso turiu nerealiai. ir mane dabar labai saugo, kur tik eina, pasižiuri ar as esu...ir uz rankos dazniau mane pasiiima, ir glaustosi daug dazniau. Nu zinokit, stogas prades vaziuoti, . Adaptacija laaabai reikalinga ne tik jai, bet ir man.
Aš ir savo didžiaja i lopsi jau vedu , dar tik 1 savaite, vedu 10 val ir pasiiimu po pietu valgio 12 val. kai nuvedu buna asaru ir kai mane pamato atejusia, tai verkia iki pasikukcijimo... , streso turiu nerealiai. ir mane dabar labai saugo, kur tik eina, pasižiuri ar as esu...ir uz rankos dazniau mane pasiiima, ir glaustosi daug dazniau. Nu zinokit, stogas prades vaziuoti, . Adaptacija laaabai reikalinga ne tik jai, bet ir man.
, streso turiu nerealiai. ir mane dabar labai saugo, kur tik eina, pasižiuri ar as esu...ir uz rankos dazniau mane pasiiima, ir glaustosi daug dazniau. Nu zinokit, stogas prades vaziuoti, . Adaptacija laaabai reikalinga ne tik jai, bet ir man. 
Maniškė eis nuo spalio greičiausiai. Mes susidursim su dviguba problema: pirma, ji neteks savo mylimos auklytės ir turės eiti į darželį, antra, mes persikeliam į Vilnių ir ji netenka išvis jokios savos mielos aplinkos - draugų, kiemo ir t.t. Man širdis stoja, kai apie tai galvoju. Bet kiti sako, kad taip gal net geriau - pasikeis visa aplinka ir bus vienas adaptacijos periodas. Ką manot? Patarkit, kaip ją paruošti?
Apie darželį aš seniai jai kalbu. Ji su kitais vaikais net eina ten pažaisti. Bet kas bus, kai reikės palikti visai dienai? Ir be auklytės? Ir be mamos? Siaubas, net galvot negaliu. O turiu būt rami dėl jos.
Apie darželį aš seniai jai kalbu. Ji su kitais vaikais net eina ten pažaisti. Bet kas bus, kai reikės palikti visai dienai? Ir be auklytės? Ir be mamos? Siaubas, net galvot negaliu. O turiu būt rami dėl jos.
QUOTE(Ramunėlė* @ 2005 08 14, 21:03)
Aš ir savo didžiaja i lopsi jau vedu , dar tik 1 savaite, vedu 10 val ir pasiiimu po pietu valgio 12 val. kai nuvedu buna asaru ir kai mane pamato atejusia, tai verkia iki pasikukcijimo... , streso turiu nerealiai. ir mane dabar labai saugo, kur tik eina, pasižiuri ar as esu...ir uz rankos dazniau mane pasiiima, ir glaustosi daug dazniau. Nu zinokit, stogas prades vaziuoti, . Adaptacija laaabai reikalinga ne tik jai, bet ir man.
, streso turiu nerealiai. ir mane dabar labai saugo, kur tik eina, pasižiuri ar as esu...ir uz rankos dazniau mane pasiiima, ir glaustosi daug dazniau. Nu zinokit, stogas prades vaziuoti, . Adaptacija laaabai reikalinga ne tik jai, bet ir man. Kaip graudu
Tikrai užjaučiu,bijau kad ir man taip bus...tai gal auklėtoja nekokia,arba vaikų daug?Ir dar prisiminiau vieną dalyką - vaikai labai nemėgsta,kai juos vėliau atvedi.o ypač drovesniam vaikiukui nejauku būna,kai jis ateina tada,kai jau visi susirinkę,visi ką nors veikia,o jis pasijunta nesmagiai.Man su dukra taip būdavo.Kai pradėjau vesti anksčiau,kai dar vos keli vaikai būna atėję,tai pastebėjau kad ji labai greit adaptuojasi,įsilieja į kolektyvą,o kai atvesdavom vėliau,neidavo į grupę,nors stumk.
QUOTE(Ramunėlė* @ 2005 08 15, 00:03)
mane dabar labai saugo, kur tik eina, pasižiuri ar as esu...ir uz rankos dazniau mane pasiiima, ir glaustosi daug dazniau. Nu zinokit, stogas prades vaziuoti, . Adaptacija laaabai reikalinga ne tik jai, bet ir man.
šiuo periodu reikia kuo dažniau apsikabinti, prisiglausti, pamyluoti vaiką. O stresą savo - slėpti, nes labai greit vaikiukas pajunta ir ima manipuliuoti.
Mums visas šis reikalas prasideda nuo rytdienos, kol kas kalbam apie tai, kaip apie "šventę"
QUOTE(Ramunėlė* @ 2005 08 18, 08:43)
Nuvedžiau 8 val. ryte. mes buvom pirmosios, šiandien turėjo ateiti pirmieji 3 naujokai su mamomis. Palaipsniui pas mus visa grupė sueis iki rugsėjo. Tai va, Juta žaidė visą valandą viena, su manim ir auklėtoja. Akys va tokios
nes žaislų nematytų krūvos 
Puldinėjo nuo vieno prie kito. Šiek tiek pusryčiavo. Užsimezgė pirmas kontaktas su auklėtoja, matosi kad Jutai patiko. Po to atėjo dar viena naujokė ir mes su ta kita mama išėjom namo, palikom vaikus vienus su auklėtoja. Atsimojavom be ašarų. Sakė ateiti apie 12 val. pasiimt po pietų valgio. Neseniai paskambinau pasiklausti, ar nereikia anksčiau ateiti, auklėtoja sakė, kad vaikas be kaprizų, viskas gerai, žaidžia lauke, susirado draugę ir viskas ok. Tad ramu. Pirmas dvi savaites sakė būsim tik iki pietų.
Na o man atrodo kad ne tiek vaikučiai nenori eiti į darželį kiek nenori miegoti pietų miego (čia iš savo asmeninės patirties iš darželio laikų). Su sūnumi irgi turėjome tą pačią problemėlę. Ryte būdavo traumuojamas ne tik vaikas bet ir aš pati, kol radome tokią išeitį. Susitarėme kad penktadieniais bus MŪSŲ diena ir aš pasiimsiu jį prieš pietų miegą.(aišku ne kiekvienai mamytei yra tokia galimybė). Tada ir įvyko didysis stebuklas. Oi kaip mes laukdavom to penktadienio. Išmokom netgi ir kalendorių pažinti. Kiekvieną dieną grįžęs iš darželio sūnus apibraukdavo praėjusią dieną ir taip matydavo kaip artėja mūsų geroji diena, o atėjus penktadieniui tik prasibudęs klausdavo kada gi eisime į darželį.
Niu šaunuolė Juta . Mums pirma diena laaabai patiko, o jau 2 sava. baiges.vis dar asaros. kai palieku, o kai pareinu paimti, tai vel pradeda verkti, nors pries tai yra tyla 
va, ir naktimis dukryte pradejo sokineti iš lovos. Žiūresim kaip toliau seksis. Ir jum sekmes 
Siaubas, kai paskaitinėji kiek tam vaikui sunku turi būti 
mes į darželį einam nuo 2,5. Kol pripratom.... Visko buvo, net nenoriu prisimint. Pratinomės visą mėnesį, pirmais metais ir sirgom dažniau. Bet paskui kažkaip po ligos grįžom į darželį ir visus nenorus kaip ranka nuėmė. Persilaužė kažkaip. Dabar aišku kad būna dienų kai nenori eit- net meluoti pradeda 
tipo galvytę skauda ir t.t. Bet kai nueina į darželį viskas būna 
ateini vako pasiimt turi dar laukt kol sureaguos kad namo jau laikas.
mes į darželį einam nuo 2,5. Kol pripratom.... Visko buvo, net nenoriu prisimint. Pratinomės visą mėnesį, pirmais metais ir sirgom dažniau. Bet paskui kažkaip po ligos grįžom į darželį ir visus nenorus kaip ranka nuėmė. Persilaužė kažkaip. Dabar aišku kad būna dienų kai nenori eit- net meluoti pradeda tipo galvytę skauda ir t.t. Bet kai nueina į darželį viskas būna ateini vako pasiimt turi dar laukt kol sureaguos kad namo jau laikas.
Ir mus panašios problemėlės užpuolė... Adomeliui dar tik treji, bet i darželį eina nuo dviejų ir niekada neturėjau jokių rūpesčių. Nėkarto nėra apsiverkęs prie darželio ar pareiškęs nenorą ten eiti. 
Tačiau paatostogovęs mėnesį su sese ir manimi namuose, pradėjo nebenorėti į darželį... Oir auklėtoja pasikeitė
- tai dar, manau, kad viena iš nenoro eiti į darželį priežasčių. Vieną rytą rubinėje net isterija sukėlė - verkė, nesileido nei ant rankų paiimamas ir griežtai atsisakė eiti į grupę Tada pirma palidėjome sesę į jos grupę, pasikalbėjome eidami ramiai, kad čia jo toks darbelis - eiti į darželį, o mano - eiti į tikrą darbą, dar teko pažadėti, kad ateisiu anksčiau jo pasiimti su tėčiu... Tai taip ir susitarėme, tačiau pirmą kartą palikau jį darželyje su neramia širdimi... Dar buvo vienas rytas, kai jis stovėjo prie lango ir mojavo man išeinančiai ir mačiau, kad ašaros jau už pirmų durelių... Taip suspaudė širdį...
Ir dabar kiekvieną rytas atsikėlęs man priakaištauja - "Na, kodėl tu mus vedi ir vedi į tą darželį?" Jaučiu kažkokią kaltę, kad galbūt per trumpai aš jį paauginau patį ir ištempiau į darželį....
Tikiuos, kad nuo rudens viskas pasikeis, nes sugriš daugiau jo draugų po atostogų, o dar ir kaimynų berniukas, su kuriuo Adomėlis žaidžia kieme, pradės eiti į darželį...
Čia sunku ką patarti, reikia bendrauti su vaikų, jam aiškinti kodėl jis eina į darželį ir jokiu būdu nemeluoti tam, kad jis neverktų, o paskui tų pažadų neištesėti...
Nėkarto nėra apsiverkęs prie darželio ar pareiškęs nenorą ten eiti. Tačiau paatostogovęs mėnesį su sese ir manimi namuose, pradėjo nebenorėti į darželį... Oir auklėtoja pasikeitė
- tai dar, manau, kad viena iš nenoro eiti į darželį priežasčių. Vieną rytą rubinėje net isterija sukėlė - verkė, nesileido nei ant rankų paiimamas ir griežtai atsisakė eiti į grupę Tada pirma palidėjome sesę į jos grupę, pasikalbėjome eidami ramiai, kad čia jo toks darbelis - eiti į darželį, o mano - eiti į tikrą darbą, dar teko pažadėti, kad ateisiu anksčiau jo pasiimti su tėčiu... Tai taip ir susitarėme, tačiau pirmą kartą palikau jį darželyje su neramia širdimi... Dar buvo vienas rytas, kai jis stovėjo prie lango ir mojavo man išeinančiai ir mačiau, kad ašaros jau už pirmų durelių... Taip suspaudė širdį... Ir dabar kiekvieną rytas atsikėlęs man priakaištauja - "Na, kodėl tu mus vedi ir vedi į tą darželį?" Jaučiu kažkokią kaltę, kad galbūt per trumpai aš jį paauginau patį ir ištempiau į darželį....
Tikiuos, kad nuo rudens viskas pasikeis, nes sugriš daugiau jo draugų po atostogų, o dar ir kaimynų berniukas, su kuriuo Adomėlis žaidžia kieme, pradės eiti į darželį...
Čia sunku ką patarti, reikia bendrauti su vaikų, jam aiškinti kodėl jis eina į darželį ir jokiu būdu nemeluoti tam, kad jis neverktų, o paskui tų pažadų neištesėti...
QUOTE(Ramunėlė* @ 2005 08 19, 08:59)
Niu šaunuolė Juta .Va, jau 4 dienas kaip einame nuo 8 iki 12:30 val. ir dar nė vienos ašarėlės nebuvo
Gražiai ryte atsisveikiname (siunčia man oro bučinuką, susitariam kada ateisiu ir "ate") ir iškart išeinu į namus. Eina darželin noriai, pati keliasi anksčiau ir bėga praustis, ir vis mane skubina, kad greičiau greičiau einam darželin. Nežinau, kaip bus toliau, kai tarkim jinai pajus kad tai yra rutina, kad kas rytą vis tas pats ir tas pats, bet gal ir toliau viskas taip seksis, jei ten bus įdomi veikla. O ruošti vaiką pradėjau darželiui dar prieš 4 mėnesius. Viską dariau pagal šitą straipsnį (papunkčiui) - spauskite čia ("Kaip paruošti mažylį darželiui") ir man rodos pasiteisino
,,Lengviau ir greičiau prie darželio pripranta tie vaikai, kurių tėveliams vaikų darželis vienintelė išeitis."(citata).
Va su šituo tai labai sutinku Kai abiems reikia į darbą,tai net nekyla abejonių - vest nevest...Vedi ir dar džiaugies,kad kainuoja pigiau nei auklė O ir vaikas,jausdamas tėvų tvirtą nuomonę šiuo klausimu,jaučiasi tvirčiau,eina nes atrodo kad kitaip ir būt negali,pasirinkimo,kaip sakoma,nėr 
Tik gaila čia aš ne iš savo patirties...Pas mus kaip tik atvirkščiai - aš kol kas namie,vyro darbas irgi pusiau namie,tai jaučiam kažkokį netvirtumą ....atrodo,jei vaikas nepripras - nevesim...Ir jau psichologiškai kažkur pasąmonėj tam ruošiamės... vaikas gali nesuprast,kodėl jei mama namie,jį kažkur prievarta grūda 
Mes pradėsim nuo kitos savaitės....Tai man neramu kaip prieš kažkokį egzaminą....
Va su šituo tai labai sutinku
Kai abiems reikia į darbą,tai net nekyla abejonių - vest nevest...Vedi ir dar džiaugies,kad kainuoja pigiau nei auklė O ir vaikas,jausdamas tėvų tvirtą nuomonę šiuo klausimu,jaučiasi tvirčiau,eina nes atrodo kad kitaip ir būt negali,pasirinkimo,kaip sakoma,nėr Tik gaila čia aš ne iš savo patirties...Pas mus kaip tik atvirkščiai - aš kol kas namie,vyro darbas irgi pusiau namie,tai jaučiam kažkokį netvirtumą ....atrodo,jei vaikas nepripras - nevesim...Ir jau psichologiškai kažkur pasąmonėj tam ruošiamės...
vaikas gali nesuprast,kodėl jei mama namie,jį kažkur prievarta grūda Mes pradėsim nuo kitos savaitės....Tai man neramu kaip prieš kažkokį egzaminą....
QUOTE(Amazing @ 2005 08 23, 22:29)
vaikas gali nesuprast,kodėl jei mama namie,jį kažkur prievarta grūda
Mes pradėsim nuo kitos savaitės....Tai man neramu kaip prieš kažkokį egzaminą....
Mes pradėsim nuo kitos savaitės....Tai man neramu kaip prieš kažkokį egzaminą....
o pas mus tas pats - aš nuvedu į darželį ir grįžtu namo prie kompo dirbt. Bet ji puikiai supranta, kad tai yra darbas, nes net ir nežino, kad mamos darbas gali būti ne namie - ji taip nuo kūdikystės mato ir priprato. Todėl jai visai natūralu, kad tėtės darbas kažkur kitur, o mamos - namie. Tad sėkmės ir jums!
maniškė šįryt visą kelią iki darželio straksėjo dainuodama ir vis paskubindama mane - mamyte, greičiau greičiau į darželį!
Nežinau kiek tas veikia ir padeda, bet aš kas rytą dukrytę žadinu pakiliu linksmu balsu vis kartoju: pažiūrėk, kokia graži linksma diena! Koks linksmas vaikutis atsikėlė, koks gražus rytas ir t.t. ir pan. - taip ji nubunda su šypsena. Įjungiu muziką, pašokam abi, pakrykštaujam ir visą kelią iki darželio mes eidamos kalbam - kaip gražu viskas aplinkui, kokios gėlytės linksmos ir t.t. Nuotaika pas vaiką būna superinė Šįryt auklėtoja sako: jau seniai neturėjau tokio gero vaiko 
